Archeologai Čilėje atrado cunamio sunaikintą senovinę gyvenvietę

Mokslininkai aptiko galingo žemės drebėjimo ir cunamio, prieš 3800 metų sunaikinusio Čilės pakrantėje esančią gyvenvietę, pėdsakų. Straipsnis apie tai paskelbtas žurnale "Science Advances".

Prieš 5700-4000 metų Čilės Atakamos dykumos pakrantėje gyvenę žmonės statė mažų akmeninių namelių kaimus ant kriauklių pamatų. Šie namai stovėjo glaudžiai vienas prie kito, su išėjimu į kiemus, o mirusieji buvo laidojami po jų grindimis. Grindis ir sienas jungė skiedinys, pagamintas iš jūros dumblių pelenų, jūros vandens ir kriauklių.

Diego Salazaras iš Čilės universiteto ir jo kolegos ištyrė šias gyvenvietes ir nustatė, kad jose plačiai paplitęs naikinimas. Pavyzdžiui, prie vieno iš sugriautų namų akmenys buvo išnešti iš jūros, tarsi juos būtų nuplovusi milžiniška banga. Kitoje vietoje statybinės medžiagos buvo išbarstytos jūros link, tarsi jas būtų traukusi jūra. Kitoje gyvenvietėje archeologai rado smėlio ir žemės sluoksnius, į kuriuos buvo įterpta daugybė kriauklių. Radiokarboninis datavimas parodė, kad santykinai naujų kriauklių sluoksnyje buvo ir senų kriauklių, tarsi banga būtų jas išplėšusi iš žemės ir išjudinusi.

Išanalizavę žalą, mokslininkai padarė išvadą, kad prieš 3800 metų įvyko stiprus cunamigeno žemės drebėjimas, kurio banga sugriovė gyvenvietes ir sukėlė socialinius sukrėtimus. Rekonstrukcija parodė, kad žemės drebėjimą sukėlė milžiniškas Pietų Amerikos tektoninių plokščių ir Nazkos plokštės stūmimo ir subdukcijos kontaktas. Žemės drebėjimo seisminis momentas turėjo siekti 9,5 balo, t. y. šiek tiek daugiau nei per galingą 2010 m. Čilės žemės drebėjimą.