Rouzholo dvaro baltoji ragana

(Paranormal) Garsiajame savo paranormaliais reiškiniais Rouzholo name-muziejuje, esančiame šalia Montego įlankos, neseniai įvyko nelaimė. Nuo laiptų nukrito ir kaklą susilaužė vienas iš Kalifornijos atvykęs „vaiduoklių medžiotojas“.

Velnio moteris angelišku veidu

Kaip pasakojo grupės vadovas Stivenas Bredvėjus, komandos narys Gasas Lendikas antrame aukšte montavo aparatūrą, fiksuojančią anapusinių būtybių pasirodymą.

Atrodo, niekas nepranašavo nelaimės. Tačiau netikėtai Bredvėjus su kitais komandos nariais buvę pirmame aukšte esančiame hole, išgirdo riksmus viršuje „Ne, ne, nereikia!“, po to pasigirdo griausmingas bildesys ir prie jo kojų laiptais nusirito jau negyvo Lendiko kūnas. Jo veide buvo sustingusi siaubo grimasa, tarsi vyras prieš mirtį pamatė kažką baisaus.

„Vaiduoklių medžiotojai“ nuskubėjo į viršų, tačiau nieko pašalinio tenai nebuvo.

„Be abejo, tai buvo Anos Palmer vaiduoklis, - vietinei žiniasklaidai pakomentavo įvykį Stivenas Bredvėjus. - Tai jos „pamėgtas triukas“, mes patys kalti dėl to, kas atsitiko, nes nebuvome tinkamai pasiruošę“.

Rouzholo dvaras XVIII amžiaus pabaigoje priklausė Džonui Palmeriui - daugybės cukrašvendrių plantacijų savininkui ir vienam iš Jamaikos „šeimininkų“. Kaip skelbiama istorinėse kronikose, Palmeris turėjo daugiau kaip 2 tūkstančius vergų, su kuriais jis pats ir jo žmona Roza elgėsi tarsi su savo šeimos nariais. Tiesa pasakius, tuo sunku patikėti.

Praėjus keliems metas po mylimos žmonos mirties Džonas Palmeris, kuriam tuo metu jau buvo 72 metai, pasipiršo turtingai 25 metų amžiaus našlei Anai O‘Sulivan. Vyrui jokio nerimo nesukėlė tas faktas, kad tokia jauna moteris buvo tris kartus našlė!

Panašu, kad šį kartą proto balso nebuvo klausoma. Nors, reikia pripažinti, mažai vyrų galėjo abejingai praeiti pro šią smulkaus sudėjimo ir l m 50 cm ūgio gražios figūros ir angeliško veido moterį, primenančią paauglę.

Anos tėvai buvo airiai, kurie, ieškodami geresnio gyvenimo, paliko savo gimtinę ir atvyko į Haitį. Tačiau vietinis klimatas jiems nebuvo tinkamas, praėjo vos keli metai ir abu tėvai beveik kartu mirė nuo geltonosios karštligės.

Dešimtmetė Ana tapo vietinės moters tarnaite. Pasirodo, ši moteris buvo Haičio vudu karalienė!

„Antroji mama“ nusprendė Anai perduoti visą savo sukauptą magijos patirtį, būdama vos 16 metų amžiaus mergina galėjo įveikti bet kurį patį stipriausią apylinkių burtininką.

„Apsiginklavusi“ senosiomis žiniomis mergina grįžo į Airiją, kur greitai ištekėjo už turtingo aristokrato. Tačiau šeimyninė idilija buvo labai trumpa: po dviejų metų baronas mirė, palikęs savo žmonai visus savo turtus ir... ją įsimylėjusį jaunesnį brolį.

Ana nesipriešino jo asistavimui ir, kai baigėsi gedului skirtas laikas, vėl ištekėjo. Tačiau ir ši santuoka buvo trumpalaikė: antrasis vyras kartą peršalo medžioklėje, atgulė į lovą ir daugiau iš jos nepakilo!

Ana „liūdėjo“ vos metus, o po to vėl ištekėjo, ir vėl sėkmingai - turtingas vyras iš Dublino, iki tol niekuo nesirgęs, netrukus atidavė savo sielą Dievui.

Po trečiojo vyro mirties į Aną pradėjo kreivai žiūrėti, ji nebebuvo kviečiama į svečius, ignoruojama viešose vietose. Triskart našlė suprato, kad Airijoje jai daugiau nepavyks „sužvejoti“ turtingą jaunikį, todėl nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą ir išplaukė į Jamaiką, kurią valdė pasakiškai turtingi, tačiau seni plantatoriai.

Juodosios magijos siautulys

Džonas Palmeris mirė 1820 metais nuo širdies smūgio, praėjus vos mėnesiui nuo vedybų su Ana O‘Sulivan! Kaimynai tarpusavyje šnibždėjosi „Matyt neatlaikė „šokių“ sutuoktinių lovoje“. Tačiau jie visiškai nieko nenumanė apie tikrąją mirties priežastį ir spėliojo, kas dabar pasiūlys ranką ir širdį „nepaguodžiamai“ Anai Palmer.

© rosehall.com

Tokių ilgai laukti nereikėjo, tačiau Ana atmetė visus pasiūlymus. Naujoji Rouzholo šeimininkė pasiekė viską, ko norėjo: žinomumą, fantastiškus turtus ir, svarbiausią, beribę valdžią tūkstančiams vergų, su kuriais galėjo daryti viską, kas tik jai šovė į galvą: iš eilės pasiguldyti šalia savęs lovoje, taip pat su jais atlikti burtų apeigas, kurių ją išmokė Haičio vudu karalienė.

© rosehall.com

Tie keli metai, kai Rouzholą valdė Ana, išsiskiria ypatingu žiaurumu beteisiams vergams ir tikriausiu juodosios magijos šėlsmu.

Reikia pažymėti, kad XIX amžiaus pirmoje pusėje JAV pietinėse valstijose ir Jamaikoje juodaodžių vergų maištai jau nebebuvo retas įvykis, tačiau Anos Palmer valdose vergai nesukėlė jokio maišto, nes jie paniškai bijojo Baltosios raganos, kaip vadino savo šeimininkę, keršto.

Už bet kokį prasižengimą, netgi visiškai nežymų, jie buvo žiauriai baudžiami, o Ana šias egzekucijas stebėjo iš savo namo balkono arba užleisdavo prasikaltusiems įvairius prakeiksmus, nuo kurių jie mirdavo baisiose kančiose kitų vergų akyse.

Juodąja magija ji užsiėmė ne tik už uždarų savo namo durų, bet kartais tai darydavo viešai: sukviesdavo į ratą aplink save vergus, į vidurį pakviesdavo prasikaltusį vergą ir ištardavo kažkokius vudu užkeikimus, po kurių pasakydavo, kad šis žmogus mirs numatytą valandą tam tikra mirtimi. Ir šie žodžiai visada tiksliai išsipildydavo!

Apie šiuos juodosios magijos ritualus žinojo tik Baltosios raganos vergai ir tarnai, kuriems buvo uždrausta apie tai bent žodeliu prasitarti žmonėms iš kitų plantacijų, priešingu atvejų jų laukė siaubinga ir skausminga mirtis.

Vergai net neišdrįsdavo ką nors net sušnibždėti, kai Anos pasiųsti tarnai ateidavo į baraką ir paimdavo naujagimius, kuriuos šeimininkė aukodavo dievui Vudunui arba kurių organus naudojo juodosios magijos ritualams.

Tačiau keršto valanda išmušė. 1831 metų gruodžio mėnesį Anai Palmer pranešė, kad jos eilinis juodaodis meilužis nori slapta susituokti su jos ekonome.

Baltosios raganos pyktis buvo begalinis. Jos įžeista savimeilė šaukėsi keršto. Iš pradžių ji pasiuntė mirtiną prakeiksmą vargšei merginai, kurią užpuolė tūkstančiai kirmėlių ir ją suėdė gyvą! O po to Ana žiauriai susidorojo ir su jos jaunikiu - užpjudė specialiai išmokytais šunimis!

Įvyko tai, kas neišvengiama: ekonomės tėvas, sukrėstas savo vienintelės dukros žūties, įveikė savo šeimininkės burtų baimę ir nusprendė jai atkeršyti. Kūčių naktį jis kartu su dar trimis bendrininkams, kurie taip pat neturėjo ką prarasti, pateko į Anos miegamąjį ir jai atkeršijo!

Jie pirmiausia moteriai užkimšo gerklę skuduru, kad ji negalėtų ištarti juodosios magijos prakeiksmų, ištempė ją iš lovos ant grindų, užmetė ant jos čiužinį ir trypė kojomis, kol ši mirė. Po to moters kūną ištempė iš namo ir numetė ant žemės priešais balkoną, kuriame rytais taip mėgo sėdėti Rouzholo šeimininkė!

„Rouzholas man priklausys amžinai!“

Nuo šių įvykių praėjo beveik 190 metų, tačiau ir šiandien Jamaikoje mamos nepaklusnius vaikus gąsdina Anos Palmer vardu. Tie iš karto nusiramina, nes tiki, kad Baltosios raganos dvasia juos pasieks, kad ir kur jie būtų!

1831 metų gruodžio mėnesį Anos Palmer kūnas ant žemės pragulėjo kelias paras, jau ėmė irti, tačiau vergai kategoriškai atsisakė jį laidoti ir, grasindami masiniu maištu, neprileido salos valdžios atstovų.

Praėjus kelios savaitėms po nužudymo, kai juos pasiekė gandai, jog iš Haičio netrukus atvyks Anos įmotė, vergai sunerimo, dvokiantį kūną pernešė į Palmerių šeimos rūsį ir keletą naktų atliko seną juodaodžių ritualą, kuris buvo skirtas tam, kad nužudytosios moters siela niekada iš kapo negalėtų išsiveržti į išorę.

Tačiau, panašu, kažkas sutrukdė, apeigos nebuvo užbaigtos, nes Baltosios raganos vaiduoklis išsiveržė į laisvę ir nuo laiko dažnai matomas Rouzholo dvare, kuriame apsigyveno dabar jau amžiams.

Praėjus keliems metams nuo aprašytųjų įvykių eilinio vergų maišto, apėmusio visą salą, metu Rouzholo dvaras buvo padegtas ir pusė jo sudegė. Taip iki XX amžiaus vidurio ir buvo pusiau sudegęs.

Vietiniai verslininkai visiškai netroško jį atstatyti, atsimindami apie rūstų Anos Palmer perspėjimą, kurį ji ištarė, likus kelioms dienoms iki savo mirties. Dabar nežinoma kokia buvo priežastis, tačiau ji visiems girdint ištarė, kad Rouzholas jai priklausys amžinai!

Ir tik praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio viduryje dvarą įsigijo naujas savininkas - amerikiečių bankininkas, kuris nieko nežinojo apie buvusią namo šeimininkę.

Rouzholo atstatymo darbams vadovavo jo žmona - diplomuota inžinierė. Vieną dieną ji užlipo į antrą aukštą ir išėjo į balkoną, norėdama pasigrožėti priešais atsivėrusiu vaizdu.

Kitą akimirką name buvę darbininkai išgirdo viršuje riksmą, o po to jiems pasirodė, kad už sienos kažkas sunkaus nukrito ant žemės. Išbėgę į lauką jie pamatė po balkonu naujosios šeimininkės kūną! Krisdama ji susilaužė kaklą!

Šį įvykį tyrė Jamaikos policija, kuri, atmetusi išankstinį nusistatymą, bandė sąžiningai ištirti šį įvykį ir rasti jam žemišką priežastį, tačiau to taip ir nesugebėjo padaryti. Tuo metu, kai moteris iškrito iš balkono, jame nieko daugiau nebuvo, išskyrus ją pačią. Tačiau jeigu ir būtų buvęs koks piktadarys, jis turėjo būti aukšto ūgio ir pasižymėti didžiule jėga, kad galėtų 94 kg sveriantį moters kūną permesti per turėklus, kurių aukštis buvo jos krūtinės lygyje!

Tokio nusikaltėlio paieškos buvo bergždžios - name nebuvo tokio žmogaus. Tad kas įvykdė nusikaltimą? Susikrimtęs bankininkas buvo sumišęs, nors visi aplinkui buvo įsitikinę, kad be Anos Palmer vaiduoklio čia neapsieita!

Galiausiai šis įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu, byla baigta, o žuvusios moters vyras, kuriam pagaliau papasakojo visą tiesą apie Baltąją raganą, paskubėjo atsisveikinti su prakeiktu dvaru ir sugrįžo į JAV.

Anos vaiduoklis nemėgsta paranormalių reiškinių tyrėjų

Praėjus dviem dešimtmečiams, 1986 metais, į pusiau sugriuvusį dvarą dėmesį atkreipė vietinė valdžia, kuri, finansuojant kažkokiam verslininkui iš Haičio, kuris teigė, kad jo giminėje buvo burtininkų ir netgi pati vudu karalienė, atstatė Rouzholą ir jame įkūrė XVIII-XIX amžių Jamaikos kultūros muziejų. Dalis gaisre išlikusių daiktų, taip pat nuotraukos, priklausiusios paskutinei savininkei, nebuvo išmesta ir tapo istoriniais eksponatais.

Šiandien muziejus yra atviras ekskursijoms, tačiau jos baigiasi gana anksti, dar iki pradedant temti, nes muziejaus darbuotojai už jokius pinigus nesutinka pasilikti muziejuje sutemus, kai Rouzhole, kaip jie teigia, pradeda šeimininkauti nenurimstantis Anos Palmer vaiduoklis.
Vaiduoklis dažniausiai pasirodo miegamajame, kuriame Baltoji ragana buvo nužudyta, be to, mėgsta balkoną ir laiptus, vedančius į antrą aukštą. Lauke Anos Palmer vaiduoklis ne kartą buvo pastebėtas prie šeimyninio kapo ir šalia arklidžių, kur pasirodo su tokiu pat vaiduoklišku žirgu.

Kaip teigia daugybė liudininkų, iš namo rūsių, kuriuose Baltoji ragana kankino savo vergus ir - dažnai su jais atlikdavo juodosios magijos ritualus, labai dažnai girdisi siaubą keliantys riksmai, nuo kurių pašiurpsta visas kūnas.

Veidrodžiuose akimirkai pasirodo paslaptingas moters veidas, visame name ant sienų atsiranda rudos dėmės, primenančios sudžiūvusį kraują, o apie tokius „įprastus“ reiškinius, kaip savaime atsidarančios ir užsidarančios durys ir langai, net kalbėti neverta.

Daugelis turistų, besilankančių „paranormaliame“ muziejuje, pasakoja, kad kai kurios senos nuotraukos, kurias bando nufotografuoti savo fotoaparatais ar mobiliaisiais telefonais, pasidaro tarsi išplaukusios, tačiau pakanka tik išeiti į lauką, šios nuotraukos vėl tarsi savaime įgauna ryškumą.

Per muziejaus veiklos metus jame buvo užfiksuoti keli nelaimingi įvykiai, kai kurie jų baigėsi žmonių mirtimi. Ir visi jie susiję su kritimu nuo laiptų. Paskutinis, kaip jau minėta straipsnio pradžioje, neseniai įvyko su vienu „vaiduoklių medžiotoju“, atvykusiu iš Kalifornijos.

Kaip parodė ilgametė stebėjimų praktika, Anos Palmer vaiduoklis mediumų ir paranormalių reiškinių tyrėjų atžvilgiu nusiteikęs visiškai nedraugiškai: gadina jų įrangą, tampo už plaukų, stumia į sieną, užleidžia siaubingą šaltį.

Šis vaiduoklis, nuolat demonstruodamas savo buvimą gyvųjų pasaulyje, nė karto nė su vienu mediumu neužmezgė spiritinio kontakto, kas yra gana keista tokiai aktyviai dvasiai.

Tačiau mokslininkai nenusiteikę nurimti ir planuoja naujus tyrimus, taip savo įkyriu dėmesiu erzindami pačios garsiausios Jamaikos raganos vaiduoklį.