Pradžiamoksliams: Pasaulio Vyriausybės Lyderiai. Tamsioji Archontų Valdžia

Archontai – tai 12 slaptos organizacijos narių, o šiai organizacijai vadovauja 13-as narys Arimanas (Abraksas arba Šėtonas), kuris pretenduoja tapti viso pasaulio valdovu. Šie žmonės savo melu ir slaptomis draugijomis į vieną visumą apipina pasaulio kapitalą, politiką ir religiją, jie stovi už pasaulio bankininkų nugarų ir reguliuoja jų veiklą. Jie yra taip vadinamos Pasaulio vyriausybės vadovai.

Archontų kilmė

Įvairiais laikais jie vadinosi skirtingai. Pavyzdžiui, viena iš įtakingų Archontų organizacijų dar nuo senų laikų žinoma „Laisvųjų mūrininkų“ pavadinimu. Nuo šio kamieno išaugo daug šakų. Yra taip vadinamos „Gyvatės brolijos“, „Drakono brolijos“, „Iliuminatų“, „Masonų“ ir kitos slaptos draugijos. Istorikai iki šiol bando išnarplioti, kuri iš kurios yra kilusi. Tačiau tik dar labiau viską supainioja. Kodėl?

Ogi todėl, kad Archontų tikslas yra viską taip sumaišyti ir supainioti, kad mažai kas suvoktų ir prisikastų prie visų šių slaptų draugijų tikrosios esmės. O ši esmė yra visai paprasta. Dauguma slaptųjų draugijų yra tik pėstininkai Archontų rankose ir jos skirtos Arimano manipuliacijoms.

Arimanas viso labo tik žaidžia žmonių silpnybėmis. Viena iš tokių silpnybių yra pasąmoninis žmonių troškimas sužinoti paslaptis. Ir tai liečia ne tik žmogaus dvasinį polėkį, jo norą ištrūkti iš reinkarnacijos grandinės, pasinaudojant slaptomis žiniomis, tačiau dažniausiai tik banalias egoistiškas ambicijas įgauti šias žinias, kad galėtų valdyti į save panašius. Būtent dėl to dauguma slaptų draugijų ir klesti, vadovaujamos Archontų. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės ne šiaip nori įgyti slaptų žinių, bet ir sukurti aplink save savo „imperiją“, šiandien turime tokią situaciją, kad praktiškai visą pasaulį valdo slapta Pasaulio vyriausybė - Archontai.

Rytuose dar gilioje senovėje buvo laikoma, kad pagrindinis atsvaros centras Blogiui ir Žemės tamsiosioms jėgoms yra Šambala, kuri yra žinių ir didžiulės dvasinės jėgos šaltinis. Tačiau žmonių bendruomenėje Blogiui ir tiems patiems Archontams bando pasipriešinti žmonės, einantys dvasiniu keliu - šie žmonės jau seniai žinomi kaip Archatai. Skirtumas tik dvi raidės, tačiau tikslai visiškai skirtingi!

Padavimuose paaiškinama, kodėl pavadinimai skiriasi taip nežymiai. Iš pradžių atsirado Archatai, kurie skleidė dvasines žinias. O netrukus atsirado tie, kuriuos Senovės Graikijos išminčiai vadino Archontais, taip pabrėžiant Archontų pamėgtą metodą modifikuoti ir iškraipyti tai, kas Archatų dėka įgijo populiarumą tarp žmonių. Sis priešpriešos šleifas driekiasi per visas žmonijos civilizacijas, nesvarbu kaip žmonės vadina šias dvi puses.

Archontai veikia, pasinaudodami Arimano principais. O Arimano principai yra pakeisti ir nukreipti dvasines žinias į materialius tikslus, turtų ir gerovės siekį šiame laikiname materialiame pasaulyje. Tačiau tai tėra tik apgaulė, gerovės iliuzija. Atrodo, tą patį pasakoja apie dvasinius dalykus, kaip ir Bodchisavtai iš Šambalos, tačiau taip meistriškai iškreipia tiesą materialinių dalykų pusėn, kad žmogus nepastebi globalaus pakaitalo, kelio krypties pakeitimo į priešingą pusę. Tačiau žmogus, turintis daugiau dvasingumo, šį pakaitalą supras ir atskleis.

Arimanas viso labo tik žaidžia žmonių silpnybėmis, Gyvuliškuoju pradu, kad ir kokia gražia žodine forma šis pakaitalas būtų pateiktas.

Žodis „archontai“ kilęs iš graikiško žodžio „archontes“, kuris reiškia „vyresnieji“, „protėviai“, „viršininkai“, „valdovai“.

Kur kas vėliau ortodoksai krikščionys juos ėmė traktuoti kaip „velnio tarnai“. Gnostikai, besivadovaujantys senovėje sukauptomis žiniomis, su Archontais siejo dvasias, valdančias pasaulį, materialaus kosmoso kūrėjus, kurių valdžią įveikti gali tik dvasingas žmogus. Tačiau, jų manymu, Archontų valdžia, remiantis Dievo planu, turi labai sudėtingus santykius. Atsižvelgiant į Archatų ir Archontų priešpriešą, trunkančią tūkstantmečius, jie yra iš dalies teisūs.

Vyriausiuoju Archontu, arba kaip dar vadinamas „Viso pasaulio Archontu“, kas yra analogiškai „viso pasaulio valdovu“, yra Arimanas... Senesniais laikais jo, kaip Vyriausiojo Archonto vardas buvo Abraksas, kuris dabar yra traktuojamas kaip „kosminės visumos dvasia, kuri, nebūdama absoliučiai pikta, laikė save absoliučiu Dievu“. Šią legendą kaip pasaką gali interpretuoti tik tas, kas nesusipažinęs su pasaulio sandara. O protingiesiems tai yra užuomina.

Archontų veiklos principai

Šis materialus pasaulis priklauso Arimanui, Šėtonui. Dėl to Archatai dar senais laikais buvo priversti steigti slaptas draugijas, kad galėtų suteikti žmonėms maksimalią naudą. Ne todėl, kad jiems to norėjosi, o todėl, kad būtų išsaugotas gautų žinių grynumas ir su jų pagalbą žmonės galėtų pasipriešinti Archontams. Tačiau Archatams, skirtingai nuo Archontų, toks slaptumas buvo pagalys su dviem galais. Kartais Archatų pagalba daugeliui žmonių tapdavo labai svari ir svarbi dvasiniu aspektu, todėl paprastų žmonių sąmonėje įsitvirtino pagarba tokioms slaptoms organizacijoms. Tačiau tokiu būdu žmonės, patys to nesuvokdami, darė žalą Archatams. Vos tik jų slapta organizacija tapdavo populiari ir žinoma žmonių tarpe, kitaip tariant, apie ją žinodavo pernelyg daug asmenų, Archontai iš karto sutelkdavo savo jėgas ne tam, kad paprasčiausiai sunaikinti šią organizaciją, o tam, kas žymiai blogiau, kad pakeistų šios organizacijos vidinę ideologiją infiltruojant į ją savo žmones ir sunaikinant joms vadovaujančius Archatus. Paprastiems žmonėms, nežinantiems apie slaptos draugijos vidinius reikalus, ir toliau atrodė, kad organizacija veikia, tačiau dvasiniu požiūriu ji jau buvo tuščia. Pasinaudodami jos populiarumu ir netgi kartais pasinaudodami jų pačių sunaikintų Archatų vardais, Archonai savo nuožiūra manipuliavo žmonių sąmone.

Istorija žino klasikinį pavyzdį, kai Senovės Egipte galinga Archatų „Laisvųjų mūrininkų“ organizacija, įkurta Imhotepo, laikui bėgant pasidarė Archontų slapta „Laisvųjų mūrininkų“ organizacija.

Baimės skleidimas ir jos naudojimas siekiant išlaikyti žmones paklusniais - tai vienas iš pagrindinių ir veikiančių Archontų ginklų, nes jų manymu „tik tas vergas yra vertingas, kuris labiau už mirtį bijo savo šeimininko“.

Archontų pakalikai, kalbant apie vieną ar kitą savo organizaciją, dažnai pabrėžia frazę apie didžiulį savo pasekėjų būrį. Kokiu tikslu? Pirmiausia dėl to, kad šia fraze apie masiškumą siekia psichologiškai paveikti konkretų žmogų, atseit, jeigu daugelis su mumis, reiškia, kad pas mus geriau. Savaime suprantama, kad nutylimi metodai, kurių pagalba šie žmonės verbuojami ir paverčiami „zombiais“, ir kokie tikrieji šios organizacijos tikslai. Kalbant apie tuos milijardus tikinčiųjų, tai juk daugelis atsigręžia į religiją tam, kad surastų Dievą, ieško dvasinio tobulėjimo kelio. Ir tie dvasinių žinių grūdai, kurie išliko šumerų, Senovės Egipto, kitų tautų padavimuose ir kurie pateko, pavyzdžiui, į tą pačią Bibliją, - jie ir traukia žmones. Jų dėka žmogus, ieškantis dvasingumo, ir tampa vienos ar kitos religijos pasekėju. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad jis visapusiškai priklauso šios religijos viršūnėms. Žmogui, ieškančiam Dievo, pažinimo proceso metu taip pat kyla daug klausimų savo „šventikams“, kurie arba nežino, ką atsakyti, arba negali atsakyti pakankamai sąžiningai, atsižvelgiant į vienos ar kitos religinės organizacijos politiką. Tai, kad Archontų pakalikai teigia, kad juos palaiko milijardai tikinčiųjų, tai visiškai nereiškia, kad šie milijardai yra tokie patys, kaip šie pakalikai.

Vienas iš dažniausiai Archontų naudojamų metodų - pakeisti iliuzijomis žmonių norus. Už gražių Archontų frazių, iš esmės, slypi paties žmogaus judėjimo krypties pakeitimas priešinga kryptimi, t. y. į materializmą. Žmogus dėl žinių trūkumo to gali nepastebėti ir galvoti, kad eina dvasinio tobulėjimo keliu. Juk jis netgi nesusimąsto, kas yra šio proceso organizatoriai, į kokias Archontų organizacijas įeina (ir kokie tikrieji šių organizacijų tikslai), ir kam jiems reikalingas būtent tokio požiūrio masinis skleidimas tarp žmonių.

Išorinės aplinkybės atsiranda dėl vidinio žmogaus pasaulio. Kuo labiau žmogus taps Žmogumi, tuo labiau jis kontroliuos savo mintis ir norus, įgis dvasios laisvę ir tuo mažiau su savo sąmone pateks į Archontų politikos pinkles, suprasdamas tikrąją šio pasaulio realybę.
Kuo daugiau pasaulyje bus tokių dvasiškai laisvų žmonių, tuo labiau silpnės Archontų valdžia žmonių atžvilgiu ir tuo greičiau žmonės sau sukurs „auksinį tūkstantmetį“. Visa, kas gera, prasideda nuo tyrumo, visų pirmiausia, savo minčių!

Archontai labai baiminasi dvasiškai stiprios, laisvos Asmenybės veiklos, nes žino, kai ji jiems nenuspėjamai gali paveikti ištisų tautų sąmonę.

Dvasinių vertybių pakeitimas Senovės Egipte

Koks viso to tikslas? Senovės Egipte tuo metu vyravusi religija aukštino etines vertybes. Kiekvienas paprastas žmogus žinojo jo mąstymui prieinama forma, kad šis gyvenimas yra laikinas, kūnas yra mirtingas, yra siela ir jos energetinis apvalkalas (tie patys Ka apvalkalai ir t.t.).

Tam tikra prasme jis žinojo, kalbant dabartiniais terminais, apie reinkarnacijos procesus. Senovės egiptiečiui šis supratimas reiškė arba perėjimą į rojaus sodus, arba jo sielos kelionė skirtingomis Duato valandų padalomis ir po kurio laiko grįžimas į pirmąją valandos padalą, iš kur patekdavo į savo naują gyvenimą. Žmonės mirties nebijojo, jie mirdavo tikėdami ir savo maldose tardavo: „Osiri, aš mirsiu ir atgimsiu“, „Aš gyvensiu kaip Osiris. Jis neišnyko, kai numirė, ir aš neišnyksiu po to, kai mirsiu“.

Žmogus, gyvendamas čia, šiame pasaulyje, stengėsi savo teisingu gyvenimu (iš esmės, savo Gyvuliškojo prado sutramdymu ir Dvasinio prado vystymu) užsitarnauti geresnes egzistavimo sąlygas kitame gyvenime. Iš tiesų, panašiai taip ir vyko, tik reinkarnacijos procesai vyksta truputį kitaip, nei žmonės tai įsivaizduoja. Svarbiausia, kaip žmogus per gyvenimą tampa Žmogumi! Valdant Imhotepui, jo mokiniai šį mokymą stengėsi maksimaliai išpopuliarinti.

Ir ką padarė Archontų žyniai? Iš pradžių kurdami savo slapta religinį mokymą, jie, iš esmės, viską labai sumaniai išvertė, susiedami žmogaus gyvenimiškuosius siekius ne su Dvasiniu, o su Gyvuliškuoju pradu. Kadangi naująją religiją Egipte formavo daugiausia išeiviai iš Azijos (panašiai tuo metu Mesopotamijoje jau buvo stiprūs Archontų židiniai), jos pagrindą sudarė magija, o ne etinės nuostatos. Tai yra, jie padarė taip, kad dabar pomirtinis žmogaus gyvenimas priklausė ne nuo jo tinkamo elgesio gyvenime, o nuo magiškų formulių žinojimo, sudėtingų religinių ritualų tikslaus laikymosi ir vykdymo. Šias magiškas formules, savaime aišku, žinojo tik „išrinktieji“ žyniai. Žmogus turėjo jiems ilgai ir ištikimai tarnauti, kol jie jam atskleisdavo kokią nors smulkmeną. Vėliau, kai ši koncepcija buvo masiškai įdiegta, žyniai šią religiją pavertė pelninga veikla, kuri nešė turtus jų įmonei, prekiaujančiai, atseit, magiškomis formulėmis. Siekdami suteikti patrauklumą „pirkėjams“, žyniai savo anapusinio rojaus koncepciją pagražino populiariais gandais, kurie sklido tarp žmonių, apie Imhotepo mokinių dvasinius pasiekimus.

Pavyzdžiui, buvo skleidžiami gandai, kad kai kurie dvasiškai stiprūs Imhotepo mokiniai ne mirdavo, kaip paprasti mirtingieji, o po mirties pavirsdavo šviečiančiomis dvasiomis ir lydėjo savo Dievą jo kelionėje per nakties pavojus. Jie tapdavo vieningi su Dievu, tačiau tuo pačiu metu neprarasdavo savo individualybės. Jie savo laikinu gyvenimu nusipelnė amžiną gyvenimą Šviesos karalystėje. Iš principo taip ir buvo, tik ne tokia pasakiška forma, kaip apie tai pasakojo žmonės.

Taigi, ką padarė Archontų žyniai? Jie savo koncepcijoje paskelbė, kad tuo atveju, jeigu žmogus tikės ir išpažins būtent jų religiją, o ne kurią nors kitą Egipto religinę koncepciją, tai bet kuris tikintysis po savo mirties taps išrinktuoju tarp mirusiųjų. Po savo mirties jis pavirs šviečiančia dvasia ir lydės dievą Ra jo kelionėse Duate. Tačiau šis laimingas egzistavimas anapusiniame pasaulyje priklauso išskirtinai nuo to, kokią formulę šis žmogus įsigys iš žynių šiame gyvenime, kuri leis jam pasiekti vienokią ar kitokią pakopą anapusiniame pasaulyje.

Kaip visada, buvo skelbiama tradicinė politinė Archontų formulė - kas ne su mumis, tas prieš mus. Ra žmonių priešais skelbė visus, kas jo žemėje negarbino. Žyniai šiuos žmones pasmerkė kankintis „amžinos ugnies ežeruose“!

Archontų planai artimiausiems metams

Archontai skaičiuoja pasaulinius karus pagal kartas. Sprendžiant pagal jų skaičiavimus, ši karta turi sulaukti trečiojo pasaulinio karo. Archontai suplanavo tris naujo pasaulinio karo pradžios datas priklausomai nuo geopolitinės situacijos ir nuo to, kaip bus gyventojai paruošti šiems įvykiams. Pirmoji data - 2012 m. gruodžio 23 d. - buvo skelbiama pasaulyje visais galimais kanalais kaip galima pasaulio pabaigos data. Antroji data - 2017-ji metai. Ir trečioji data - 2025-ji metai. Puikiai žinome, kad pirmos dvi datos nepasitvirtino, o kaip bus su trečiąja, dar nežinia, tačiau laukti liko nedaug... Tačiau jų pasirengimą šiems įvykiams galima nesunkiai pastebėti ir atsekti. Jų metodai žmonijos istorijoje praktiškai nesikeičia ir buvo panaudoti ne vieną kartą. Visa tai vyks pagal senai parengtą elementarią schemą.

Pirmiausia, ką jie padarys, tai bandys maksimaliai susilpninti savo rimtą priešininką, kuris iš tiesų gali sutrukdyti jiems įgyvendinti savo planus. Tam jie per savo žmones vykdys provokuojančią destrukcinę politiką šalies viduje, arba, jei šis planas neišdegs, pasistengs apsupti šią šalį sau pavaldžiomis valstybėmis. Žinoma, esant reikalui šiose valstybėse organizuojant perversmus ar revoliucijas, kad galėtų jose į valdžią atvesti savo marionetinę vyriausybę.

Antra, ką jie padarys, tai dirbtinai sukels „pasaulinę krizę“, nes jų rankose sukaupta didžioji pasaulio kapitalo dalis. Juk „reikiamų“ situacijų sudarymas pasaulio biržose jiems nėra naujiena. Prisiminkime prieš tai dirbtinai sukeltą pasaulinę krizę ir po to vykusį Antrąjį pasaulinį karą... Be to, siekiant sukurti atitinkamą žmonių nuotaiką prieš trečiąjį pasaulinį karą, Archontai dirbtinai sukels „pasaulinę maisto krizę“, nuo kurios pirmiausia nukentės vargingiausi gyventojų sluoksniai. Pasaulyje be jokių pagrįstų priežasčių staigiai ims trūkti maisto, o tai sukels badą trečiojo pasaulio šalyse ir didelį maisto kainų kilimą išsivysčiusiose šalyse. Kaip pasiteisinimas bus pateikiami „argumentai“ apie globalinį atšilimą ir per didėlį žmonių skaičių planetoje. Tokie „pareiškimai“ sukels badaujančiųjų norą kuo greičiau sumažinti žmonių populiacijos dydį savo naudai.

Reikia pažymėti, kad šiuolaikinėmis technologijomis visiškai realu Sacharos dykumą paversti žydinčiu sodu ir jo vaisiais išmaitinti didelę gyventojų dalį. Ir tai jau nekalbant apie tai, kad mūsų planetoje yra pakankamai derlingų dirvų, kad toks reiškinys kaip badas iš viso neegzistuotų.

Ir trečia, svarbiausia, jie rengiasi finansuoti ir sukelti keletą niekam nereikalingų karų su kuriomis nors trečiojo pasaulio šalimis, tačiau dalyvaujant JAV „pasaulinio policininko, ginančio demokratiją visame pasaulyje“ vaidmenyje. Šiuose karuose, be abejo, žus žmonės, tarp kurių bus ir paprasti amerikiečiai vaikinai, kurie, nežinodami tikrųjų šių karų priežasčių, mirs, galvodami, kad savo gyvybės kaina gina demokratiją ir savo šalies interesus svetimoje teritorijoje. Žmonės žus, dėl to nepasitenkinimas amerikiečių gretose augs. Archontai, pasinaudodami šiais visuomenėje kilusiais neramumais, reikiamu momentu dėl visų bėdų apkaltins eilinį prezidentą-marionetę dėl „nesėkmingos politikos“, tuo pačiu bandys įteigti sąjungininkams ir savo šalies gyventojams nuomonę, kad įprastiniai karai yra neefektyvūs: kariniai veiksmai kainuoja brangiai, šie karai ilgai trunka (nors Archontai patys ir finansuoja priešininko šalį), juose žūsta žmonės ir jie neturi prasmės. Kitais žodžiais tariant - pinigai ir žmonių gyvybės eikvojamos tuščiai, iš to nėra jokios naudos. Taip visuomenėje bus formuojama nuomonė, kad JAV privalo turėti teisę pirmoji smogti branduolinį smūgį „blogoms, nedemokratinėms“ šalims, kurios niekaip nesiderina su Archontų politika. Juk taip ir pigiau, ir, svarbiausia, nežus jų vaikinai, kovodami „už demokratiją visame pasaulyje“.

Norėdami žmones įtikinti, kad branduolinis karas tiesiog būtinas, jie ims manipuliuoti „pačios galingiausios valstybės“ ekonomika. Kaip Archontai tai daro? Iš pradžių šalies ekonomika dirbtinai pakeliama, žmonės įpranta gerai gyventi. Po to atsiranda šalies „išorinis priešas“. Tuo metu Archontai išprovokuoja staigų ekonomikos nuosmukį, kuris iššaukia rimtą ekonominę krizę. Daug žmonių netenka darbo.

Visuomenės nuomonė pasidaro labai nedraugiška. Žiniasklaidos priemonėse aktyviai eskaluojama tema, kad jų pagrindinis „priešas“ tuo metu kraunasi turtus, ir išreiškiama prielaida, kad dėl to „mūsų liaudis kiekvieną dieną vis labiau skursta“. Ši provokacija žmonėms, kuriuose dominuoja Gyvulinis pradas, sukelia pavydą, pyktį ir neigiamą požiūrį į valstybę, kuri „kraunasi turtus jų sąskaita“. Galiausiai šie kaltinimai iš žiniasklaidos priemonių persikelia į pačios vyriausybės narių lūpas, t. y. vyriausybė duoda užuominas, kad visi šalies ekonominiai sunkumai kyla dėl tos „blogos valstybės“. Žmogus, kurio materialinė padėtis sunki (tačiau jis dar atsimena, kaip gerai ir be rūpesčių gyveno savo „laisvoje klestinčioje šalyje“), matydamas, kaip turtus kraunasi kita šalis (dėl kurios jis, atseit, tapo neturtingu), pasąmonėje nuo vidinio priešo persiorientuoja į išorinį, net nesusimąstydamas, kokia yra šių krizių priežastis ir kas ją sukuria. Tai yra, žmonės „neakivaizdžiai“ ima nekęsti šalies, kurią jiems nurodo Archontų pakalikai.

O toliau dar daugiau. Prasideda psichologinis žmonių rengimas tam, kad reikia pirmiesiems panaudoti branduolinį ginklą ir taip greitai ir efektyviai nubausti „nedemokratišką šalį“, dėl kurios „visi skursta“. Taip Archontai pabandys sukurstyti pasaulinį karą, kuriame, savaime
suprantama, žus daugybė žmonių, įskaitant ir tuos, kurie troško tokio „keršto“.

Archontai tikisi, jog tuo atveju, jeigu jiems nepavyks ideologiškai užkariauti visą pasaulį ir tapti vieninteliu valdovu „Pasaulio vyriausybės“ forma, tai po šio pasaulinio karo jie galės netrukdomai valdyti visą pasaulį. Visame pasaulyje pagaliau įsigalės jų „vienintelė vyriausybė“, kuriai visiškai paklus visi mūsų planetoje išlikę žmonės. Jie tikisi, kad naujoms žmonių kartoms bus diegiama išskirtinai vergų psichologija, paremta Gyvulišku pradu ir Arimano principais. Tačiau kyla logiškas klausimas: kam bus reikalinga tokia žmonių civilizacija, kurioje absoliučiai dominuos Gyvuliškas pradas?

Karus sukelia maža žmonių grupė. Kita jų gausi vergų palyda - paprasčiausi vykdytojai, laukiantys Archontų nurodymų ir besipuikuojantys jiems suteikta valdžia, tačiau jie net neįtaria, kad Archontams jie tėra paprasčiausia patrankų mėsa. Šie vykdytojai svajoja apie savo „laimingą ateitį“, todėl uoliai vykdo visus savo šeimininkų įsakymus, artindami pasaulį prie trečiojo pasaulinio karo, ir net nesupranta, kad jie patys ir jų vaikai taip pat nukentės šiame kare.

Antiarchontų bendruomenė

Archontai tik planuoja, o mes, žmonės, turime pasirinkti: sutikti su jų planais ar apginti savo požiūrį. Juk bendras pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno mūsų asmeninio pasirinkimo, nuo to, kas mumyse vyrauja - dvasiniai poreikiai ar gyvuliškas pradas. Kodėl Archontai mus stumia į karą, revoliucijas, etninę nesantaiką, o mes einame kaip avinų banda ir žudome tokius pat kaip mes, net nesusimąstydami apie pasekmes? Archontai yra suinteresuoti tuo, kad žmonės nesugebėtų savarankiškai mąstyti, ieškoti dėsningumų ir veikti. Jie suinteresuoti turėti vergus, kuriais galima manipuliuoti per žiniasklaidą, primetant jiems Archontų standartus: kaip reikia atrodyti, veikti ir galvoti, kokių politinių ir gyvenimiškųjų pažiūrų laikytis. Jie žmones nuolat gąsdina skurdu, badu, materialiniais nuostoliais, baime dėl savo gyvybės ir sveikatos. Žmogus pradeda tikėti, kad toks iš tikrųjų ir yra gyvenimas, kad tokia ir yra jo lemtis. Nieko panašaus! Žmogus visuomet turi laisvę pasirinkti! Visos baimės kyla iš Gyvuliškojo prado, iš jo mirties baimės. Tačiau bet kuri materija yra mirtinga - tai dėsnis. Tačiau žmogus tuo ir nuostabus, kad jis nėra paprasčiausias materijos gabalas, ir visiškai ne vergas, jame slypi didžiulė dvasinė jėga, kuri gali jį paversti Tikruoju Žmogumi, t. y. asmenybe, kuri yra žymiai aukščiau materialaus pasaulio. Žmogus, išsivaduodamas iš melo, tuo pačiu išsilaisvina iš kvailysčių. Pažindamas Tiesą žmogus tampa stipresnis ir protingesnis. Kuo daugiau pasaulyje bus protingų, dvasiškai laisvų žmonių, tuo sunkiau Archontams bus įgyvendinti savo planus, tuo silpnesnis bus jų poveikis žmonėms. Jeigu Tiesą žinos visi ir žmonės teisingai pasirinks, Archontai paprasčiausiai neturės kam diktuoti savo sąlygas. Juk iš tikrųjų jie yra niekinga sauja. Tik patys žmonės turi priimti sprendimą: pasiduoti Archontų provokacijai ir sukelti dar vieną pasaulinį karą, arba nuversti Archontų valdžią ir sukurti šios civilizacijos aukso amžių. Pasaulio ateitis yra žmonių rankose. Viskas labai paprasta. Reikia būti tuo, ko Archontai bijo. Reikia būti Žmogumi!