Vologdos pilkapio paslaptys

Pilkapis, kuriame, anot padavimo, palaidotas legendinis Variagas Sineusas, kartu su Riuriku atvykęs valdyti Rusios, yra Vologdos srityje, netoliese Beloozioro.

Istorikas N. Karamzinas savo veikale „Rusijos valstybės istorija" rašė: „Riurikas atvyko į. Naugardą, Sineusas - į Belooziorą, finų vesių sritį, o Truvoras - į Izborską, krivičių miestų".

S. Solovjovas - dar vienas istorikas - taip aprašo tuos tolimus laikus: „Susirinko trys broliai su savo giminaičiais, pasiėmė su savimi visą Rusią ir atėjo. Ir apsistojo vyriausias brolis Riurikas Naugarde, antrasis brolis Sineusas - Belooziore, o trečiasis brolis Truvoras - Izborske“.

Sineusas, kuris šį vardą gavo dėl mėlynai juodų ūsų, liaudyje buvo mėgiamas. Po to, kai jis pasimirė, vietiniai gyventojai dar ilgai gedėjo ir saugojo jo kapą.

Variago kūnas buvo specialiai atgabentas ant Baltojo ežero kranto. Šio ežero vanduo buvo laikomas šventu. Kita legenda byloja, kad Sineusas, kaip ir jo brolis Riurikas, buvo palaidotas sidabro karietoje su brangakmeniais papuoštais ginklais aukso karste kartu su žirgu.

Kaip rašoma metraščiuose, pirmą kartą pilkapį kasinėti bandė caras Ivanas III. Jo įsakymu buvo iškasti 4 šuliniai, pro kuriuos buvo iškelti keletas daiktų.

Įsitikinęs, kad pilkapis iš tiesų yra garsiojo variago amžinojo poilsio vieta, caras įsakė užkasti šulinius taip, kad pilkapis išliktų nepažeistas, ir saugoti jį nuo lobių ieškotojų pasikėsinimo apiplėšti. Padavime teigiama, kad pilkapį galima atkasti tik pačiu sunkiausiu Rusijai metu.

Po 1917-ųjų metų revoliucijos Sineuso pilkapį buvo pabandyta atkasti. Taip buvo sunaikinta pusė kalvos. Buvo nutarta likusios dalies centre iškasti rūsį ir jame įrengti daržovių saugyklą.

Tačiau naujajame rūsyje bulvės labai greitai sugedo ir ėmė skleisti dvoką, užuodžiamą visoje apylinkėje, o mediniai rąstai, panaudoti saugyklos statybai, supuvo ir sukrito. Pilkapio viršūnėje susidarė didelė duobė.

Liaudyje yra tikima, kad Sineuso dvasia, kurios poilsis buvo sutrikdytas, nuo to laiko klaidžioja po apylinkes, bandydama įvilioti žmones į duobę pilkapio viršūnėje. Pasakojama, kad per amžių, praėjusį nuo revoliucijos, iš duobės buvo ištraukta dešimtys negyvų žmonių.

Tačiau kartas nuo karto atsiranda drąsuolių, kurie bando atkasti pilkapį ir surasti nesuskaičiuojamas brangenybes. Tačiau vos tik lobių ieškotojai pagilina duobę ir pradeda rausti šachtas, ji iš karto vėl prisipildo vandeniu, apsemdama brangenybių medžiotojus iki galvos.

Vienas tokio įvykio liudininkas, Piotras Zacharovas, nuo to meto net nesiartina prie pilkapio, laikydamas jį prakeikta vieta. Jis pasakoja, kad
visą tą laiką, kai su savo porininku Nikolajumi gilino duobę, jų neapleido keistas jausmas, kad kažkas juos stebi. O po to duobė staiga ėmė užsipildyti vandeniu. Viskas vyko taip greitai, kad Zacharovas vos spėjo išlįsti iš šachtos. O štai jo porininkui nepasisekė - vyras nuskendo. Lobių ieškotojas parodė ir daiktus, kuriuos spėjo rasti, atliekant pilkapio kasinėjimą. Šie daiktai buvo panašūs į kažkokio nežinomo mechanizmo detales.

2011-ais metais pilkapio tyrinėjimams buvo organizuota ekspedicija, kuriai vadovavo Vadimas Černobrovas. Iš pradžių ekspedicijos dalyviai klausinėjo vietinių gyventojų apie pilkapį. Jiems teko pakalbėti ir su jau minėtuoju P. Zacharovu. Po šių pokalbių buvo nuspręsta pilkapio nekasinėti. Jo viršūnėje geležiniais kaiščiais buvo padarytos kelios apie 1 m gylio angos, kurios iš karto užsipildė vandeniu.

Po to tokia pat procedūra buvo atlikta ir pilkapio papėdėje. Rezultatas buvo toks pat. Vandens mėginiai parodė, kad jame yra daug sidabro jonų, o tai reiškia, kad pilkapio viduje tikrai yra užkastas lobis, kuriame daug sidabrinių daiktų.

„Tai reiškia, kad pilkapio viduje sidabro yra daugybė, - teigia Černobrovas. - Panašu, kad kažkokios brangenybės ten tikrai yra. Kokios tai. brangenybės, kam jos priklausė ir kaip čia atsidūrė -kol kas tai yra atviras klausimas".