Ugninės šukuosenos paslaptis

Daugelį šimtmečių pikti liežuviai šaipėsi iš ryžaplaukių. Nors daugelyje tautų būti ryžaplaukiu laikoma labai garbinga. Pvz., Senovės Romoje moterys specialiai dažydavo plaukus, kad jie įrautų ugnies atspalvį, o daugelyje šventyklų žyniais tarnavo tik ryžaplaukiai žmonės.

Pavojingi žmonės

Tačiau daugelį šimtmečių požiūris į žmonės, kurių plaukai turėjo vario atspalvį, buvo labai atsargus. Pvz., Rusijos caras Petras I išleido įsaką, kuriuo ryžaplaukiams buvo draudžiama dirbti valstybės tarnyboje ir liudyti teismuose.

Viduramžių laikais ryžaplaukiai žmonės buvo laikomi velnio pasiuntiniais.

Ši nuomonė galėjo susiformuoti dėl daugelio žinomų asmenybių, turėjusių ugninius plaukus, neordinarių ir netgi ekstravagantiškų poelgių. Legendinis faraonas Ramzis II, valdęs Egiptą 1317-1251-ais m.pr.m.e. garsus tuo, kad pirmą kartą istorijoje sudarė taikos sutartį.
Jis gyveno ilgiau nei 90 metų, paliko apie 100 tiesioginių palikuonių, kuriuos pagimdė jo žmonos ir sugulovės. Kai 1976-ais metais prancūzų mokslininkai tyrė šio legendinio valdovo mumiją, aptiko, kad jo plaukai buvo varinio atspalvio. Galima teigti, kad Ramzis II buvo pirmasis istorijoje ryžaplaukis valdovas.

Ryžaplaukiai valdovai

Ryžaplaukis buvo ir Anglijos karalius Ričardas I, kuris po kryžiaus žygio gavo Liūtaširdžio vardą. Jis gimė 1157-ais metais, o Anglijos karaliumi tapo, būdamas 32 metų amžiaus. Beveik iš karto karaliaus aplinkoje ėmė kalbėti apie nešukuotus ryžus karaliaus plaukus, grobuonišką šypseną ir karinius pasiekimus. Ričardas I istorijoje žinomas kaip karalius, atlikęs daugybę gerų darbų. Nors, tiesą pasakius, daugumos iš šių darbų realybe galima labai smarkiai abejoti. Neprognozuojami monarcho poelgiai tiesiog šokiravo senąją gerąją Angliją. Būtent Ričardas I, siekdamas papildyti valstybės iždą, leido pardavinėti titulus, pareigas. Karalius netgi pareiškė, kad parduotų ir Londoną, jei tik atsirastų pirkėjas!

Vėliau šis neramios sielos karalius patraukė į tolimąją Palestiną gelbėti Šventąjį karstą. Ten Ričardas I susipyko beveik su visais sąjungininkais, dalyvavusiais šiame kryžiaus žygyje. Grįžtant į Angliją, jis buvo areštuotas - tai įsakė padaryti Austrijos hercogas Leopoldas. Karalius išbuvo kalėjime dvejus metus, po to buvo išpirktas ir grįžo į Angliją. Jis pradėjo karą prieš Prancūzijos karalių Pilypą II Augustą. Tai buvo paskutinis Ričardo Liūtaširdžio žygis - vieno mūšio metu jam į kaklą pataikė strėlė.

Ryžus plaukus turėjo ir karalienė Elžbieta I, kuri valdė šalį nuo 1558 iki 1603 metų. Nors ji ir nepasižymėjo grožiu, tačiau amžininkai pasakoja apie jos gerą būdą.

Šiuolaikinėje karališkoje šeimoje ryžus plaukus turi Jorko kunigaikštienė Sara Ferguson, buvusi princo Endriaus žmona.

Maestro su skandalinga reputacija

Daug ryžaplaukių žmonių sutinkama meno žmonių tarpe. “Ryžu dvasininku” Venecijoje buvo pavadintas kompozitorius Antonio Vivaldis. Jis šventiku tapo, būdamas 25 metų amžiaus, tačiau greitai atsisakė šios karjeros ir pasišventė vien muzikai. Vivaldis ne tik pats virtuoziškai grojo smuiku, bet ir “artėjančio ciklono greičiu” kūrė muzikinius kūrinius. Daugelis žmonių, tuo metu atvykdavę į Veneciją, norėdavo pamatyti skandalingos reputacijos maestro su vėjyje besiplaikstančiais ryžais plaukais, kuriuos kažkodėl iki 40-ies metų amžiaus slėpė po peruku. Buvo pasakojama apie jo nepaprastą aistrą pinigams ir sėkmei, apie santykius su žinoma dainininke Ana Žiro, kuriai kompozitorius sukūrė daugybę vokalinių partijų. Tačiau greitai po to, kai Vivaldis išvyko iš Italijos, susidomėjimas juo nuslūgo. Kompozitorius mirė Vienoje, būdamas 63 metų amžiaus, visų užmirštas ir vargšas.

Jei prisiminti ryžaplaukius dailininkus, tai pirmiausia reikia paminėti Vincentą van Gogą (1853-1890), nugyvenusį gyvenimą, pilną dramatizmo ir dvasinių kančių.

Ne tokie kaip visi

Daugelis ryžaplaukių politikų nuo kitų skyrėsi neįprastai aktyvia veikla ir tikslo siekimu. Kaip pavyzdį galima paminėti 1917-ų metų įvykius Rusijoje, kai valdžią perėmė bolševikų partija. Ją galima pavadinti “ryžaplaukių partija”. Šios spalvos plaukus turėjo Leninas, Bucharinas, Jenukidze, Krupskaja, Armand.

Vartant šventosios inkvizicijos raštus, pastebima, kad dauguma žmonių, apkaltintų ryšiais su piktosiomis dvasiomis, taip pat buvo ryžaplaukiai. Daugelis iš jų turėjo neįprastų sugebėjimų - tiksliai atspėdavo ateitį, išgydydavo beviltiškus ligonius, mokėjo paveikti oro sąlygas...

Nenusakomos reakcijos

Kas žinoma mokslui apie ryžus plaukus ir jų savininkus? Pasirodo, kad šios spalvos plaukai yra patys storiausi. Vidutiniškai ant žmogaus galvos tokių plaukų auga apie 88 tūkstančius. Palyginimui galima pasakyti, kad blondinai turi apie 140 tūkstančių, brunetai - 102 tūkstančius, šatenai - 109 tūkstančius.

Nustatyta, kad ryžaplaukių žmonių organizme kitaip vyksta medžiagų, pirmiausia - baltymų, apykaita, todėl tokius plaukus turinčių žmonių reakcija į temperatūrą ir alerginius reiškinius gana stipriai skiriasi nuo kitų žmonių. Pvz., net patys paprasčiausi vaistai ryžaplaukiams gali sukelti visiškai nenuspėjamą reakciją.

Taip pat žinomas šviesią odą turinčių ryžaplaukių žmonių padidėjęs jautrumas ultravioletiniams spinduliams. Tai yra dėl to, kad šių žmonių plaukuose ir odoje yra nepakankamai melanino - medžiagos, apsaugančios odą nuo pavojingo ultravioletinių spindulių poveikio. Be to, ryžaplaukiai žmonės yra labai jautrūs skausmui. Amerikiečių anesteziologų tvirtinimu, tokiems ligoniams prieš operaciją reikia 20% daugiau nuskausminančių vaistų, nei kitiems pacientams.

Neandertaliečių palikimas

Neseniai mokslininkams pavyko ištirti, kad ryža plaukų spalva šiuolaikiniams žmogui greičiausiai atiteko kaip neandertaliečių palikimas. Tačiau negalima ryžaplaukius žmones vadinti neandertaliečių palikuonimis tiesiogine to žodžio prasme. Tyrimai parodė, kad genas, suteikiantis plaukams vario spalvą, susiformavo prieš 50-100 tūkst. metų, o pas neandertahečius, gyvenusius dabartinės Europos teritorijoje, atsirado maždaug prieš 200 tūkst. metų. Dabartinis žmogus atsirado Afrikoje maždaug prieš 40 tūkst. metų, o tai reiškia, kad ryžumą suteikiantis genas yra senesnis už homo sapiens. Neandertaliečiai išmirė maždaug prieš 28 tūkst. metų, tačiau vis tik suspėjo perduoti šį geną šiuolaikiniams žmogui.

Yra paplitusi nuomonė, kad ryžaplaukiai turi aistringą ir gana prieštaringą charakterį, paveldėtą iš jų tolimų protėvių - keltų, senųjų Britanijos ir Airijos gyventojų, kurie pasižymėjo impulsyvumu ir nenuspėjamais veiksmais. Šiandien apie 40% keltų palikuonių -škotų ir airių - turi ryžo atspalvio plaukus. Tačiau jie didžiuojasi savo plaukų spalva, nes senovėje buvo manoma, kad tokių plaukų savininkai yra bebaimiai kariai.