Paslaptingos laivų katastrofos

Nepaprasta katastrofa nutiko krovininiam laivui „Berge Istra“, kurį dėl didžiulės vandens talpos (228 000 tonų) vadino „Žaliuoju milžinu“. Laivas nugrimzdo 1975 m. gruodžio 29 d. j Mindanao vandens lovį. Tai jūros sritis ryčiau nuo Filipinų, jūra čia iki 10 000 m gylio. Prieš pat nelaimę radistas Ronaldas Le Marčas paskambino žmonai ir pranešė, kad oras puikus, o jūra rami. Išsigelbėjo tik du įgulos nariai, šveitę viršutinį denį. Po išgelbėjimo abu tvirtino, kad tą akimirką, kai juos nusviedė į jūrą, girdėjo sprogimą. Ekspertai nepatikėjo, nes nerado laivo lūženų, galinčių patvirtinti, kad įvyko sprogimas.

Tyrimo metu kilo įtarimas, kad „Berge Įsra“ užpuolė Filipinų salos Mindanao ekstremistai ir paskandino. Teorijos nepatvirtino išlikę gyvi jūreiviai, nepastebėję jokio užpuolimo ir tvirtinę girdėję sprogimą. Kaip paaiškinti paslaptingą nelaimę: laivas taip greitai sudužo, jog nebuvo perduotas nė vienas radijo pranešimas. Gal tai buvo cunami? Cunami— vandenyne kylanti milžiniška banga, sukelta jūros dugno seisminių judesių. Šiuo atveju išsigelbėję girdėtų ne sprogimą, o dundėjimą, kol tas pagriebtų laivą ir nuskandintų. Cunami sukelia ne audra, todėl oras galėjo būti geras, kaip ir sakė žmonai radistas. Cunami bangos jūroje kyla beveik nepastebimai, o netoli pakrančių susiformuoją į visa griaunančią galybę.188 000 tonų geležies rūdos krovinys, kurį gabeno „Berge Įsra“, padėjo taip greitai nugrimzti.

Laivo savininkas norvegas Sigvaldas Bergesonas buvo priblokštas, kad laivas nepaprastai greitai dingo, net nebandęs pasiųsti radijo signalo. „Berge Įsra“ buvo 4 metų, beveik naujas laivas, aprūpintas naujausia navigacine technika ir saugumo priemonėmis. Paslaptis sudėtingesnė, nes prieš 3 m. ir 10 mėnesių laivo brolis dvynys dingo taip pat paslaptingai tuose pačiuose vandenyse. „Berge Vanga“ plaukė iš Pietų Afrikos į Japoniją, kai nutrūko radijo ryšys. Šio laivo su 40 žmonių įgula taip pat nerado, šį kartą niekas neišsigelbėjo. Abu milžiniški laivai pastatyti toje pačioje laivų statykloje, priklausė tai pačiai laivų bendrovei, plaukiojo tais pačiais maršrutais ir gabeno panašius krovinius. Tai, kad juos ištiko toks pat likimas, skatina sklisti legendoms.

Dideli laivai paslaptingai dingsta ne tik tam tikrose jūros vietose. Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose, didžiausiame pasaulyje gėlo vandens telkinyje, kas metai žūsta daug aukų, sklinda gandai apie paslaptingas galias. Prieš 7 savaites iki „Berge Įsra“ nelaimės prie Mindanao tokia pat paslaptinga nelaimė nutiko minėtame ežere, kuris skiria Kanadą nuo JAV. „Edmund Fitzgerald“, 222 m ilgio laivas, buvo Aukštutiniųjų ežerų pasididžiavimas. 1975 m. lapkričio 10 d. laivas buvo pakrautas 26 000 tonomis geležies laužo ir vyko iš Lake Superior į Detroito geležies perdirbimo gamyklą, kai staiga dingo. Laivo kapitonas Ernestas Maksolis 19.10 vai. perdavė per radiją iš paskos plaukusiam laivui ,Arthur Anderson“, kad denyje yra šiek tiek vandens. Nors jo laivas nepažeistas, prašė jį stebėti ir palaikyti radijo ryšį.

Po poros minučių pradingo laivo „Edmund Fitzgerald“ šviesos ir jo vaizdas radaro ekrane.

Tik po 21 mėn., 1977 m., 170 metrų gylyje buvo atrastas laivas, gražiai perlūžęs pusiau. Iš 29 komandos narių niekas neišsigelbėjo. 1978 m. JAV transporto saugumo žinyba nustatė, kad krovininio laivo liukų sandarinimas buvo pažeistas. Tačiau tai nepaaiškina tokio greito laivo nugrimzdimo. Nepaaiškinama laivo nelaimė paskatino kanadiečių liaudies muzikantą Gordoną Laitfutą parašyti gražiausią baladę „The Wreck of the „Edmund Fitzgerald“ („Edmundo Fitsdžeraldo“ sudužimas“ – red.). „Legendos vis dar gyvos“, – sakoma dainoje. Muzikantas teisus, tokios nepaaiškinamos katastrofos, kaip laivo „Edmund Fitzgerald“ ir „Berge Įsra“, suteikia peno XX a. legendoms.