Kas ir kada įkūrė Tiahuanaco?

Tihuanakas (isp. Tiahuanaco) buvo ir yra vienas iš paslaptingiausių istorinių paminklų ne tik šiuolaikinėje Bolivijoje – jis buvo neįmenama mįslė Amerikoje dar ir iki Kolumbo. Nuo nežinomų laikų Tihuanakas, įsikūręs netoli Titikakos ežero Andų regione, iš abiejų pusių apsuptas snieguotų Kordiljeros kalnų, po šiai dienai neatskleidžia savo paslapčių.

Šis senovės miestas – didelio Kalasasaya architektūros komplekso dalis, įsikūręs aukštoje Altiplano plynaukštėje (4000 m virš jūros lygio). Kada jis atsirado? Mums žinomi šių vietovių pirmtakai inkai rado jau pastatytą ir apleistą miestą, kas jį pastatė? Ir nors seniausi Tihuanako miesto radiniai oficialiai datuojami 1500 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai turi ir kitokią nuomonę. Viena iš drąsesnių versijų, kad Tihuanakas atsirado 10 tūkst. metų iki mūsų eros.

Vis dar nėra žinoma kas pastatė šiuos didingus pastatus, iš kurių dabar yra likę ne mažiau įspūdingi griuvėsiai. Niekas nežino, kokiu tikslu pastatytas kompleksas, kurį sudaro daugiausia bažnyčių ir rūmų pastatai. Įdomiausia yra tai, kad vietovė, kur randasi Tihuanakas, gyventi žmogui netinkama: reta, skurdi augmenija, oras tokiame aukštyje turi įtakos ir sveikatai, turistai šiose vietose dažnai skundžiasi pasunkėjusiu kvėpavimu, galvos skausmu, spengimu ausyse.

Tyrinėtojų iškasenos byloja apie didelio uosto liekanas: rasta jūros kriauklių, jūros gyvūnų skeletų. Todėl yra versija, kad miestas kadaise buvo arti arba visai prie pat jūros ar kito nemažo vandens telkinio. Geologai teigia, kad Andai iškilo maždaug prieš 60-70 milijonų metų, tai yra laikas, kai, atrodo, pasaulyje neturėjo būti žmogaus. Dar įdomiau, kad šalia esančiame Titikakos ežero dugne tyrinėtojai aptiko pastatų liekanas bei sienas iš didžiulių akmens blokų, kurie lygiagrečiai tęsiasi apie kilometrą. Tiahuanaco Archeologijos instituto profesorius Ruben Vela mano, kad rasti griuvėsiai ežero dugne – ,,tai pakrantės šventykla, kur buvo laidojami svarbūs žmonės.” Tad kaip tie griuvėsiai atsirado ežero dugne? Mokslininkai šį faktą sieja su kalnų formavimosi procesais, kurie čia vyko, kaip jau minėta, maždaug prieš 60-70 milijonų metų, tuomet kai pagal visuotinai pripažintą supratimą, žmogaus žemėje dar nebuvo.

Mįslingąsis miestas Tihuanaku buvo pavadintas jau po to, kai jo gyventojai paliko jį. Kas buvo šie žmonės ir kaip jie vadino savo miestą, istorikai nežino. Apie dabartinį jo pavadinimą pasakojama legenda:

Aukščiausiasis Inca Capac Maite (pagal kitą legendą, jis buvo Hsinchu) sustojo žmonių apleistame senovės miesto griuvėsiuose pailsėti. Pas jį atbėgo pasiuntinys su svarbiomis naujienomis iš imperijos sostinės Kusko. Inca Capac Maite jį pagirdamas palygino su greitu guanaku ir apdovanojo neįprastu būdu – nereikšmingam bendruomenės nariui leido sėdėti jo akivaizdoje ir tariamai pasakė: ,,Tia Uanako”/ Tu greitas kaip guanakas”. Taip ir atsirado naujasis miesto pavadinimas.

Kada ir kas įkūrė Tihuanaką? Šiuos klausimus uždavinėjo dar pirmieji europiečiai, atsidūrę senoviniame mieste. Ispanijos invazijos metu šiose vietose gyvenę indėnai tikėjo, kad tokį didelį miestą negalėjo sukurti paprasti žmonės, tikėjo, kad jį pastatė seniai išnykusių milžiniškų žmonių gentis. Bet tai, kad Tihuanako kilmė yra neįtikėtinai sena, mano ne vienas mokslininkas, nors nuomonės ir skiriasi: Austrijos kilmės Bolivijos tyrinėtojas Arthur Posnansky, didelę savo gyvenimo dalį paskyręs Tihuanako tyrinėjimui, mano, kad šiam paslaptingam miestui yra ne mažiau kaip 12-17 tūkst. metų. O profesoriaus Hans Schindler-Bellamy nuomone, kad miesto amžius – 250 tūkst. metų.

Pirmieji išsamesni europiečių tyrinėjimai Tihuanake prasidėjo XIX amžiaus pirmoje pusėje, čia dažnai buvojo prancūzas Alcide d’Orbigny. Savo moksliniame veikale ,,L’Homme Americain“ jis pirmasis išsakė nuomonę, kad Tihuanakas buvo įkurtas iki inkų, tai turėjo būti galinga, gerai išsivysčiusi civilizacija, kuri sugebėjo šiame mieste pastatyti tiek pastatų išsprendžiant didžiulio kiekio ir stambių gabaritų statybinių medžiagų pristatymo problemas. Iki Alsid d’Orbigny mokslinio darbo, Europos tyrinėtojai Peru ir Bolivijoje domėjosi tik inkais, jų imperija ir kultūra, neatsižvelgiant į ankstesnį, iki  inkų kultūros istorijos laikotarpį.