Žingsnis nuo nelaimės: moteris nesuprato susidūrusi su mirtinai pavojingu reiškiniu

2021 metų liepos 4 d. Karyn Sandiford su draugais mėgavosi saulėta diena paplūdimyje Lytham St. Annes apylinkėse, Jungtinėje Karalystėje, kuomet dangų uždengė tamsūs debesys. Dar prieš išgirstant griaustinį jie ėmė ant savo rankų justi elektros dilgčiojimą, o pačios Sandiford plaukai ėmė stotis piestu.

„Paplūdimyje šiek tiek statiška,“ – juokavo ji trijų sekundžių trukmės vaizdo įraše, kuris „Facebook“ tinkle susilaukė didžiulio vartotojų susidomėjimo. Po to sekė lietus ir griaustinis, dėl ko draugai nužingsniavo ilgą kelią iki savo automobilių, paliktų krante.

Grįžusi namo moteris internete paieškojo informacijos apie panašius reiškinius ir tuomet suprato buvusi labai arti vieno pavojingiausių gyvybei gamtos reiškinių, rašoma AccuWeather.com.

Karyn Sandiford, Stop kadras

Likus milisekundėms iki žaibo iškrovos, neigiami jonai iš debesies pasiekia Žemę, dėl ko teigiamas krūvis siekia aukštyn iš daugybės taškų, esančių ant žemės, dažniausiai nuo metalinių objektų ar aukštų taškų. Jie vadinami „teigiamais srautais“ (angl. positive streamers).

Žemyn iš debesies judantys neigiami jonai, vadinami „pakopiniu lyderiu“ (angl. stepped leader), padaro pauzę ir pakeičia kryptį jei neranda kelio susidurti su teigiamu srautu. Šis procesas per 1/20 sekundės dalį gali pasikartoti 10 000 kartų, kol galiausiai įvyksta susijungimas, o šis reiškinys nufilmuotas buvo tik visai neseniai, tam pasitelkus ypač didelio greičio kameras. Susidarius kanalui įvyksta žaibo iškrova, teigiami jonai juda aukštyn šiuo kanalu, kartais kelis kartus iš eilės.

Ypatingai retais atvejais, teigiamo srauto vaidmenį atlikę žmonės gali patirti sužalojimus,  net jei žaibas susijungia per kitą kanalą. Retais atvejais, teigiami srautai gali būti įamžinami pasitelkus ilgo išlaikymo fotografijas.

Meteorologai tiki, kad Sandiford buvo retai dokumentuojamo statinio krūvio lauko dalis, susiformavusi prieš sukuriant teigiamus srautus.

Chris Vagasky, meteorologas iš Suomijoje veikiančios kompanijos „Vaisala“, globaliu mastu sekančios žaibų iškrovas bei kitus orų duomenis, apie šį atvejį sakė: „Tokio tipo incidentų metu atmosferoje egzistuoja didelis kiekis elektros krūvio… Jų nevadinčiau aukštyn nukreiptais srautais, nes jie įvyksta, kuomet pakopinis lyderis artėja prie žemės.“

Interviu su „AccuWeather“ metu Sandiford apibūdino akimirkas, kuomet prasidėjo statinis krūvis. „Pirmą ar kelias akimirkas buvo nuostaba, tačiau tuomet mes supratome, kad tai iš tiesų yra elektrinė audra ir, pamaniau, kad mums tikrai reikėtų nešdintis iš paplūdimio, tuomet mes suskubome ir pasišalinome,“ – pasakojo moteris. „Mus supo vanduo, taigi jei būtų trenkęs žaibas, nemanau, kad dabar čia sėdėčiau, tikrai nemanau“.

Vos aštuonios savaitės prieš Sandiford susidūrimą su šiuo reiškiniu, 2021 m. liepos 11 d. už vos dviejų mylių nuo šio paplūdimio, futbolo aikštėje nutrenktas žaibo mirė 9 metų berniukas.

Nepaisant šiuo metu egzistuojančios mobiliųjų telefonų gausos, šis statinės energijos fenomenas, kurį išgyveno Sandiford, buvo įamžintas vos kelis kartus. Pasivaikščiojimo metu 2019 metais moteris iš Kolorado, JAV, nufotografavo savo piestu pasistojusius plaukus, o 2010 metais, fotografuodama panašią nuotrauką, žaibo smūgio vos išvengė pora iš Australijos.

Meteorologai nėra tikri, kodėl statika yra taip retai fiksuojamas reiškinys, kuomet daugybė žmonių žaibo yra nutrenkiami be jokio pastebimo perspėjimo.

John Jensenius, pensijoje esantis meteorologas, buvęs NVAA žaibų saugos specialistas, sakė: „Nemanau, kad mes turime atsakymą į šį klausimą. Akivaizdu, kad tai susiję su aukšto elektros krūvio stiprumu ir sukeltu krūviu ant žemės.“

Jensenius pridūrė besiviliantis, kad žmonės laikosi patarimų saugotis ir taip nepriartėja arba palieka vietovę, čia pajutę statinį krūvį, o ne puola šį reiškinį filmuoti.

Su perkūnijomis susiję statiniai krūviai nėra matomi plika akimi, nors Švento Elmo ugnis, matoma lėktuvuose ir laivuose, gali būti panašaus statinio susikaupimo prieš audrą apraiškos.

Kita garsi panašaus statinio reiškinio fotografija perkūnijos metu buvo užfiksuota Kalifornijoje 1975 metais, kurioje matomas Michael McQuilken, savo fotografijos istorija pasidalinęs 2013 metais paviešintame tinklaraščio įraše.

„Šią liūdnai pagarsėjusią dieną mano broliai Sean ir Jeff, sesuo Mary ir jos draugė Margie bei aš buvome pakeliui į Moro Rock viršūnę. Dangus buvo apniukęs tamsių debesų lopynėliais, protarpiais silpnai lynojo“.

„Netrukus po to kai pasiekėme uolos viršūnę ir besimėgaujant vaizdu su maždaug šešiais kitais lankytojais, kažkas pastebėjo, kad mūsų plaukai stovi piestu. Tuo metu manėme, kad tai juokinga… aš iškėliau ranką aukštyn ir mano nešiojamas žiedas ėmė zvimbti taip garsiai, kad visi aplink tą girdėjo.“

Michael McQuilken

Vos po kelių akimirkų, besileidžiant nuo kalno, žaibas nutrenkė Michael brolį Sean ir dar kelis kitus žmones, tuo metu buvusius kalno šlaite, vienas jų žuvo. Michael buvo parblokštas ant žemės. Sean prarado sąmonę ir komoje išbuvo net šešis mėnesius. Žaibas toliau keliavo žemyn metaliniu turėklu ir užsibaigė stovėjimo aikštelėje susprogdinęs akmeninį geriamojo vandens fontaną.

Apie savijautą iškrovos metu Michael pasakojo: „Nuo tada, kai patyriau tai, kas atrodė kaip laiko sulėtėjimas, kuomet jaučiausi esąs besvoris ir apsuptas baltos spalvos šviesos, svarsčiau kaip mes suvokiame laiką. Jaučiu, kad ši patirtis padėjo susidėlioti įvykių sekai, kuri atvedė iki mano meditacijos disciplinos.“

Taigi, ką turėtumėte daryti jei esate lauke ir manote, kad netrukus į jus trenks žaibas? Nors dar 2008 metais Nacionalinė orų tarnyba (NWS) nustojo rekomenduoti tokiu atveju pritūpti, teigiant, kad nėra jokios saugios pozicijos, galinčios apsaugoti nuo žaibo smūgio, tačiau NWS tinklalapyje vis dar nurodoma nesigulti ant žemės. Na, o pats geriausias patarimas, kad neatsidurtumėte tokioje situacijoje yra: „Kai išgirsti griaustinį – eik vidun“.

Tekstas perpublikuojamas iš gismeteo.lt.