Žmonių suderinamumas pagal kvapą

– Jau ketvirtas jos vyras nukeliavo į kapus.
(Iš nugirsto pokalbio.)

Turbūt visi pastebėjote, kad būnant vienoje žmonių kompanijoje jaučiamės puikiai, o būnant kitoje – priešingai, esame slegiami. Dažnai sakoma, jog ta kita  žmonių draugija yra energetinių vampyrų spiečius. Tačiau šis reiškinys turi ir materialų pagrindą.

Kiekvienas žmogus nuolat  yra labai individualioje cheminėje auroje – jo paties išskiriamų cheminių medžiagų debesyje. Šiame  žmogaus išskiriamame į aplinką kartu su savo gyvybinės veiklos atliekomis bukiete yra aptikta daugiau kaip 150 įvairių organinių junginių. Šios medžiagos yra gavę feromonų pavadinimą. Ypač baltyminės medžiagos ir jų deriniai įvairiai įtakoja tiek į aplinkinius gyvūnus, tiek į žmones, nešdami jiems tam tikrą informaciją, kuri gali vaidinti  recipientams pakankamai svarbų vaidmenį, kaip teigiamą, taip ir neigiamą, o kartais netgi tragišką (antigenų ir haptogenų poveikis*).

Neigiamas haptogenų įtakojimas.

Taip, pavyzdžiui, neigiamai ir pakankamai įtakingai gali veikti nepilni antigenai – haptogenai, kurių yra mūsų prakaite, seilėse ir iškvepiamame ore. Haptogenai susiję su kraujo grupe. 1(0), 2(A), 3(B) kraujo grupės žmonės turi atitinkamai kraujyje agliutinogenus: 0, A, B. 4(AB) kraujo grupės žmonės gali turėti A1B ir A2B tipo agliutinogenus. Recipientams, kurių kraujo grupė yra 1(0) ir 2(A) neigiamą poveikį daro 2(A), 3(B), 4(AB) kraujo grupių haptogenus išskiriantieji donorai, o 3(B) kraujo grupės recipientams  – 2(A) ir 4(A1B) kraujo grupių haptogenų donorai. 4(A2B) kraujo grupės recipientus neigiamai įtakoja  2(A) ir 4(A1B) kraujo grupių donorai.

1(A) kraujo grupės žmonės nedaro neigiamos įtakos kitoms kraujo grupėms, o 4(A1B) grupės atstovai dievo pateptieji – jie yra saugūs nuo bet kurios kraujo grupės donoro. Žmonės su teigiamu rezus faktoriumi (o tokių yra apie 85%) neigiamai įtakoja žmones su neigiamu rezus faktoriumi, visai nepriklausomai nuo kraujo grupės.

Kaip matote, tarp žmonių egzistuoja ne tik psichologinis, dvasinis, emocinis, bet ir fiziologinis nesuderinamumas. Vienais atvejais jis išreikštas silpnai, o kitais – labai stipriai, ir žmogus, būdamas arti kito žmogaus, be jokios akivaizdžiai matomos priežasties gali patirti visokias neigiamas reakcijas (negalavimą, nuomarį ir netgi mirtį).

Gyvenimo eigoje žmonės gali įvairiai reaguoti į svetimus haptogenus, ir ta reakcija gali būti labai individuali. Taigi visokie susirinkimai, posėdžiai ir pan., pagaliau ir pats buvimas ar gyvenimas  mieste gali mus įtakoti labai neigiamai.

Beje, haptogenai yra vieni  DNR mutavimo kaltininkų ląstelės branduolyje. Taigi augliai, o kartais ir visai piktybiniai, galima sakyti, jog kartais atskrenda oru. :) kaip sakoma liaudyje liaudyje: „Kas čia supaisys nuo ko tunkame!“.

Kvepiančias medžiagas naudoja visi gyvi padarai, tame tarpe ir naminiai – tam, kad keistis informacija. Tai feromonai (lytiniai, bendruomeniniai, pavojaus ir gynybos, ženklinimo), kairomonai – signalinės molekulės, pranešančios apie pavojų ir t.t.

Galima pamanyti, kad šių išskiriamų į aplinką medžiagų kiekiai yra maži ir jie negali stipriai įtakoti, tačiau žmonės, kurie yra kam nors alergiški, patvirtins, jog stipraus alergijos priepuolio susilaukti galima ir nuo labai menko alergeno kiekio. Be to, nereikia užmiršti, kad nosyje yra ir vomeronazalinis organas, kuris įtakoja hipotaliamą tiesiogiai.

Geriantys vaistus ir vartojantys daug neorganinio maisto (pvz. maisto su priedais E) yra pavojingi, nes į aplinką per seiles, kvėpavimą ir prakaitą išskiria kur kas daugiau haptogenų, kurių įtaka aplinkiniams gali būti nuo nemalonių pojūčių iki alergijos ar net vėžinio susirgimo, viskas priklauso nuo gavusio haptogeną organizmo būklės. Kai nusikalstame fiziologijai ir vartojame visokį niekalą kaip maistą, tuomet neturime teisės sakyti, jog žalą darome tik sau – juk gyvename bendruomenėje, o ne atsiskyrę miške. Tiesioginę žalą darome ir aplinkiniams, tik tai užfiksuoti yra pakankamai sudėtinga.

Pasirenkant draugą, o ypač su kuriuo ruošiatės keliauti per gyvenimą ir susilaukti su juo palikuonių, verta atkreipti dėmesį ir į faktorių, apie kurį čia rašome, ypač jei žinote, jog širdies draugas yra likimo priverstas visą gyvenimą vartoti kokius nors vaistus, nes su juo bus bendra ne tik dujinė aplinka, bet ir keisitės kūno skysčiais.

*Antigenai – tai medžiagos, kurias atpažįsta specifiniai antikūnai ir T-limfocitai ir sukelia imuninį atsaką. Antigeno charakterizavimui priimtos dvi sąvokos – imunogeniškumas ir antigeniškumas. Imunogeniškumas – tai antigeno sugebėjimas iššaukti imuninį atsaką, o antigeniškumas – tai antigeno sugebėjimas susirišti su antikūnu. Junginiai, kurių molekulinė masė mažesnė už 10 000, pavyzdžiui vaistiniai preparatai, patys nėra imunogeniški. Junginius, kurie imunogeniškumą įgauna tik susijungę su didelės molekulinės masės baltymu-nešėju, priimta vadinti haptenais. Haptenai negali skatinti antikūnų gamybą, tačiau gali su jais jungtis. Reikia pabrėžti, kad imunogeniškumas – yra kompleksinė charakteristika, kuri priklauso nuo paties antigeno savybių, jo pakliuvimo į organizmą kelio ir imunizavimo  būdo. Kokiomis nors priemonėmis nustatyti hapteną yra labai sunku, nes haptogenai susidaro ne tik tiesiogiai jungiantis pačiam haptogenui su baltymu, bet ir haptogeno metabolitui.