Apie žmones, kuriems visada viskas blogai

Vieni žmonės spinduliuoja optimizmu, kiti nuolat verkšlena ir skundžiasi gyvenimu. Kodėl šie nelaimingi žmonės kai kuriuos iš mūsų traukia tarsi magnetas, nors pabendravę su jais jaučiamės kaip išspaustos citrinos? Kaip su tokiais žmonėmis elgtis? Ar tikrai reikia jų gailėtis?

Gyvenimo sunkumai mus užgrūdina. Bent jau taip skelbia dauguma religijų ir ideologijų. Manoma, kad žmogus, išgyvenęs tam tikrus nemalonumus ir bėdas, tobulėja, įgyja reikiamų žinių ir tampa „geresnis“. Tačiau yra žmonių, kurie prisiriša prie savo neigiamų išgyvenimų ir nepaleidžia jų: jie nuolat nepatenkinti, nelaimingi ir liūdni, viskas jų gyvenime yra blogai, o jei kas nors atsitinka gero, tai mano, kad tai tik kažkoks nesusipratimas ir netrukus bus dar blogiau.

Viskas blogai… Kaip elgtis su manipuliatoriais?

1. Manipuliacija siekiant gauti patvirtinimą – „viskas blogai“

Ar jums pasitaikė ateiti į draugišką susitikimą, kuris virto nykiu vakaru? Draugė visą laiką pasakojo ir emocingai skundėsi, kaip jai blogai, koks gyvenimas beviltiškas, kaip nėra išeities. Ir taip nuo susitikimo pradžios iki pabaigos. Kai pasiūlydavote jai sprendimų galimybes, ji iškart jas atmesdavo ir skųsdavosi toliau.

Kodėl taip vyksta?

Ši draugė nesąmoningai išsireikalauja dėmesio sau ir leidimą neveikti, neieškoti išeities. Ji paprasčiausiai nieko nedaro su savo gyvenimu, nes problemų sprendimai reikalauja daug pastangų.

Pabendravusi su jumis ir gavusi patvirtinimą, kad vis tiek gyvenime viskas blogai, ji gali ramia sąžine grįžti namo ir toliau gyventi pagal savo neveiklumo scenarijų. Skųsdamasi ir pasakodama apie savo bėdas, ji „išlieja“ jums visą susikaupusį negatyvumą , „pasikrauna“ naujos energijos ir gali gyventi toliau gana pakenčiamai.

2. Manipuliacija savęs įtvirtinimo tikslu

Draugas susitinka su jumis ir klausinėja apie gyvenimą. Jūs imate pasakoti apie savo pasiekimus ar gerus dalykus, kurie nutiko jūsų gyvenime. Tada jis sako: „Matai, kaip tau pasisekė“, „Matai, kaip tau padeda“, „Kokį gerą vyrą (žmoną) turi!“, „Kaip tau pasisekė, tu turi būstą (darbą, automobilį, sodybą ir pan.)“. Jūs pradedate jaustis kalti, tarytum būtumėte nuskriaudę savo pasiekimais draugą. Dėl tokių pokalbių pasidaro baisu pasakoti apie gerus dalykus savo gyvenime ir nevalingai imate prisiminti, kas jums negerai, kad per daug neišsiskirtumėte.

Kodėl taip vyksta?

Dažniausiai nesąmoningai toks žmogus bando jums parodyti, kad jūsų pergalės ir pasiekimai yra nepelnyti. Tokiu būdu jis įtvirtina savo „aš“, sustiprina „pasaulinės neteisybės“ teoriją ir atleidžia save nuo atsakomybės už savo asmeninį gyvenimą ir savo padėtį jame.

3. Manipuliatorius vardu „blogas“

Toks žmogus nestokoja intelekto, atvirai nedemonstruoja savęs kaip aukos. Jis net įsižeistų, jei kas pavadintų jį auka. Dažnai pokalbio metu žmogus į bet kokią pastabą ar prašymą reaguoja fraze „Aš – blogas (neturtingas, negabus), ko tu iš manęs nori?“.

Santykiuose toks partneris gali pasakyti „Nieko su manimi neišeis, aš sugadintas“, „Matai, dabar tu įsižeidei, aš tau juk sakiau“, „Man geriau būti vienam, niekas negali įsimylėti tokio kaip aš“, „Aš nenormalus“ ir t. t. Ir jūs iš karto bandote paprieštarauti, įtikinti, kad yra priešingai.

Kodėl taip vyksta?

Šis žmogus dažniausiai save pateikia kaip nelaimingos meilės, aplinkybių, blogų tėvų santykių auką. Jis atvirai neapsimetinėja, kad gailisi, agresyviai reaguoja į atvirą užuojautą, tačiau nuolat kartoja, kad yra „blogas“.

Taip jis gauna patvirtinimą apie savo išskirtinumą, ypatingus bruožus ir vėl atleidžia save nuo visos atsakomybės už santykius su žmonėmis ir savo gyvenimo aplinkybes. Juk iš karto pasakė, kad jis blogas! Ką iš jo dar galima paimti? Patys kalti, kad su juo susidėjote! Tam tikra prasme jis teisus – juk perspėjo.

Kaip elgtis su tokiais žmonėmis?

Paskutinis atvejis labai gerai iliustruoja Karpmano trikampio žaidimus. Pagal Karpmano teoriją bendravimas vyksta pasiskirstant vaidmenimis: gelbėtojas – persekiotojas – auka. Jei bendraujate su „auka“, tada prisiimate „gelbėtojo“ vaidmenį, o visuomenė, gyvenimas, aplinkybės tampa „persekiotoju“.

Norint išspręsti situaciją, svarbu pripažinti savo vaidmenį ir pasiryžti išeiti iš šio žaidimo. Trikampio modelis pavojingas tuo, kad gelbėtojas dažnai tampa persekiotoju, auka – gelbėtoju, persekiotojas – auka ir pan. Taigi, jei priešais jus esantis žmogus yra auka, kažkurioje situacijoje jis bus persekiotojas, o kitur – gelbėtojas. Ir jis turi visus resursus savo problemai išspręsti. Jūsų „gelbėjimas“ dažniausiai padaro jus to paties žmogaus auka, dėl jo manipuliacijų prarandate pasitikėjimą, energiją ar pagarbą.

Jei esate pasirengę nustoti žaisti šiuos žaidimus, atsakykite sau į šiuos klausimus:

Kam man reikia šio žmogaus?

Ką aš gaunu iš šio bendravimo?

Kaip norėčiau bendrauti su šiuo žmogumi?

Kaip įmanoma šią komunikaciją įgyvendinti kitaip?

Ar aš noriu panaudoti savo energiją šito žmogaus problemai išspręsti?

Kodėl man reikia klausytis jo istorijos?

Pagrindinis dalykas tokiame bendravime yra sąžiningumas su savimi. Tik prisipažįstant sau, kad kilo noras būti „gelbėtoju“, galima išsivaduoti iš šio vaidmens.

Ar turėtumėte nutraukti santykius su šiuo žmogumi? O jei tai artimas giminaitis ar partneris? Tada svarbu suprasti, kad nesate atsakingi už kito gyvybę, jei tai ne jūsų vaikas iki 18 metų. Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo užduotį ir jūs neturite teisės jos spręsti vietoj jo, net jei jums atrodo, kad sprendimą žinote geriau.

Jei negalima atsisakyti bendravimo, užduokite pašnekovui tiesioginius klausimus:

Kaip aš galiu jums padėti konkrečiai?

Ką esi pasiruošęs daryti pats?

Atminkite, kad mūsų gyvenimas yra mūsų pasirinkimas, kad mes ir tik mes esame už tai atsakingi.