Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Paslapčių ir Žinių Pasaulis » Technologijos, Mokslas » 2022 » Rugsėjo » 20

Kiek skruzdėlių gyvena Žemėje? Mokslininkai pateikė atsakymą

Ar kada nors susimąstėte, kiek tiksliai skruzdėlių gyvena Žemėje? Tikriausiai ne, bet šį klausimą tikrai esame sau uždavę.

Šiandien paskelbti mūsų tyrimai pateikia apytikslį atsakymą. Konservatyviais skaičiavimais, mūsų planetoje gyvena apie 20 kvadrilijonų skruzdėlių. Tai yra 20 tūkstančių milijonų milijonų, arba 20 000 000 000 000 000 000 000 000 (20 su 15 nulių).

Be to, mūsų skaičiavimais, pasaulio skruzdėlės bendrai sudaro apie 12 milijonų tonų sausos anglies. Tai viršija visų pasaulio laukinių paukščių ir laukinių žinduolių masę kartu sudėjus. Tai taip pat prilygsta maždaug penktadaliui visos žmonių masės.

Žymus biologas Edvardas O. Vilsonas (Edward O. Wilson) kartą pasakė, kad vabzdžiai ir kiti bestuburiai yra "mažos būtybės, valdančios pasaulį", ir jis buvo teisus.

Ypač skruzdėlės yra labai svarbi gamtos dalis. Be kitų vaidmenų, skruzdės vėdina dirvožemį, skleidžia sėklas, skaido organines medžiagas, kuria buveines kitiems gyvūnams ir yra svarbi mitybos grandinės dalis.

Skruzdėlių skaičiaus ir masės įvertinimas yra svarbus atskaitos taškas, kuriuo remiantis galima stebėti skruzdėlių populiacijas vykstant nerimą keliantiems aplinkos pokyčiams.

Pasaulio skruzdėlių skaičiavimas

Yra daugiau kaip 15 700 įvardytų skruzdžių rūšių ir porūšių ir daugybė kitų, mokslo dar neįvardytų. Skruzdėlės pasižymi aukštu socialinės organizacijos lygiu, todėl jos kolonizavo beveik visas ekosistemas ir regionus visame pasaulyje.

Stulbinantis skruzdėlių paplitimas daugelį gamtininkų paskatino susimąstyti apie tikslų jų skaičių Žemėje.

Tačiau iš esmės tai buvo tik spėjimai. Trūko sistemingų, įrodymais pagrįstų vertinimų.

Mūsų tyrime buvo analizuojami 489 skruzdžių populiacijų tyrimai, kuriuos atliko kolegos mokslininkai iš viso pasaulio. Tai apėmė ir ne anglišką literatūrą tokiomis kalbomis kaip ispanų, prancūzų, vokiečių, rusų, mandarinų ir portugalų.

Tyrimai apėmė visus žemynus ir pagrindines buveines, įskaitant miškus, dykumas, pievas ir miestus. Skruzdėlėms rinkti ir skaičiuoti buvo naudojami standartizuoti metodai, pavyzdžiui, gaudyklės ir lapų paklotės mėginiai. Kaip galite įsivaizduoti, tai dažnai yra varginantis darbas.

Iš viso to apskaičiuota, kad Žemėje gyvena maždaug 20 kvadrilijonų skruzdėlių. Šis skaičius, nors ir konservatyvus, yra nuo dviejų iki 20 kartų didesnis už ankstesnius skaičiavimus.

Ankstesniuose skaičiavimuose buvo taikomas "iš viršaus į apačią" metodas, darant prielaidą, kad skruzdės sudaro apie 1 proc. apskaičiuotos pasaulio vabzdžių populiacijos.

Priešingai, mūsų "iš apačios į viršų" vertinimas yra patikimesnis, nes jame naudojami tiesiogiai lauke stebėtų skruzdėlių duomenys ir daroma mažiau prielaidų.

Kitas mūsų žingsnis buvo išsiaiškinti, kiek visos šios skruzdės sveria. Organizmų masė paprastai matuojama pagal jų anglies kiekį.

Apskaičiavome, kad 20 kvadrilijonų vidutinio dydžio skruzdėlių atitinka maždaug 12 milijonų tonų anglies sausos masės arba "biomasės".

Tai daugiau nei bendra laukinių paukščių ir žinduolių biomasė ir apie 20 proc. visos žmogaus biomasės.

Anglis sudaro maždaug pusę sausos skruzdėlės masės. Jei įskaičiuotume ir kitų kūno elementų svorį, bendra pasaulio skruzdžių masė būtų dar didesnė.

Taip pat nustatėme, kad skruzdėlės Žemės paviršiuje pasiskirsčiusios netolygiai. Skruzdžių skaičius įvairiose buveinėse skiriasi šešis kartus, o didžiausias jų skaičius paprastai būna tropikuose. Tai pabrėžia tropinių regionų svarbą išlaikant sveikas skruzdžių populiacijas.

Skruzdėlių taip pat buvo ypač gausu miškuose ir, netikėtai, sausringuose regionuose. Tačiau žmogaus sukurtose buveinėse jos tampa mažiau paplitusios.

Mūsų išvados turi keletą išlygų. Pavyzdžiui, mūsų duomenų rinkinyje mėginių ėmimo vietos nevienodai pasiskirsčiusios geografiniuose regionuose.

Be to, didžioji dauguma mėginių buvo paimti iš žemės sluoksnio, o tai reiškia, kad turime labai mažai informacijos apie skruzdėlių skaičių medžiuose ar po žeme. Tai reiškia, kad mūsų išvados yra šiek tiek neišsamios.

Daugelis skruzdėlių rūšių yra svarbios sėklų platintojos

Daugelis skruzdėlių rūšių yra svarbios sėklų platintojos. Čia dvi Meranoplus skruzdės darbininkės neša sėklą atgal į savo lizdą. (Francois Brassard)

Mums visiems reikia skruzdėlių

Skruzdėlės taip pat teikia žmonėms gyvybiškai svarbias "ekosistemos paslaugas". Pavyzdžiui, neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad skruzdės gali veiksmingiau nei pesticidai padėti ūkininkams gaminti maistą.

Be to, skruzdėlės glaudžiai sąveikauja su kitais organizmais, o kai kurios rūšys be jų neišgyventų.

Pavyzdžiui, kai kurie paukščiai pasikliauja skruzdėlėmis, kad išplautų savo grobį. Tūkstančiai augalų rūšių maitinasi skruzdėlėmis arba apgyvendina jas mainais už apsaugą arba sėklų sklaidą. Daugelis skruzdėlių yra plėšrūnės, padedančios kontroliuoti kitų vabzdžių populiacijas.

Nerimą kelia tai, kad vabzdžių skaičius pasaulyje mažėja dėl tokių grėsmių, kaip buveinių naikinimas ir fragmentacija, cheminių medžiagų naudojimas, invazinės rūšys ir klimato kaita.

Tačiau duomenų apie vabzdžių biologinę įvairovę yra labai mažai. Tikimės, kad mūsų tyrimas taps pagrindu tolesniems tyrimams, kurie padės užpildyti šią spragą.

Žmonija suinteresuota stebėti skruzdžių populiacijas. Suskaičiuoti skruzdes nėra sudėtinga, o pilietiški mokslininkai iš viso pasaulio galėtų padėti ištirti, kaip šiems svarbiems gyvūnams sekasi gyventi didelių aplinkos pokyčių metu.

Mark Wong, Forrest Fellow, The University of Western AustraliaBenoit Guénard, Associate professor, University of Hong KongFrançois Brassard, PhD candidate, Charles Darwin UniversityPatrick Schultheiss, Temporary Principal Investigator, Julius Maximilian University of WürzburgRunxi Wang, PhD candidate, University of Hong Kong, and Sabine Nooten, Temporary Principal Investigator, Julius Maximilian University of Würzburg

Šis straipsnis perspausdintas iš "The Conversation" pagal "Creative Commons" licenciją. Skaitykite originalų straipsnį.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.

paranormal.lt

Įdomus pasaulis:
Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

O dabar įvertink šią naujieną, padaryk gerą darbą šiandieną + komentuok:

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
avatar

Nemokami skelbimai

Skanaus:
2019-06-10 laikas 08:20 Receptai Šokoladiniai keksiukai. Šokoladinių keksiukų receptas

Pasigaminkime namuose, naminius keksiukus. Šokoladinių keksiukų receptas. Skanaus!

Skaityti daugiau

2020-07-02 laikas 08:36 Receptai Kalakutienos ir ryžių troškinys su morkomis ir žaliaisiais žirneliais
Gan paprastas troškinys, kuriame pagrindine gaida žaidžia prieskoniai. Dėl to derinkite pagal savo skonį, bandykite ir eksperimentuokite. Mano šeimai, kario mylėtojams, tikrai labai skanu ir net nesudaro didelio skirtumo ar naudos...

Skaityti daugiau

2019-09-20 laikas 20:38 Receptai Varškės keksas prie arbatos

Kiaušinius suplakame su cukrumi, įdedame vaniliną, ištirpdytą sviestą ir gerai išmaišome. Įdedame sodą, paskui varškę ir suplakame iki vientisos masės. Tada įdedame miltus ir dar kartą gerai išplakame. Masę sudedame į kepimo fo...

Skaityti daugiau

Taip pat skaitykite:
2025-10-31 laikas 15:53 Žaltvykslė: Paslaptinga Pelkių Ugnis ir Jos Mokslinis Paaiškinimas
Žaltvykslė, žinoma kaip will-o'-the-wisp ar ignis fatuus, šimtmečius buvo siejama su dvasiomis ir fėjomis pelkėse bei kapinėse. Mokslas ją paaiškino metano degimu, bet naujausias Stanfordo ir Kinijos tyrimas atskleidžia tikrąją priežastį: mikrožaibai...

Skaityti daugiau

2025-10-31 laikas 15:15 Kodėl jaučiame svetimą žvilgsnį? Moksliniai paaiškinimai ir iliuzijos
Ar kada pajutote dilgčiojimą, tarsi kažkas jus stebėtų? Tai žvilgsnių aptikimo sistema – neuronų tinklas, evoliucionavęs kaip apsauga nuo plėšrūnų ir socialinių grėsmių. Žmonėse ji išvystyta labiausiai dėl bendravimo poreikių. Periferinis regėjimas, ...

Skaityti daugiau

2025-10-31 laikas 14:22 Baltarusijos balionai kelia chaosą: ministras kreipiasi į ICAO ir EK

Įsivaizduokite chaosą Lietuvos danguje: kontrabandiniai balionai iš Baltarusijos, šmėkščiojantys kaip vaiduokliai nakties tamsoje, paralyžiuoja oro uostus, sutrikdo 190 skrydžių ir paliečia 30 tūkst. keleivių, kurių veidai pilkėja prie mirksinčių ...

Skaityti daugiau

2025-10-31 laikas 11:34 Antrosios pensijų pakopos reforma 2026: +2 mlrd. eurų biudžetui ir vartojimo šuolis

Antrosios pensijų pakopos reforma 2026 m. Lietuvoje: nuo sausio 1 d. galimybė pasitraukti per 2 metus, atsiimti 25% lėšų ar stabdyti įmokas. Poveikis: +1,998 mlrd. eurų mokesčių biudžetui, +7,3% vartojimo augimo. Turtas fonduose >10 mlrd. eurų....

Skaityti daugiau

2025-10-31 laikas 11:05 Dyzelino ir benzino kainos 2026 m. Lietuvoje: brangimas neišvengiamas?

2026 m. Lietuvoje dyzelino akcizas kils 6,5%, brangimas 4 ct/l, nepaisant žadėto stabdymo. Nuo 2027 m. ES ETS2 sistema pridės iki 40 ct/l dėl taršos leidimų. Ekspertai prognozuoja 2,5 €/l iki 2030 m., poveikis infliacijai ir verslui. Dabartin...

Skaityti daugiau