Kopūstiniai augalai ir jų naudingosios savybės

Visos kopūstinių augalų rūšys yra labai naudingos. Kopūstiniuose augaluose yra vitamino C, augalinių baltymų, skaidulų, kalio, kalcio, fosforo ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Tiesa, vienuose kopūstiniuose augaluose naudingųjų medžiagų yra daugiau, kituose - mažiau.

Pasak specialistų, patys naudingiausi yra Briuselio kopūstai ir brokoliai bei kalafiorai, o baltagūžiai kopūstai savo verte šioms daržovėms nusileidžia.

Briuselio kopūstai

Teigiama, jog tarp kopūstinių augalų Briuselio kopūstai yra patys vertingiausi. Briuselio kopūstus Belgijos selekcininkai išvedė XVII amžiuje Briuselyje, kai norėjo išvesti maistingas ir sparčiai augančias daržoves, kurios buvo reikalingos pamaitinti gausėjančias žmonių mases. Selekcininkams tai pavyko pasiekti; jei baltagūžiuose kopūstuose tėra 2,5 proc. augalinių baltymų, tai Briuselio kopūstuose - net 6,5 proc. Vitamino C Briuselio kopūstuose yra 2-3 kartus daugiau nei baltagūžiuose kopūstuose. Briuselio kopūstų sultyse gausu kalio, todėl jų patariama vartoti sergantiems hipertenzija. Šiose daržovėse gausu grubios ląstelienos, todėl jos nesukelia pilvo pūtimo, kaip baltagūžiai kopūstai. Šias daržoves galima virti, troškinti, užkepti su grietinėle, su jomis virti labai aromatingus sultinius. Kartais Briuselio kopūstai būna karstelėję. Kad taip neatsitiktų, juos reikia ruošti pasūdytame vandenyje, į kurį įpilti citrinos sulčių.

Briuselio kopūstai padeda gydyti širdies ir kraujotakos sistemos ligas, mažina žalingojo cholesterolio lygį, kuris kietina ir kemša kraujagysles. Briuselio kopūstų patariama vartoti širdies ir kraujotakos ligų profilaktikai. Pasak JAV medikų, galvos skausmus, kuriuos sukelia automobilių išmetamosios dujos, padeda malšinti Briuselio kopūstai. Jei dažnai skauda galvą, 2 kartus per dieną savaitę laiko patariama valgyti virtų Briuselio kopūstų bei gerti vandens, kuriame jie virė.

Briuselio kopūstuose gausu sieros junginių, kurie iš organizmo pašalina galvos skausmus sukeliančius toksinus.

Brokolio kopūstai

Pagal naudingąsias savybes antrą vietą specialistai skiria brokoliams. Suaugusiuose ryškiai žaliuose (kartais violetiniuose) brokolio kopūstų žiedynuose be kitų naudingųjų medžiagų gausu karotino ir kokybiškų augalinių baltymų, pavyzdžiui, cholino ir metio-nino. Svarbu, kad šios medžiagos kraujyje neleidžia kauptis žalingojo cholesterolio pertekliui. Be to, brokoliai, kaip ir Briuselio kopūstai (skirtingai nei baltagūžiai) nepučia pilvo. Atminkite, kad patys naudingiausi yra bebaigiantys nokti, o ne pernokę brokolio kopūstai.

Bebaigiančių nokti brokolių žiedynai - standūs, neprasiskleidę, o kurių žiedynai purūs ir prasiskleidę - nebus sultingi. Brokolio kopūstus galima virti, kepti, apvoliotus maltuose džiūvėsėliuose, juos berti į sriubas, panaudoti ruošiant picą ir makaronus.

Sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige patariama 1 mėnesį vartoti brokolio kopūstų žiedynų ir jų trintų sėklų mišinio ar trintas sėklas sumaišyti su virtais brokolio kopūstais.

• 100 g virtų kopūstų reikia sumaišyti su 10 g brokolio kopūstų sėklų. Šio mišinio patariama vartoti po 2 valg. šaukštus 1 valanda prieš valgį. Šios priemonės neleidžia paūmėti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei.

• 0,5 kg virtų brokolio kopūstų sumaišykite su 20 g susmulkintų kiaulpienės lapų ir sergantiems hepatitu šio mišinio patariama vartoti po 3 valg. šaukštus 1 valanda prieš valgį. Gydytis patariama mėnesį laiko.

Kalafiorai

Pagal naudingąsias savybes trečią vietą specialistai skiria kalafiorams - artimiausiems brokolio kopūstų giminaičiams, kurių galvutės turi kremini atspalvį. Kalafiorai yra dietiški, juos lengvai perdirba žmogaus organizmas, juose gausu baltymų ir vitaminų. Tiesa, kalafiorai turi ir tam tikrų trūkumų, juose gausu purinų, todėl šių daržovių nepatariama vartoti sergantiems inkstų akmenlige. Geriausia pasirinkti ne didesnes nei 8 cm skersmens standžias galvutes. Kalafiorų galvutės turi būti švarios, be juodų ar rudų taškelių. Verta atminti, kad kalafiorai gana prastai laikosi, todėl patariama iš jų tuoj pat virti sriubas ar troškinti garuose, pavyzdžiui, kartu su brokolio kopūstais.

• Iš 300 g kalafiorų ir 250 g krienų šaknų išspauskite sultis, sumaišykite su 1 valg. šaukštu skysto medaus ir tokiu pat kiekiu susmulkintos petražolių žalumos. Šio sąnariams naudingo mišinio patariama vartoti 1 mėnesį 2 kartus per dieną po 0,5 stiklinės po valgio.

Sąnariams naudingos ir įvairios salotos su kalafiorais. Teigiama, jei kasdien suvalgysite po 50 g kalafiorų, širdies ir kraujotakos sistema bus sveika. Širdžiai ir kraujotakai naudinga valgyti apelsinų sultimis paskanintų susmulkintų kalafiorų.

• Į žiedynus susmulkintus kalafiorus ir brokolio kopūstus 5 minutes blanširuokite pasūdytame verdančiame vandenyje (tiesa, galima apsieiti ir be to,) suberkite į kepimo skardą. Grietinėlę sumaišykite su kiaušiniais ir puse tarkuoto fermentinio sūrio. Paskaninkite druska, maltais juodaisiais pipirais ir tarkuotu muskato riešutu. Šiuo mišiniu užpilkite į kepimo skardą sudėtus kalafiorus ir brokolio kopūstus, pabarstykite likusiu tarkuotu fermentiniu sūriu, 200°C orkaitėje kepkite apie pusę valandos.

Kaliaropės

Kaliaropė - tai ne gūžė, ne žiedas, o sustorėjęs stiebas. Kaliaropes galima pavadinti stiebvaisiais. Kaliaropės gali būti baltos, violetinės, rožinės, žalios. Svarbiausia nepasirinkti senų kaliaropių su grubiomis skaidulomis, nes tada meteorizmas garantuotas.

Šviežios kaliaropės - skanios, sultingos, salstelėjusios, šiek tiek | panašios į baltagūžių kopūstų | griežčius. Kaliaropes galima virti, su jomis ruošti sriubas, jas Įdaryti ir iškepti. Taip pat galima paruošti kaliaropių ir morkų salotas.

• Sumaišykite 200 g kaliaropių ir 100 g šviežių agurkų sulčių, į berkite sukapotos žalumos. Norėdami organizmą gausiai aprūpinti vitaminais, šio sulčių mišinio gerkite po | 0,5 stiklinės 1 mėnesį po pusryčių.

• Sumaišykite 3 dalis kaliaropių sulčių ir 1 dalį citrusinių vaisių sulčių - geriausia greipfrutų. Jei šio sulčių mišinio gersite kasdien po pusę stiklinės, turėtumėte išvengti peršalimo ligų ir džiaugtis puikia nuotaika.

Raudonieji (raudongūižiai) kopūstai

Teigiama, jog savo naudingosiomis savybėmis raudonieji kopūstai lenkia populiariuosius baltagūžius kopūstus, nes šioms daržovėms sodrią spalvą suteikia pigmentas ciamidinas, kuris stiprina kraujagyslių sieneles. Todėl sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis yra naudingiau valgyti ne baltagūžių, o raudongūžių kopūstų. Raudongūžius kopūstus galima ruošti lygiai taip pat kaip ir baltagūžius.

Tiesa, termiškai apdirbti raudonieji kopūstai pabąla, todėl ruošdami salotas vartokite termiškai neapdirbtus raudongūžius kopūstus, tuomet jų ryškiaspalviai lapeliai papuoš bet kurį patiekalą.

Senovės Romoje buvo teigiama, kad raudongūžiai kopūstai efektyviai gydo peršalimo ligas. Šių sulčių patariama gerti, jei esate užkimę ir kamuoja kosulys. Šio mišinio patariama gerti po 1 arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną. Sergantiems viršutiniųjų kvėpavimo takų ligomis patariama vartoti raudongūžių kopūstų nuoviro su medumi.

Raudongūžiuose kopūstuose yra cianidino - medžiagos, kuri žmogaus organizme padidina vitamino P aktyvumą. Todėl šių kopūstų naudinga valgyti profilaktiškai apsisaugant nuo kraujotakos sistemos ligų.

Savojos kopūstai

Išoriškai Savojos kopūstai yra panašūs su baltagūžiais kopūstais. Tiesa, Savojos kopūstų lapeliai yra ryškiai žalios spalvos ir gofruoti. Šių kopūstų sudėtyje yra žymiai daugiau naudingųjų medžiagų nei baltagūžiuose kopūstuose. Savojos kopūstų lapai - labai švelnūs, todėl juos galima panaudoti ruošiant balandėlius, salotas, sriubas ir pyragėlius. Savojos kopūstų galvas lengva išskirstyti lapais; tereikia juos nuplikyti verdančiu vandeniu.

Savojos kopūstuose yra vitamino B6, kuris padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. Šių kopūstų ypač naudinga valgyti vakare, jei kamuoja nemiga, esate neramūs, sudirgę ar patyrėte stresą.

Savojos kopūstuose yra fosforo, kuris būtinas tvirtiems kaulams. Savojos kopūstuose yra ir vitamino A, kuris būtinas augančiam vaikų organizmui, o suaugusiųjų žmonių organizme normalizuoja medžiagų apykaitą.

Baltagūžiai kopūstai

Populiariausi yra baltagūžiai kopūstai. Jie savo naudingosiomis savybėmis nusileidžia anksčiau aprašytiems kopūstiniams augalams, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra vertingi. Baltagūžiai kopūstai puikiai laikosi bei turi savo unikalių savybių. Pavyzdžiui, baltagūžiuose kopūstuose yra vitamino U, kuris sergantiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige užtraukia žaizdeles. Be to, baltagūžių kopūstų galima valgyti šviežių ir raugintų. Šviežiuose ir raugintuose baltagūžiuose kopūstuose puikiai išsilaiko vitaminas C. todėl patiekalai su šiomis daržovėmis - puiki priemonė, apsauganti nuo žiemos avitaminozės.

Jau senovės Egipte ir Graikijoje baltagūžiai kopūstai gydė kepenų ir sąnarių ligas, jų sultimis gydė žaizdas ir tropines opas. Senovės filosofas ir matematikas Pitagoras rašė, jog kopūstai žvalina, suteikia energijos ir ramina. Žymiausias antikos gydytojas Chrisipas paskyrė specialų darbą, kuriame išnagrinėjo, kaip šios daržovės veikia kiekvieną vidaus organą ir sistemą. Romos istorikas Markas Katonas teigė, jog baltagūžiai kopūstai yra pati vertingiausia daržovė, nes tai netik maistas, bet ir vaistai. Buvo teigiama, jei žmogus serga kokia nors liga, tai kopūstai ji išgydys bei numalšins skausmus.

Kininiai (pekino) kopūstai

Kininiai kopūstai - tai neįprasti lapiniai kopūstai. Gūžės šie kopus- | tai neturi, tačiau savo sudėtimi jie yra | panašūs Į baltagūžius kopūstus. Kininius kopūstus būtina atidžiai pasirinkti; jų geltoni lapeliai gali būti apkartę. Neieškokite ir pernelyg stambių kininių kopūstų. Idealus šių daržovių dydis - 25-30 cm.

Su kininiais kopūstais galima virti sriubas, ruošti balandėlius ir salotas. Beje, kininių kopūstų griežčius taip pat galima panaudoti; juos supjaustyti šiaudeliais ir suberti į salotas ar sriubas. Pasak JAV mokslininkų, kininiai kopūstai - efektyvi onkologinių ligų profilaktinė priemonė. Šiuose kopus- | tuose yra sieros ir histidino - medžiagų, kurios stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Šios daržovės apsaugo nuo storosios ir tiesiosios žarnos vėžio, iš žmogaus organizmo pašalina žalingąsias chemines medžiagas.

Raugintų kopūstų nauda

Sakoma, jog kopūstus pirmieji pradėjo rauginti slavai. Tai darydavo kolektyviai, o kopūstų rauginimas buvo visaliaudinė šventė.

Apie raugintų kopūstų naudą

1 porcija per dieną

• II tipo cukrinio diabeto pavojų sumažina 15 proc. Toks poveikis juntamas nepriklausomai nuo žmogaus svorio.

• Sakoma, jog protinių gebėjimų mažėjimą sulėtina bent 11 metų.

1 raugintų kopūstų porcija, tai - 100-120 g.

2-3 porcijos per savaitę

• Plaučių vėžio pavojų sumažina 33-72 proc., o prostatos - 40 proc.

4 porcijos per savaitę

• Krūtų vėžio pavojų sumažina beveik 50 proc. Rauginti kopūstai ypač naudingi paaugliams.

5 porcijos per savaitę

• Šlapimo pūslės vėžio pavojų sumažina 50 proc. bei pastebimai sumažina storosios ir tiesiosios žarnos vėžio ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės, o taip pat ir skrandžio vėžio pavojų.

Tradiciškai rauginti kopūstai

Norėdami paruošti 10 kilogramų raugintų kopūstų, panaudokite:

• 11 kg baltagūžių kopūstų; • 400 g morkų; • 250 g rupios druskos; • 500 g obuolių (geriau antaninių); • pagal skonį - kmynų, krapų ar anyžių sėklų.

Nuimkite viršutinius lapus. Kopūstų galvas supjaustykite plonais šiaudeliais ar kvadratėliais. Užberkite nedideliu kiekiu druskos, sutrinkite su kopūstais, kad išsiskirtų sultys. Ant talpos dugno priberkite truputį ruginių miltų, ant jų pridėkite viršutiniųjų kopūstų lapų. Ant jų sluoksniais berkite smulkiai supjaustytus kopūstus, tarkuotas morkas, skiltelėmis supjaustytus obuolius, prieskoninių augalų sėklas. Šiuos produktus pamuški-te. Kai talpą užpildysite, kopūstus uždenkite viršutiniais kopūstų lapais, 

3-4 marlės sluoksniais, apvalia medine lentele ir prispauskite svoriu, kuris turi sudaryti 15 proc. nuo rauginamų kopūstų svorio. Kopūstus rauginkite 15-22°C šilumoje. Kas 1-2 dienas pašalinkite susidarančias putas, o kopūstus kelis kartus per dieną iki pat talpos dugno keliose vietose pradurstykite medine lazdele. Kai raugintų kopūstų sultys prašviesės ir nesijaus kartėlio, kopūstai bus įrūgę. Įrūgusius kopūstus laikykite šaltoje (0-3°C šilumos) vietoje. Atminkite, kad sultys visada turi apsemti raugintus kopūstus. Jei susidarys pelėsis, jį nuimkite, o medinę lentelę ir svori nuplikykite verdančiu vandeniu.

Apie raugintus kopūstus užsienyje

Prieš kurį laiką raugintus kopūstus buvo draudžiama pardavinėti JAV ir kai kuriose vakarų šalyse. Ten buvo teigiama, jog rauginti kopūstai yra termiškai neapdirbtas produktas, todėl juose gali būti patogeninių bakterijų. Vakarų šalyse kopūstus dažnai termiškai apdirba su actu. Be abejo, tokie kopūstai nėra naudingi. Rauginti kopūstai - tai gyvas produktas su rūgščiomis pieno bakterijomis. Šios bakterijos ir mielės - svarbiausios rauginant kopūstus. Raugintus kopūstus galima vadinti, kaip kefyrą ir girą, dvigubo rauginimo produktu. Rauginti kopūstai bus naudingi ir nepakenks, jei juos raugindami laikysitės svarbiausių taisyklių:

• rauginkite tik visiškai sveikus, neužterštus, ligų ir kenkėjų nepažeistus kopūstus;

• kelis viršutinius kopūstų lapus būtinai nu- | imkite; po jais kopūstų galvos jau būna švarios;

• raugiant kopūstus visi darbo įrankiai ir talpos privalo būti idealiai švarūs.

Kopūstų rauginimo gudrybės

• Tarkuotos morkos raugintiems kopūstams suteikia rožinį atspalvį. O jei morkas plonai supjaustysite, tai rauginti kopūstai išliks balti.

• Norėdami rauginamus kopūstus apsaugoti nuo žalingųjų bakterijų, talpų sieneles galite sutepti medumi.

• Rauginti kopūstai traškės, jei į juos įbersite truputį tarkuotos krienų šaknies.

• Rauginti kopūstai nepelys, jei juos uždengsite krienų lapais.

• Raugintų kopūstų skonį pagerins nedidelis kiekis raugintų agurkų sulčių.

• Jei kopūstus rauginsite nesmulkintomis gūžėmis, jų griežčius įpjaukite kryžmai, | tada jie įrūgs tolygiai.