Paranormali Skinvokerio ranča

Paranormali Skinvokerio ranča ("Skinwalker Ranch") užima 194 hektarų plotą Jutos valstijos (JAV) šiaurės rytuose. Ilgą laiką ji buvo laikoma paranormalaus aktyvumo židiniu. Čia pasitaikydavo įvairiausių keistenybių, pavyzdžiui, skraidančių rutulių, nenužudomų gyvūnų, į sniego žmogų panašių būtybių, trikampių, juodų NSO, stambių galvijų sužalojimų, telepatinių poveikių, poltergeisto ir kt. Visa tai čia buvo registruojama ilgiau kaip šimtą metų.

Sakoma, kad daugiau kaip pusė gyventojų aplink Skinvokerio rančą ar netoliese matė įvairių tipų paranormalius reiškinius, ir naujų pranešimų gaunama labai dažnai. Vietiniai Jutos indėnai laiko rančą prakeikta teritorija. Genties nariams kategoriškai draudžiama įžengti į šią žemę.

Paveikslėlio autorinės teisės priklauso Prometheus Entertainment

Kas tas “skinvokeris”?

Pasak įvairių navahų, hopių ir kitų vietinių pietvakarių Amerikos indėnų genčių legendų - skinvokeris - labai galinga, išvaizdą keičianti ragana. Ji gali įgauti formą bet kokio gyvūno, kurį pasirenka. Ragana paprastai dėvi drabužius iš kailio ar odos gyvūno, į kurį ji pasiversdavo (pavyzdžiui, vilko, lokio, kojoto ir t.t.). Ir kai tik įvykdavo transformacija, ji tapdavo tuo gyvūnu: ir pagal išvaizdą, ir pagal visas charakteristikas.

Anot legendos, tos piktos būtybės pasižymėjo antgamtine jėga, greičiu ir vikrumu. Jos terorizuodavo bet ką, kuris būdavo prakeiktas. Navahų legenda pasakoja, kad skinvokeriai geba kontroliuoti protą, taip pat antgamtiškai keliauti daugiamačiais koridoriais ir portalais. Paranormali Skinvokerio ranča laikoma vienais iš svarbiausių “vartų”, per kuriuos tos būtybės vaikšto.

Skinvokerio ranča: Šermanų šeima persikrausto

Skinvokerio ranča turi margą ir nevienareikšmę nuosavybės istoriją. Ne taip daug žinoma apie rančos atsiradimą ar apie pirmuosius savininkus, mat oficialių dokumentų liko nedaug. Žemė buvo be savininkų tarp 1970 metų ir devintojo dešimtmečio pradžios (ankstesni savininkai, nieko nepaaiškinę, paliko ją), kol 1994 metais galvijų augintojai Teris ir Gven Šermanai nusprendė įsigyti tą rančą komerciniais tikslais.

Pagrindinius Skinwalkerio rančos pastatus juosia tvora. Paveikslėlio autorinės teisės priklauso Prometheus Entertainment

Šermanai su dviem vaikais persikraustė į rančą, tikėdamiesi išplėsti klestintį Terio verslą. Įėjęs į pagrindinį namą ir apžiūrėjęs kitus rančos pastatus, Šermanas iškart pastebėjo, kad beveik visi langai ir durys, net virtuvinės spintelės turėjo spynas su sklendėmis. Šermanai taip pat pastebėjo, kad abiejose namo pusėse buvo įrengtos sunkios grandinės, ištemptos tarp dviejų didžiulių geležinių kuolų. Atrodė, kad tai galėjo būti savotiškas barjeras apsaugoti namą nuo laukinių gyvūnų.

Keisti nutikimai Skinvokerio rančoje

Šermanai pragyveno rančoje vos dvejus metus ir paliko ją 1996 metais. Bet per tuos dvejus metus jie tapo kelių nepaaiškinamų ir paranormalių reiškinių - nuo įdomių ir nepaaiškinamų iki visiškai bauginančių - liudininkais. Šermanai girdėjo ir keistus balsus, sklindančius iš oro, matė anapusinius arba iš esmės neatpažįstamus gyvūnus, įskaitant egzotinius margaspalvius paukščius, neįprastai stambius vilkus, daugybę ryškių skraidančių burbulų ir kitų nepaaiškinamų objektų, judėjusių toje teritorijoje.

Paranormalūs reiškiniai Skinvokerio rančoje

Stambių galvijų sužalojimai čia taip pat buvo įprastas reiškinys. Teris Šermanas pranešė, kad rado 14 iš savo 80 stambių galvijų, įvairiai sudarkytų įvairiu laiku.

Vieną kartą buvo aptiktas dar šiltas veršiuko kūnas su išplėšta tiesiąja žarna, iš esmės ji buvo chirurgiškai tiksliai “išpjauta”. Bet niekur įvykio vietoje nebuvo rasta kraujo. Tą konkretų veršiuką ponas Šermanas rado, praėjus vos kelioms minutėms po incidento.

“Neperšaunamas” vilkas

Vienas iš pirmiausių ir keisčiausių incidentų, kuriuos Šermanų šeima patyrė rančoje, buvo anomaliai didelio vilko pasirodymas, kuris atklydo į jų teritoriją. Nors atrodė, kad vilkas iš pradžių elgėsi draugiškai (leidosi net paglostomas vieno šeimos nario), tačiau netrukus jo elgesys pasikeitė. Jis nuėjo prie aptvaro ir bandė ištraukti ir per vartus išvilkti veršiuką, sugriebęs jo snukį galingais žandikauliais.

Teris ir jo sūnus puolė gelbėti veršiuko, mušdami vilką per nugarą su kirvio rankena. Bet vilkas liko abejingas ir nesiruošė paleisti veršiuko. Paskui Terio sūnus ištraukė iš savo sunkvežimio 357 kalibro pistoletą “Magnum” ir šovė vilkui į šoną. Atrodė, kad vilkas nieko net nepajuto ir toliau tempė veršiuką. Paskui Terio sūnus dar tris kartus šovė į vilką iš galingo pistoleto. Bet vilko traumų požymių nebuvo, jis neišleido jokių garsų, kurie rodytų, kad jam skauda.

Vienos iš senųjų sodybų vaizdas nuo Skinwalkerio rančos kalvos viršūnės. Paveikslėlio autorinės teisės priklauso Prometheus Entertainment

Vėliau didžiulis gyvis truputį atsitraukė su visiškai abejingu snukiu. Susirūpinęs ponas Šermanas greitai griebė savo medžioklinį šautuvą ir vėl šovė į vilką. Šį kartą kulką išplėšė gabaliuką mėsos nuo gyvūno nugaros. Bet agresorius vis dar nerodė jokių realių traumų ar kančių.

Paskui vilkas nubėgo į artimiausią miško proskyną. Šermanas ir jo sūnus persekiojo vilką apie valandą, sekdami masyviais letenų pėdsakais, paliktais purve. Paskui persekiotojai priėjo vietą, kur pėdsakai tiesiog dingo, tarsi gyvūnas būtų ištirpęs ore.

Kiti keisti reiškiniai

Kol Šermanų šeima gyveno rančoje, jie patyrė keletą nemalonių nutikimų. Buvo kelios naktys, kai rančą apšviesdavo nežinomas šviesos šaltinis, ir būdavo šviesu tarsi futbolo stadione. Jie matė kelis šviesos spindulius, kurie iš įvairių dangaus vietų švietė į rančą. Jie girdėjo keistus garsus, panašius į didžiulių ir veikiančių mašinų garsus; atrodė, tarsi tie garsai sklistų iš po žemės. Laukuose atsirasdavo ratai su nepaprastai tiksliais raštais, o įvairiose Skinvokerio rančos vietose atsiverdavo didelės skylės.

Dažniausiai Šermanai matydavo įvairiaspalves įvairių dydžių sferas, kurios pasirodydavo danguje naktį, judėdavo laisvai ir nepaprastai manevringai, prieštaraudamos visiems žinomiems fizikos dėsniams. Kai kurios sferos pakibdavo virš šeimos narių galvų, o kitos skraidydavo dideliame aukštyje. Atrodė, tarsi beveik visos sferos buvo kažkaip valdomos, nes jos galėjo daryti staigius posūkius ir atlikti aplenkiamuosius manevrus prie medžių ir kitų objektų.

Paskutinis lašas Šermanų šeimai

1996 metų gegužės mėnesį Šermanų šeima, jau buvusi sunkioje padėtyje, susidūrė su incidentu, kuris tarsi paskutinis lašas perpildė šeimos kantrybės taurę. Ponas Šermanas pamatė, kaip didelė mėlyna sfera “šoko” artimiausiame lauke, ir pasiuntė tris savo šunis vytis to burbulo. Šunys puolė paskui burbulą, stengėsi jį nutverti, kol objektas nuviliojo šunis į tankius krūmynus.

Kai šunys dingo Šermanui iš akių, jis išgirdo, kaip jie sucypė, tarsi iš skausmo ar baimės, ir pasidarė baisiai tylu. Šunys daugiau nebeatsiliepė į Šermano kvietimus. Labai dėl to sunerimęs Šermanas sulaukė kitos dienos ir norėjo išsiaiškinti, kas nutiko. Kitoje krūmynų pusėje Šermanas rado ant žemės tris dėmes, kur augalija buvo sausa ir ruda. Kiekviena dėmė turėjo “riebią juodą dėmę”.

Per Skinwalker Ranch teritoriją teka nedidelė upė. Paveikslėlio autorinės teisės priklauso Prometheus Entertainment

Šermanas priėjo išvados, kad tie trys šunys buvo sudeginti kažkokiu paslaptingu būdu. Nepaprastai sunerimusi dėl šio įvykio Šermanų šeima (kartu su keliomis kitomis) nusprendė atsisakyti nuosavybės.

Nacionalinis mokslinių atradimų institutas išperka Skinvokerio rančą

Tuo laiku, kai Šermanai buvo pasiruošę parduoti savo turtą, legendos ir gandai apie neįprastus įvykius rančoje pasklido po visą šalį. Tai patraukė ir aerokosminio bei viešbučių verslų savininko, milijardieriaus Bobo Bigelowo dėmesį. Jis buvo didelis paranormalių dalykų entuziastas. Jis pasiūlė nupirkti paranormalią Skinvikerio rančą iš Šermano už 200 tūkstančių dolerių dabar jau nebeegzistuojančios tyrėjų organizacijos, žinomos kaip Nacionalinis mokslinių atradimų institutas (NIDS), vardu.

Kai sandoris buvo baigtas, aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir tyrėjai iš NIDS ėmė įrenginėti įvairias vaizdo kameras ir kitą sudėtingą stebėjimo aparatūrą. Buvo planuojama surinkti informaciją apie keistus įvykius rančoje. NIDS tyrėjai savo aparatūra patvirtino kelis paranormalius reiškinius, įskaitant įvairiaspalvius burbulus, taip pat keistas, neatpažintas būtybes.

Įdomu tai, kad, kai tik NIDS įsigijo šį turtą, rančoje pastebėtas ryškus paranormalaus aktyvumo pagyvėjimas. Bet maždaug 2002 metais tas aktyvumas ėmė silpnėti. Tai paskatino organizaciją apriboti biudžetą ir sumažinti mokslo darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, etatų skaičių.

Saugoma teritorija

Maždaug 2007 metais paranormalus aktyvumas Skinvikerio rančoje vėl ėmė augti. Mokslininkai toliau tyrinėjo keistus įvykius šioje teritorijoje. Bet pati NIDS daugiau nebeatlieka čia reguliarių ar aktyvių tyrimų.

Šiandien paranormali Skinvikerio ranča pertvarkyta į privačią įstaigą, kuri vis dar (nuosavybės teise) priklauso Nacionaliniam mokslo atradimų institutui. Nuosavybė aptverta, saugoma ir stebima elektroninėmis priemonės tarsi karinis objektas. Lankytojai yra įspėjami, kad ranča yra “pavojinga” ir “nenuspėjama”.