Trys santykių tabu

Įpratome laikyti šiuos dalykus normaliais, juk „visi taip daro“. Bet jei tai daro „visi“, tai dar nereiškia, kad tai yra gerai. Pamėginkime išsiaiškinti, ko nereikia daryti, kad išsaugotumėte savo santykius ir nepaverstume jų toksiškais.

Nesakykite, kad skiriatės

Jei neturite aiškaus ketinimo, gerai apgalvoto ir pasverto sprendimo, tuomet nereikia kalbėti apie išsiskyrimą. Paprastai tokie žodžiai drebiami, kai kunkuliuoja emocijos arba šiais žodžiais bandoma manipuliuoti partneriu. Tačiau šios sūpynės anksčiau ar vėliau užsupa. Ir ateis momentas, kai partneris pasakys: „Skiriamės? Puiku, ačiū Dievui!“

Nelyginkite su kitais

Šis punktas neturi jokių „jeigu“. Paprasčiausiai nelyginkite. Kiekvienas žmogus yra unikalus, o palyginimai iš esmės yra absoliučiai kvaila idėja, net jei nagrinėsime tai elementaraus sveiko proto aspektu. Nes visi žmonės skirtingi.

Ką girdi žmogus, kuriam taip sakoma: „Tu ne toks, kokį aš noriu tave matyti. Aš tavęs nepriimu. Nebūk savimi, būk kitu žmogumi“.

Jei naudojate lyginimą, norėdami kažką gauti („O štai mano draugei vyras gėlių padovanojo“), pasakykite tai atviru tekstu. Be paslėptų kaltinimų („O tu man nedovanoji“), be manipuliacijų („Jei nori būti mano akyse geras, nešk čia gėles!“), be pažeminimų („Jei nedovanoji gėlių, tu ne vyras“).

Arba vyriškas pavyzdys: „Pažiūrėk, kaip kaimynė dėl saviškio stengiasi, kaip gražiai rengiasi, ne taip kaip tu“.

Neišeikite, kad sugrįžtumėte

Vienas populiariausių atrakcionų konflikte – šaukti: „Viskas, išeinu pas mamą“. Tačiau kas tai yra iš esmės – šita frazė? Skyrybos dviem dienoms? Ar eilinė manipuliacija: „Manęs čia nemyli, o štai mama…“.

Jei nuoširdžiai manote, kad vyras/žmona mylės jus taip pat, kaip tėvai, tai labai smarkiai klystate. Netgi mama ir tėtis myli skirtingai. Pasikartosiu: visi žmonės skirtingi. Kiekvienas patiria ir išreiškia jausmus savaip. Ir neįmanoma priversti jausti kitaip.

Taip pat šis veiksmas gali reikšti tiesioginį konflikto vengimą ir nenorą jo spręsti. Taip, emocijų audros akimirką sunku susikaupti ir labai norisi išeiti, kad galima būtų atsigauti. Ir jūs iš tiesų galite išeiti pasivaikščioti, prasiblaškyti ir sugrįžti konstruktyviam dialogui ir bendram konflikto sprendimui. Tai – suaugusiųjų žmonių pozicija.

Šiuos žaidimus galite žaisti kiek tik lenda, tačiau anksčiau ar vėliau vienam iš jūsų nusibos. Jeigu tai suprantate, tačiau nieko negalite su savimi padaryti ir viskas gaunasi savaime – tai priežastis kreiptis pagalbos į psichologą.

Mylėkite vienas kitą ir būkite laimingi.