Atlikus didelės apimties tyrimą nustatyta, kad kavos mėgėjai gyvena ilgiau ir rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis

Išanalizavus kiek mažiau nei pusę milijono Jungtinės Karalystės biobanko įrašų, nustatyta, kad žmonės, kurie per dieną išgeria du-tris puodelius kavos, gyvena ilgiau ir mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginti su tais, kurie šio gėrimo nevartoja.

Nors tyrime neteigiama, kad kavos gėrimas pailgina gyvenimą, vis dėlto tai intriguojantis ryšys, kurį mokslininkai nori ištirti toliau. Taip pat svarbu palyginti gautus rezultatus su ankstesnių tyrimų rezultatais, kuriuose smegenų dydžio sumažėjimas ir demencijos rizikos padidėjimas siejamas su kasdieniniu šešių ar daugiau puodelių kavos suvartojimu.

"Šiame dideliame stebėjimo tyrime malta kava, tirpi kava ir kava be kofeino vienodai sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bet kokios kitos priežasties", - sakė Bakerio širdies ir diabeto instituto Australijoje elektrofiziologas (Baker Heart and Diabetes Institute in Australia) Peteris Kistleris (Peter Kistler).

"Išvados rodo, kad saikingas ar vidutinis maltos, tirpios ir kavos be kofeino vartojimas turėtų būti laikomas sveikos gyvensenos dalimi."

JK Biobankas - tai didelės apimties duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie žmonių genetiką, sveikatą ir gyvenimo būdą. Šiame tyrime 449 563 žmonės, kurių vidutinis amžius 58 metai, per 12 su puse metų pateikė informaciją apie sveikatą ir mitybą.

Dalyviai buvo suskirstyti į grupes pagal kasdien suvartojamos kavos kiekį ir kavos rūšį - kiek daugiau nei 100 000 žmonių nurodė visai negeriantys kavos. Atlikdami analizę mokslininkai atsižvelgė į amžiaus, lyties, etninės kilmės, nutukimo, aukšto kraujospūdžio, diabeto, obstrukcinės miego apnėjos, rūkymo, arbatos ir alkoholio vartojimo poveikį.

Tada Kistleris su kolegomis galėjo apskaičiuoti visų kavos mėgėjų širdies ir kraujagyslių ligų ir mirtingumo nuo visų priežasčių skirtumus per tyrimo laikotarpį, palyginti su tais, kurie kavos negėrė.

Tirpios, maltos ir net kavos be kofeino gėrimas buvo susijęs su mažesne mirties tikimybe. Tie, kurie per dieną išgerdavo du ar tris puodelius kavos, turėjo didesnę tikimybę gyventi ilgiau nei tie, kurie kavos negėrė.

Mokslininkai gali tik spėlioti, kas gali būti šios koreliacijos priežastis. Jei tai pati kava, tai gali būti susiję su keliais galimais junginiais.

"Kofeinas yra geriausiai žinomas kavos komponentas, tačiau šiame gėrime yra daugiau kaip 100 biologiškai aktyvių komponentų, - sako Kistleris.

"Tikėtina, kad teigiamą ryšį tarp kavos vartojimo, širdies ir kraujagyslių ligų ir išgyvenamumo lemia ne kofeino junginiai."

Gilindamasi į šią problemą komanda nustatė, kad kavos vartojimas taip pat susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymu, o mažiausia rizika buvo pastebėta tarp tų, kurie per dieną išgerdavo du-tris puodelius kavos.

Šiek tiek kitokie rezultatai gauti dėl aritmijos arba širdies ritmo sutrikimų rizikos - malta ir tirpi kava, bet ne kava be kofeino, buvo susijusios su mažesne tikimybe susirgti šia liga. Vėlgi paaiškėjo, kad vos pora puodelių kavos per dieną yra optimalus variantas.

Kaip parodė daugelis ankstesnių tyrimų, kava yra sudėtinga medžiaga, kurios sąveika su organizmu vyksta įvairiais sudėtingais būdais, kuriuos mokslininkai vis dar bando suprasti. Tai, kad šiame tyrime dalyvavo toks didelis skaičius žmonių per ilgą laikotarpį, tik dar labiau sustiprina kavos vartojimo ir ilgaamžiškumo ryšį.

Tačiau reikia nepamiršti kai kurių apribojimų. Duomenų bazėje buvo daugiausia baltaodžių, todėl sunku apibendrinti išvadas etniškai įvairesniems gyventojams. Be to, kavos suvartojimas buvo ne stebimas, o nurodomas pagal savo duomenis, o duomenų bazėje neatsižvelgiama į kavos suvartojimo ar kavos rūšies pokyčius laikui bėgant.

Kol kas gurkšnokite rytinį gėrimą nesijausdami kalti - tikėtina, kad tai bus naudinga.

"Mūsų rezultatai rodo, kad nereikėtų atsisakyti saikingo visų rūšių kavos gėrimo, bet jis gali būti naudingas širdies sveikatai", - sako Kistleris.

Tyrimas paskelbtas žurnale "European Journal of Preventive Cardiology".