Toprakalo “skraidyklės” paslaptis

Toprakalo „skraidyklė“ yra vienas iš labiausiai žinomų artefaktų, kurie neva įrodo, kad kažkada senovėje į Žemę buvo atskridę ateiviai.

Pirmasis dėmesį į jį atkreipė garsus ufologas Zacharija Sitčinas, radęs Stambulo (Turkija) muziejuje.

Artefaktas nebuvo eksponuojamas salėse, jis buvo laikomas saugykloje, nes muziejaus darbuotojai abejojo dėl jo tikrumo, jau toks neįprastas jis buvo. Be to, dėl neaiškių priežasčių muziejaus darbuotojams nepavyko nustatyti šio daikto amžiaus.

Iš akmens iškalta figūrėlė kažkaip labai primena raketą su šiuolaikiniais varikliais, kurioje sėdi žmogus su skafandru. Todėl ji ir buvo pavadinta “skraidykle”.

Ufologui Sičinui pavyko išsiaiškinti, kad artefaktas buvo rastas Toprakalo vietovėje netoli Vano ežero. Ta vieta irgi pati savaime neįprasta. IX amžiuje prieš mūsų erą čia buvo Tušpos miestas - Urartu valstybės sostinė. Iki mūsų dienų išliko tik senos tvirtovės ant Vano uolos likučiai.

Apatinės sienos šios uolos papėdėje pastatytos naudojant taip vadinamą ciklopinį mūrijimą, t.y. naudojant milžiniškus tašytus akmens blokus be jokio sutvirtinančio skiedinio. Akmenys buvo tiesiog labai kruopščiai sudėti vienas ant kito.

Šis statybos metodas dar senovės Graikijos laikais buvo laikomas legendiniu ir buvo priskiriamas milžiniškiems ciklopams. Ciklopinius mūrus galima matyti Maču Pikču Peru ir kitose ikikolumbinėse civilizacijose.

Tušpos akmenys buvo iš klinčių, 0,75 metro aukščio ir 6 metrų ilgio, svėrė 30-40 tonų. Ant vieno tokio milžiniško bloko buvo rastas Urartu karaliaus Sardurio I (valdė 844-828 metais prieš mūsų erą) užrašas. Užraše išvardijami Sardurio titulai, jis baigiasi fraze “Aš Sarduris, Lutipri sūnus: aš šituos akmenis atnešiau iš Alnijunu miesto ir pastačiau šitą sieną”.

Tokie užrašai paprastai pasakoja apie užkariavimus ir pergales. Atrodytų, kad jie palikti, statant įprastą tvirtovės sieną. Gal dėl to, kad tai iš tikrųjų buvo neįprastas ir labai svarbus statinys.

Ar sutapimas, kad keistasis artefaktas, vaizduojantis kosminį laivą, rastas būtent šioje neįprastoje vietoje? Anot Zacharijos Sitčino, figūra yra kopija arba modelis to, kas labai panašus į kosminį erdvėlaivį ir nosimi, ir užpakaline dalimi, o keleivio drabužiai visai nepanašūs į senųjų Urartu gyventojų apdarus.

Figūros užpakalinėje dalyje matyti du kūgio formos varikliai. Ant figūrėlės kruopščiai išpieštos linijos, net raukšlės ant žmogaus kostiumo. Nežinomas meistras labai stengėsi viską atvaizduoti labai tiksliai.

Internete galima rasti vos kelias šio artefakto nuotraukas. Deja, nežinoma, kaip ir iš kur jos atsirado, ar iš Sitčino knygos ar iš kur kitur.