Reiso IH870 paslaptis: kas numušė italų avialainerį?

Dvi valandas vėluodamas lėktuvas DS-9 išskrido iš Bolonijos į Palermą, iš radarų ekranų jis dingo 20.59 val. Privačios kompanijos „ITAVIA“ lėktuve buvo 81 žmogus, įskaitant 13 vaikų. Lėktuvas nukrito į Tirėnų jūrą, gylis toje vietoje viršijo tris kilometrus. Neišgyveno niekas.

Šią tragediją tyrę ekspertai iš pradžių iškėlė dvi versijas: lėktuvas subyrėjo ore dėl techninių priežasčių arba suveikė sprogmuo, kuris slapčiomis buvo įneštas į vidų. Tais metais Italijoje aktyviai veikė vietiniai teroristai iš “Raudonųjų brigadų” ir jų oponentai iš neofašistų sparno. Tačiau, laikui bėgant, pirmąja versija pradėta abejoti. Ir ne be pagrindo.

Ekspertų išvadomis nuo pat pradžių abejojo aviakompanijos savininkas Aldo Davancali (mirė 2005 metais). Jo pasamdyti nepriklausomi ekspertai ištyrė lėktuvo liekanas, keleivių kūnus ir radarų įrašus ir padarė išvadą: lėktuvą numušė vienos iš NATO šalių raketa. Šią versiją labai rimtai priėmė Vokietija ir JAV, bet iškart atmetė tuometinė Italijos vyriausybė. Dar daugiau, valdžia atšaukė aviakompanijos licenciją, faktiškai sunaikindama ją. Dabar dėl tiesos išsiaiškinimo ir gero tėvo vardo atkūrimo kovojo dvi jo dukterys, kurias socialiniuose tinkluose internete palaikė daug italų.

Praėjus kelioms dienoms po tragedijos, britų laikraštis “Evening Stadard” išspausdino sensacingą naujieną, kad avialainerį numušė raketa, kurią paleido vienas iš dviejų prancūzų lėktuvnešių, kurie atliko mokomuosius šaudymus į oro taikinius tame nelemtame Tirėnų jūros rajone. Reiso vėlavimas dviem valandomis, laikraščio nuomone, galėjo privesti prie lemtingos klaidos...

Praėjus trims savaitėms po lėktuvo žūties, Kalabrijos kalnuose Italijos pietuose atsitiktinai buvo rastas sudužęs sovietų naikintuvas MiG ir Libijos piloto kūnas. Daug kam tai pasirodė keistas sutapimas - ir pagal laiką, ir pagal katastrofos vietą.

Tačiau bendra Italijos ir Libijos tyrimo komisija suskubo pranešti, kad pilotas žuvo tą dieną, kai buvo rastas, nes padarė grubią klaidą.

Ir tik po kelerių metų į Sicilijos teismo tyrėjo Rozario Priore rankas pateko teismo medicinos eksperto, tyrusio žuvusio Libijos piloto kūną, išvados. Dokumente vienareikšmiškai buvo sakoma, kad lakūnas mirė 1980 metų birželio 27 d. O tų pačių metų lapkričio 30 d. grupė amerikiečių ekspertų išplatino savo tyrimo rezultatus ir išvadą, kad DS-9 numušė būtent raketa. Tačiau Italijos vyriausybė niekaip nereagavo nei j publikaciją anglų laikraštyje, nei j Amerikos specialistų nuomonę.

Ši byla ilgam buvo padėta į stalčių. 1986 metais žuvusiųjų artimieji kreipėsi j tuometinį Italijos prezidentą Frančesko Kosigą prašydami pagaliau išsiaiškinti tiesą apie tragediją. Prezidentas davė atitinkamus nurodymus Betino Kraksi vyriausybei. Buvo sudarytos dvi techninės komisijos. Viena iš jų netrukus padarė išvadą: keleivinį lainerį numušė raketa, tačiau, siekiant visiškai tuo įsitikinti, būtina atkurti lėktuvo korpusą. Čia byla vėl sustojo...

Ir tik 2008 metais F. Kosiga, tuo metu senatorius iki gyvos galvos, viename iš televizijos interviu padarė netikėtą pareiškimą. Remdamasis Italijos slaptųjų tarnybų žiniomis, jis pranešė, kad lėktuvą per klaidą numušė Prancūzijos karinių jūrų pajėgų raketa. Šios pajėgos medžiojo tuometinį Libijos lyderį Muamarą Kadafį dėl įtempto ginčo tarp Paryžiaus ir Tripolio dėl dalies Čado teritorijos. Anot šios versijos, Libijos lyderis skrido privačiu lėktuvu DS-9, lydimas naikintuvo MiG, į Maltą, bet buvo italų agentų įspėtas dėl ruošiamo pasikėsinimo.

Pulkininko Kadafio lėktuvas judėjo paraleliai keleivinio lėktuvo DS-9 kursui, išvengdamas prancūzų radarų. Anot Italijos eksprezidento, savo ruožtu prancūzų naikintuvas, kad jo nepastebėtų libiečiai, skrido po italų lėktuvu ir iš šios pozicijos paleido raketą į Libijos lyderio lėktuvą. “Įvyko klaida, sukėlusi baisią tragediją”, - patvirtino F. Kosiga dviem italų žurnalistams 2010 metais, likus keliems mėnesiams iki mirties. Ir dar pasiūlė jiems netęsti šio tyrimo Prancūzijoje, kad “netaptų apsinuodijimo maistu ar netikėto eismo įvykio aukomis”. Jis aiškiai davė suprasti, kad, tiriant aviakatastrofą netoli Ustikos salos, keistomis aplinkybėmis žuvo 12 žmonių. Tai daugiausia buvo tuometiniai dispečeriai ir pilotai, kurie galėjo paliudyti teisme.

Iki šiol viena kitą keitusios Prancūzijos vyriausybės kategoriškai neigė, kad jų kariniai lėktuvai tą dieną buvo toje nelaimingoje oro zonoje. Tačiau vienas generolas, tuo metu tarnavęs Korsikos saloje, patvirtino, kad 1980 metų birželio 27 dienos vakarą iš vietinės karinės bazės išskrido keli prancūzų naikintuvai ir pasuko link Italijos krantų. Juos užfiksavo ir Romos Fjumičino oro uosto dispečeriai.

Aviakatastrofos aukų artimieji vis atkakliau reikalavo iš Prancūzijos prezidento Fransua Olando išslaptinti duomenis apie 32 metų senumo tragediją, jei jie iš tikrųjų iki šiol saugomi Paryžiuje.

2013 metais Aukščiausiasis kasacinis Italijos teismas išnagrinėjo aviakatastrofos, įvykusios 1980 metais virš Ustikos salos, bylą ir konstatavo, kad, tiriant tragedijos priežastis, teisminės institucijos buvo klaidinamos. Prieš tai 2005 metų gruodžio mėnesį Romos Apeliacinis teismas išteisino du Italijos karinių oro pajėgų atsargos generolus - Lamberto Bartoluči ir Franko Feri, kurie buvo kaltinami valstybės išdavyste. Jie, be kita ko, buvo kaltinami, kad bandė suklaidinti Italijos vyriausybę, kitus valstybinius organus ir nuslėpti tikrąsias lėktuvo DS-9 žūties priežastis bei aplinkybes.