"Sakalo Šventovėje" buvo draudžiama virti galvas

Raudonosios jūros pakrantėje esančiame vėlyvosios Romos uoste archeologai atkasė šventyklą. Pasirodo, ten buvo atliekami ritualai, apie kuriuos anksčiau nežinojo nei romėnai, nei egiptiečiai.

"American Journal of Archaeology" išspausdino straipsnį, kuriame pateikiami Barselonos autonominio universiteto (Ispanija) Sikaito projekto archeologų darbo rezultatai. Buvo kasinėjamas graikų-romėnų jūrų uostas Berenikė, esantis Arabijos dykumos pakraštyje (Rytų Egiptas).

Berenikę III a. pr. m. e. pirmoje pusėje įkūrė Egipto karalius Ptolemėjas II Filadelfas, pavadinęs miestą savo motinos Berenikės I vardu. Berenikės uostas buvo vienas svarbiausių prekybos iš Indijos, Šri Lankos, Arabijos į Aukštutinį Egiptą postų. Valdant Ptolemėjams per jį buvo aktyviai prekiaujama koviniais drambliais.

Berenikė buvo svarbus Raudonosios jūros uostas / ©Marek A. Woźniak ir James A. Harrell

III a. pr. m. e. pabaigoje gyventojai staiga paliko iš pažiūros klestintį uostą - mokslininkai mano, kad dėl didelės sausros. Jie sugrįžo tik I a. pr. m. e. Uostas, kaip manyta anksčiau, veikė iki IV mūsų eros amžiaus vidurio, t. y. iki to laiko, kai Romos imperija palaipsniui prarado savo galią ir nebekontroliavo kolonijų. Tačiau paaiškėjo, kad ne tik romėnai buvo nusitaikę į Bereniką.

Sikaito projekto archeologai atkasė religinį kompleksą, datuojamą IV-VI mūsų eros amžiais. Prisiminkime, kad Vakarų Romos imperija žlugo V amžiuje. Šis dykumos gabalėlis su vaizdu į Raudonąją jūrą Bizantijai taip pat nebuvo labai įdomus - kitur jai nelabai sekėsi. Kas šventykloje atliko apeigas?

Mokslininkai padarė išvadą, kad šiuo laikotarpiu (nuo IV iki VI a. po Kr.) Berenikoje gyveno ir ją kontroliavo blemiai - klajokliai iš Nubijos regiono. Pirmą kartą ši etninė grupė graikų šaltiniuose paminėta III a. pr. m. e. Teokrito ir Eratosteno poemoje. IV mūsų eros amžiuje klajokliai ėmė plėsti savo valdas ir užvaldė Arabijos dykumą.

Mokslininkai atkasė šventyklą rastame religiniame komplekse, kuris vadinosi Sakalo šventykla. Jiems pavyko perskaityti užrašus ant jo sienų ir susieti juos su kai kuriais žinomais Blemmio valdovų vardais.

Tikėtina, kad Sakalo šventykla iš pradžių buvo nedidelė tradicinė egiptiečių šventykla, kurią blemeniečiai po IV a. pritaikė savo tikėjimo sistemai. Apie tai liudija tradicinių votų, tokių kaip strėlės ir harpūnai, radiniai, taip pat ypatingos, Egipto istorijoje analogų neturinčios kubinės statulėlės.

Atkastos šventyklos kubinės statulėlės nėra labai panašios į tradicines egiptietiškas statulėles / ©Joan Oller Guzmán et al.

Šventykloje taip pat rasta 15 sakalų (iš čia ir pavadinimas) kaulų. Dauguma paukščių buvo palaidoti be galvų, bet su kiaušiniais. Jau pats sakalo paminėjimas rodo, kad Nubijos dykumų klajoklių tikėjimo kilmė yra suprantama - senovės egiptietiška.

Horas, antras pagal svarbą Egipto panteono dievas, saulės ir dangaus valdovas, ant senovės Egipto šventyklų ir piramidžių sienų vaizduojamas kaip žmogus su sakalo galva. Horo šventykla Edfu mieste yra antra pagal dydį Senovės Egipto šventykla po Karnako.
 
Horo kultas susijęs su sakalų garbinimu ir šių paukščių laidojimu religiniais tikslais: tokių radinių Nilo slėnyje rasta daug kartų. Tačiau pirmą kartą paukščiai buvo rasti palaidoti šventykloje ir su kiaušiniais. Kitose vietose tyrėjai yra radę mumifikuotų suokų be galvų, tačiau visada tik pavienių individų, niekada ne grupėje.

Darbo autoriai iškėlė prielaidą, kad sakalų laidojimas šventykloje gali būti susijęs su Horo kultu arba, atvirkščiai, su mėnulio dievo Khonsu kultu. Gali būti, kad buvo paaukoti priešo Honsu simboliai. Tačiau archeologai anksčiau tokių apeigų pėdsakų nebuvo aptikę jokioje Egipto šventykloje.

Užrašas ant stelos draudžia virti galvas šventykloje / ©Joan Oller Guzmán et al.

Dar vienas Sakalo šventovės bruožas - prie įėjimo esanti stela. Ant jos pavaizduotas dievo, panašaus į egiptiečių Horą, atvaizdas ir užrašas, kad šventykloje draudžiama virti galvas. Nėra visiškai aišku, kas galėjo norėti tai daryti šventykloje, tačiau tyrinėtojai daro prielaidą, kad toks veiksmas buvo laikomas išniekinimu, todėl jie įspėjo apie tai.

Viršelio nuotrauka: Egiptiečiai Horą, Ozyrio sūnų, vaizdavo kaip žmogų su sakalo galva / ©wikipedia.org