Vimana – paslaptingas skraidantis aparatas

Centriniame Delio archyve yra saugomas senovės Indijos rankraštis Vimanika Shatra, rastas 1875 metais vienoje Indijos apleistoje šventykloje. Maždaug po 50-ies metų iššifruotas su tekstu, piešiniais ir brėžiniais, jis atskleidė stulbinančią informaciją apie skraidančius objektus, kurie, pasirodo, jau buvo žinomi net IV-V amžiuje prieš mūsų erą. Jie vadinami vimanomis (gali reikšti skraidančius vežimus, ratus ir pan.). Skraidantieji objektai senoviniuose indų epuose ir buvo pradėti  vaizduoti kaip ugningi dievų vežimai, kuriais keliavo ir kovojo išrinktieji-dievai.

Manoma, kad rankraščio autorius Bharadvadža Išmintingasis jį perrašė iš anksčiau buvusių traktatų, kurie dėl amžiaus jau netiko naudojimui. Todėl tikrieji laikai, kai buvo skraidoma aprašytomis vimanomis – niekam nežinomi. Kai kurie archeologiniai artefaktai leidžia manyti, jog tai galėjo nutikti nuo 20 iki 200 tūkst. metų atgal. Būtent tada Žemėje, matomai, klestėjo puikiai išvystyta civilizacija su savo pačios išradimais arba su kitų protingų būtybių pagalba. Šis radinys smarkiai laužo šiuolaikinės pasaulėžiūros stereotipus ir įprastą požiūrį į žmonių civilizaciją.

Rankraštyje aprašomi praeities įvykiai, kas vyko žemėje dar seniau – apie branduolinius karus, psichotropinius ginklus, tame tarpe ir apie vimanas – keistas ir unikalias sraidančiąsias mašinas. Kas iš tiesų skraidė paslaptingomis vimanomis, lieka neaišku. Ar tai buvo ankstesnių, Žemėje gyvenusių civilizacijų atstovai, ar ateiviai iš kitų planetų, bet jie vis tiek vadinami dievais.

Vimana – skraidantis aparatas, turėjęs unikalius sugebėjimus – rankraštyje išdėstyti apie 32 skraidančio objekto veikimo ypatumai.

Vimanos galėjo suktis aplink savo ašį, susitraukti arba plėstis, t. y. keisti savo dydį, keisti formą skrydžio metu, matomai, maskuojantis. Vimana galėjo skleisti stiprų švytėjimą ir atvirkščiai, formuoti aplink save absoliučią tamsą, sugerti saulės šviesą ir pavirsti nematoma. Skraidantis aparatas galėjo judėti dideliu greičiu, skristi iš vienos šalies į kitą ir iš vieno pasaulio  į kitą, šokinėti šuoliais ir zigzagais. Be to, vimana galėjo nerti į vandenį, skleisti spindulius, nuo kurių visi objektai buvo matomi, generuoti jėgas, gebančias paralyžiuoti žmonės ir gyvulius, gauti savo ekranuose vaizdą, kas vyksta per atstumą, ir t.t. Apie vimanų patvarumą byloja formulė, kurios šifravimas rodo, kad jos buvo daromos iš ypatingo lydinio, kuris dar nėra iki galo iššifruotas.

Rankraštyje aprašyti ir pavaizduoti skraidantys aparatai-vimanos primena šiuolaikinius naikintuvus ir raketas-nešėjas, kurios į orbitą pakelia palydovus. Taip pat jas galima prilyginti paslaptingiesiems NSO. Brėžiniuose išlaikytos visos reikalingos aerodinaminės savybės. Be to, yra aprašymai įvairių priemonių, atliekančių radaro, foto kameros, šviestuvų ir pragaištingų ginklų funkcijas. Taip pat yra ir įvairios instrukcijos pilotams bei aprašymai, kad vimanos yra 12 tipų, bet minimos tik trys pačios paprasčiausios. Bet stulbinantis faktas tas, kad senovinės vimanų schemos matematiškai tikslios, o jų aprašymai – logiški, lyg būtų jas rengęs patyręs mūsų amžiaus aviacijos kompanijos konstruktorius.

Net vaizduotei pradėti reikia nuo kažko, – juk tai dar vienas įrodymas, kad mūsų pirmtakai senovėje turėjo pažangiausias technologijas, pažangesnes nei mūsų, o daugelis dalykų vis dar neiššifruota, kaip jie galėjo valdyti tokius technologinius stebuklus.

Apie panašius skraidančius objektus informacijos galima rasti ir kituose induizmo šaltiniuose: Samara Sutradhara, Mahabharata, Ramajana ar Bhavad Gita taip pat pasakojama apie mintimis valdomus dangaus ratus – vimanas, kuriomis skraidė dievai. Skraidančių aparatų piešinių buvo rasta ir Centrinėje Amerikoje ir Egipto piramidėse ir šumerų-akadų molinėse lentelėse. Vimanų pavaizdavimas įvairiuose šaltiniuose labai skiriasi, – nuo aukso karietų, skraidančių šventyklų ar persų kilimų ir iki mūsų piešiamų NSO.

Tačiau, svarbiausia, aišku, kad tie paslaptingi skraidantys objektai tikrai egzistavo ir turėjo tokias technines galimybes, apie kurias gilioje praeityje sunku įsivaizduoti. Be to, yra rasti-atkasti senoviniai aerodromai, ištisi miestai, kurių archeologiniai tyrimai rodo apie staigią žmonių žūtį nuo siaubingų nežinomų naikinimo ginklų. Tai reiškia, kad ir karai buvo ir tie, kurie juos sukeldavo.

Peršasi kelios išvados. Viena iš jų, kad Žemės istorija kartojasi – žmonės patys susinaikino pačių išrastais ypatingų galių ginklais, sukeldami net globalinius pokyčius ir vėl pradėjo nuo nulio. Antroji – kažkokios protingos jėgos mums padėjo, kurios gali būti iš kitų planetų ir kitų pasaulių. Apie tai byloja randami artefaktai skirtingose pasaulio vietose – senovės žmogus vaizdavo esamus ar buvusius įvykius savo laikmečio metraščiuose – šventyklose, uolose ir pan. Telieka paliktą mįslingą informaciją iššifruoti.