Vitaminas D: Trūkumas, Geoinžinerijos Poveikis ir Natūralūs Šaltiniai

Sveikata yra mūsų didžiausias turtas, o vitaminas D – vienas svarbiausių jos ramsčių. Sužinokite, kaip jo trūkumas veikia organizmą, kokį pavojų kelia geoinžinerija ir kaip natūraliai papildyti šio vitamino atsargas.

Vitamino D svarba organizmui

Vitaminas D, dar vadinamas „saulės vitaminu“, yra riebaluose tirpus vitaminas, būtinas kaulų sveikatai, imuninės sistemos veiklai ir uždegimų mažinimui. Jis taip pat teigiamai veikia psichinę sveikatą, kognityvines funkcijas ir net testosterono lygį vyrams. Ilgaamžiškumo medicinos specialistas dr. Kevinas Cookas teigia, kad pakankamas vitamino D kiekis po 50-ies metų padeda išvengti lėtinių ligų ir gerina gyvenimo kokybę parade.com.

Tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis siejamas su padidėjusia mirtingumo rizika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje, kur saulėtų dienų nedaug, ypač rudenį ir žiemą, trūkumas yra dažnas reiškinys manodaktaras.lt.

Geoinžinerija ir saulės spindulių blokavimas: grėsmė sveikatai?

Geoinžinerija, tokia kaip saulės spindulių valdymas (angl. Solar Radiation Management), kelia diskusijų dėl poveikio žmogaus sveikatai. Kai kurios teorijos teigia, kad aerozolių purškimas stratosferoje gali sumažinti ultravioletinių spindulių (UVB) patekimą, kurie yra būtini vitamino D sintezei odoje. Socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, X platformoje, pasirodo nuomonių, kad tokios intervencijos silpnina imuninę sistemą ir didina depresijos riziką dėl vitamino D trūkumo geoinžinerija.

Nors moksliniai įrodymai apie geoinžinerijos poveikį sveikatai yra riboti, akivaizdu, kad sumažėjęs UVB spindulių kiekis gali apsunkinti vitamino D gamybą. Tai ypač aktualu Lietuvai, kur saulės spinduliai ir taip riboti. Ilgalaikis trūkumas gali sukelti rachitą vaikams, osteoporozę suaugusiems ar net autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė ecosh.lt.

Saulės spinduliai yra pagrindinis vitamino D šaltinis, tačiau geoinžinerija gali sumažinti jų prieigą.

Natūralūs vitamino D šaltiniai

Vitaminas D natūraliai gaminamas odoje veikiant UVB spinduliams, kai 7-dehidrocholesterolis virsta vitaminu D3. Lietuvoje saulė kaip šaltinis prieinama tik gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Norint pasigaminti pakankamą kiekį, užtenka 10–15 minučių saulėkaitoje (baltos odos žmonėms) arba 40 minučių (tamsios odos žmonėms).

Maisto šaltiniai, turintys vitamino D, yra riboti, tačiau šie produktai gali padėti:

• Riebi žuvis (lašiša, skumbrė, sardinės)
• Žuvų taukai
• Kiaušinio trynys
• Kepenys
• Grybai (ypač veikiami UV spindulių)

Pavyzdžiui, 100 g lašišos gali suteikti apie 600–800 TV vitamino D, tačiau norint patenkinti dienos normą, reikėtų suvalgyti didelį kiekį kasdien.

Vitamino D trūkumo priežastys ir papildų rekomendacijos

Vitamino D trūkumas dažnai pasitaiko dėl:

• Riboto saulės spindulių poveikio, ypač šiaurės šalyse.
• Nepakankamo suvartojimo su maistu.
• Sutrikusios absorbcijos (pvz., dėl žarnyno ligų).
• Amžiaus – vyresniame amžiuje oda gamina mažiau vitamino D.

Rekomenduojamos dozės skiriasi pagal amžių:

• Suaugusieji: 1000–2000 TV per dieną.
• Vyresni nei 75 m.: 2000–4000 TV per dieną.
• Vaikai ir kūdikiai: 400–800 TV per dieną.

Papildus geriausia vartoti su riebalais, nes vitaminas D tirpsta riebaluose. Svarbu neperdozuoti, nes perteklius gali sukelti hiperkalcemiją, inkstų pažeidimus ar net psichikos sutrikimus.

Įdomus istorinis faktas apie Lietuvą

1920 m. Lietuva atgavo Vilnių, tačiau tik trumpam, nes netrukus jis buvo užimtas Lenkijos. Šis istorinis įvykis, vadinamas Želigovskio maištu, iki šiol kelia diskusijų tarp istorikų. Įdomu, kad tuo metu lietuviai aktyviai naudojo saulės šviesą ne tik sveikatai, bet ir žemės ūkiui, o vitaminas D buvo gaunamas natūraliai, praleidžiant laiką lauke.

Tradicinis lietuviškas patiekalas: Šaltibarščiai

Šaltibarščiai – gaivus lietuviškas patiekalas, puikiai tinkantis vasarai, kai saulė skatina vitamino D gamybą. Štai paprastas receptas:

Ingredientai (4 porcijoms):

• 500 g virtų burokėlių
• 1 l kefyro
• 2 agurkai
• 4 kiaušiniai (vitaminas D šaltinis)
• Krapai, svogūnų laiškai
• Druska, pipirai pagal skonį
• Virti bulviniai kukuliai (patiekimui)

Paruošimas:

1. Sutarkuokite burokėlius ir agurkus.
2. Sumaišykite kefyrą su burokėliais, agurkais, smulkintais krapais ir svogūnų laiškais.
3. Įdėkite virtus, smulkintus kiaušinius. Pagardinkite druska ir pipirais.
4. Patiekite šaltą su karštomis virtomis bulvėmis.

Šaltibarščiai ne tik skanūs, bet ir praturtina mitybą vitaminu D per kiaušinius.

Liaudies medicinos receptas

Lietuvių liaudies medicinoje žuvų taukai buvo naudojami kaip natūralus vitamino D šaltinis. Šaukštelis menkių kepenų aliejaus per dieną buvo duodamas vaikams, kad išvengtų rachito. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad menkių kepenų aliejus turi 400–1000 TV vitamino D viename šaukštelyje, todėl tai efektyvus būdas papildyti atsargas ncbi.nlm.nih.gov.

Saulės spinduliai yra pagrindinis vitamino D šaltinis, tačiau geoinžinerija gali sumažinti jų prieigą.

1. Kaip moksliškai ir chemiškai vitaminas D išsisavinamas natūraliu būdu?

Vitaminas D natūraliai gaminamas odoje, kai ją veikia ultravioletiniai B (UVB) spinduliai iš saulės. Procesas vyksta taip:

• Cheminis procesas: Odoje esantis junginys, vadinamas 7-dehidrocholesteroliu, sugeria UVB spindulius. Šis sugėrimas sukelia cheminę reakciją, kurios metu 7-dehidrocholesterolis virsta previtaminu D3.
• Izomerizacija: Previtaminas D3 spontaniškai virsta vitaminu D3 (cholekalciferoliu) per šiluminę izomerizaciją.

Šis procesas yra grynai fotocheminis, vyksta tiesiogiai odoje ir nereikalauja jokių papildomų terpių ar išorinių veiksnių, išskyrus saulės šviesą. Po sintezės vitaminas D3 patenka į kraujotaką ir yra toliau apdorojamas kepenyse bei inkstuose, kad taptų aktyvia forma.

2. Kokia reikalinga terpė, ar ant odos turi būti žmogaus prakaitas, kad padėtų išsisavinti vitaminą D per odą?

Jokia terpė nėra reikalinga, o prakaitas vitamino D gamybai odoje neturi jokios įtakos. Vitamino D sintezė vyksta gilesniuose odos sluoksniuose, kur UVB spinduliai sąveikauja su 7-dehidrocholesteroliu. Prakaitas, esantis ant odos paviršiaus, nedalyvauja šioje fotocheminėje reakcijoje, todėl jis nėra būtinas ar naudingas šiam procesui.

3. Kiek negalima plauti odos po saulės procedūrų?

Nėra jokio specifinio laiko tarpo, per kurį reikėtų vengti plauti odą po buvimo saulėje. Vitamino D gamyba vyksta greitai:

• Previtaminas D3 susidaro per kelias minutes po UVB spindulių poveikio.
• Per kelias valandas jis virsta vitaminu D3 ir patenka į kraujotaką.

Kadangi procesas vyksta odoje ir pagamintas vitaminas D nėra paviršiuje, odos plovimas neturi įtakos jau įvykusiai sintezei. Galite plauti odą iškart po buvimo saulėje be jokios rizikos sumažinti vitamino D kiekį.

4. Ar naudingi saulės blokatoriai, tepami ant odos?

Saulės blokatoriai (saulės kremai) yra naudingi odos apsaugai, tačiau turi ir tam tikrą poveikį vitamino D gamybai:

• Nauda:
  • Apsaugo odą nuo UVB ir UVA spindulių, kurie sukelia nudegimus, odos senėjimą ir didina odos vėžio riziką.
  • Reguliarus jų naudojimas yra veiksminga prevencija prieš odos pažeidimus.
• Trūkumas:
  • Kadangi saulės kremai blokuoja UVB spindulius, jie sumažina arba visiškai sustabdo vitamino D sintezę odoje.

Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp odos apsaugos ir vitamino D gamybos, galima:

• Trumpai (10–15 min.) pabūti saulėje be apsaugos, priklausomai nuo odos tipo ir saulės intensyvumo.
• Vartoti vitamino D turinčius maisto produktus (pvz., riebią žuvį, kiaušinius) arba papildus.

Pasekmės nuo saulės spindulių valdymo (angl. solar radiation management, SRM) jeigu padaugės Lietuvoje

1. Vitamino D trūkumo padidėjimas

Saulės spinduliai, ypač UVB, yra pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis, nes jie skatina jo gamybą odoje. Lietuvoje, kur saulės šviesos ir taip trūksta žiemos mėnesiais, SRM sukeltas saulės šviesos sumažėjimas galėtų dar labiau padidinti vitamino D trūkumą. Tai gali neigiamai paveikti:

• Kaulų sveikatą (pvz., padidinti osteoporozės riziką),
• Imuninę sistemą,
• Bendrą savijautą.

2. Psichinės sveikatos pablogėjimas

Saulės šviesa skatina serotonino – nuotaiką reguliuojančio neurotransmiterio – gamybą. Sumažėjęs saulės spindulių kiekis galėtų:

• Padidinti sezoninio afektinio sutrikimo (SAD) riziką,
• Prisidėti prie depresijos ar kitų nuotaikos sutrikimų. Lietuvoje, kur tamsūs žiemos mėnesiai jau dabar veikia gyventojų psichinę būklę, tai galėtų tapti dar aktualesne problema.

3. Žemės ūkio ir maisto gamybos sutrikimai

Augalams fotosintezei reikalinga saulės šviesa, todėl jos sumažėjimas galėtų:

• Sumažinti derlių,
• Sukelti ekonominius sunkumus ūkininkams,
• Padidinti maisto kainas ar net sukelti maisto trūkumą.

4. Ekologinės pasekmės

Sumažėjęs saulės šviesos kiekis galėtų sutrikdyti ekosistemas Lietuvoje:

• Paveikti augalų augimą,
• Sutrikdyti gyvūnų rūšių pusiausvyrą,
• Sumažinti biologinę įvairovę.

Išvados

Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, o jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių. Geoinžinerija, ribodama saulės spindulius, potencialiai kelia grėsmę, todėl svarbu ieškoti alternatyvių šaltinių – saulės, maisto ar papildų. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir liaudies išmintis padės išlaikyti sveikatą net šiaurės klimate. Ar žinojote, kad vitaminas D gali apsaugoti nuo lėtinių ligų? O kaip manote, ar geoinžinerija tikrai veikia mūsų sveikatą? Pasidalinkite savo patirtimi ir patarimais, kaip papildote vitamino D atsargas!

Tikrosios pasekmės priklausytų nuo SRM metodų (pvz., aerozolių purškimo stratosferoje ar debesų balinimo) ir jų taikymo masto. Lietuvoje, turinčioje ribotą saulės šviesą, neigiamas poveikis sveikatai, žemės ūkiui ir ekosistemoms galėtų būti reikšmingas, tačiau teigiamas poveikis klimato kaitos mažinimui taip pat vertas dėmesio. Tai sudėtingas klausimas, reikalaujantis atsargaus rizikų ir naudos vertinimo. Tačiau, vykdomos tokio pobūdžio iniciatyvos, analizės virš Lietuvos teritorijos nėra atliktos. O, ką tai sako? 

Prenumeruokite YouTube kanalą @gamtosgarsai ir atraskite daugiau apie gamtos poveikį sveikatai!