Kruizas į juodąją skylę

1992 metų spalio 16 dieną iš Mumbajaus uosto išplaukė laivas "Seastar" ir pasuko link Malaizijos. Laivu plaukė 10 turistų ir 39 ekipažo nariai. Plaukimas iš pradžių vyko normaliai, tačiau penktą kelionės dieną netikėtai kilo stipri audra. Iš laivo dar buvo spėta išsiųsti pranešimą "SOS! Skęstam!" Tačiau netrukus laivas dingo iš visų į nelaimės vietą artėjančių laivų radarų.

Kai audra nurimo, laivo „Seastar“ ieškoti buvo išsiųsti penki Indijos kranto sargybos kateriai. Per keletą dienų jie detaliai ištyrė katastrofos vietą, tačiau jokių laivo pėdsakų aptikti nepavyko. Buvo oficialiai pranešta, kad „Seastar“ nuskendo, kartu su laivu tragiškai žuvo visi keleiviai ir ekipažo nariai (paranormal.lt).

Praėjo lygiai trys metai. 1995 metų spalio 16 dieną, toje pačioje vietoje, kur nuskendo „Seastar“, nustebusių žvejų akyse pasirodė nežinia iš kur atsiradęs laivas. Netoliese buvę laivai priėmė signalą: „Viskas tvarkoje! SOS atšaukiama! Audra staiga liovėsi!“ Tačiau niekas nebuvo girdėjęs jokio nelaimės signalo, o šiame rajone jau daugiau kaip metai nebuvo jokios audros!

Pakrantės sargybos pareigūnai nepaprastai nustebo, kai sužinojo, jog mistišku būdu materializavęsis laivas - tai dingęs „Seastar“. Pačiame laive keleiviai laimingo išsigelbėjimo proga surengė nedidelę šventę. Jie iš pradžių negalėjo patikėti, kad laivas, kuriuo jie plaukia, jau trys metai yra paskelbtas nuskendusiu. Kapitonas šią žinią palaikė nevykusiu pokštu. Jis teigė, kad nelaimės signalą išsiuntė ne seniau kaip prieš tris valandas, o visą tą laiką įnirtingai grūmėsi su audra. Galima tik įsivaizduoti, koks siaubas apėmė „Seastar“ komandos narius, kai jie vis tik suvokė, jog net trejus metus buvo išbraukti iš gyvenimo!

Gali būti, kad nemažai žmonių šią istoriją palaikys nerealia, tačiau yra žinomi dar keli panašūs atvejai. Žurnale „Skeptical Inquirer“ buvo aprašyta istorija apie tai, kad 1995 metais nepaaiškinamomis aplinkybėmis dingo prancūzė Luiza Diupen, gyvenanti mažame provincijos miestelyje. Jos niekam nepavyko aptikti, giminaičių galvose sukosi mintys apie patį blogiausią scenarijų. Tačiau praėjo lygiai
metai, ir Luiza netikėtai sugrįžo. Reikėjo nemažai laiko, kol „keliautoją“ pavyko įtikinti, jog ji buvo iškeliavusi visus metus.

Pasirodo, tą lemtingą dieną Luiza išėjo apsipirkti į parduotuvę. Jai pasirodė keista, kad pakeliui nesutiko nė vieno žmogaus. Staiga dangų užtraukė debesys, ėmė pūsti stiprus vėjas. Jauna moteris kurį laiką jautėsi blogai, po to pastebėjo, kad išklydo iš kelio. Paklaidžiojusi apie valandą ji pagaliau išėjo prie vietinės parduotuvėlės, niekaip negalėdama suprasti, kodėl visi kaimynai taip keistai į ją žiūri...

Laikas nuo laiko vis pasirodo pranešimų apie paslaptingai vienokiam ar kitokiam terminui dingusius žmones, kurie po to atsiranda toje pačioje vietoje. Mokslininkai ne kartą bandė ištirti šiuos anomalius reiškinius, tačiau iki šiol nėra paviešintas nė vienas šių tyrimų rezultatas. O tuo metu įvairiuose planetos taškuose žmonės ir toliau dingsta. Pastebimas netgi tam tikras dėsningumas. Paprastai, prieš pat dingimą, žmonės pastebi, kad staigiai subjūra oras. Netikėtai kyla audra, ima pūsti stiprus vėjas, smarkiai lyti, pasidaro labai šalta. Daugelis dingusiųjų jautė veriantį skausmą smilkiniuose, jiems staiga aptemdavo akyse. Gali būti, kad būtent tuo laiku vykdavo fantastiškas laiko postūmis.

Kaip teigia dingusieji žmonės, jų nebūdavo dvi ar tris valandas, bet ne daugiau.

Po to jie vėl atsidurdavo toje pačioje vietoje, kur juos staiga užklupo audra. Stebina dar vienas dalykas. Jeigu žmogus teigia, kad klaidžiojo vieną valandą, tai jis sugrįždavo po metų, jei dvi valandas - tai po dvejų metų. Įdomu tai, kad dingusieji tuo metu nieko nesutikdavo, jų rankiniai ar kišeniniai laikrodžiai dingimo ir sugrįžimo metu sustodavo, po to vėl pradėdavo veikti.

Yra iškeltos kelios hipotezės, kuriomis bandoma paaiškinti šiuos siaubingus reiškinius. Viena jų teigia, kad žmones grobia ateiviai, kurie po to ilgai juos tiria. Tačiau ši versija neatrodo įtikinama... Pirma, patys „keliautojai“ nieko neatsimena apie jokius bandymus, antra, tokių atvejų panašumas verčia šia hipoteze smarkiai abejoti.

Įdomesnė, nors ir ginčytina, yra kita hipotezė. Gali būti, kad kai kuriose planetos vietose kaupiasi galinga kosminė energija, kuri kartais nutraukia erdvės ir laiko ryšį. Žmogus, atsitiktinai patekęs į šią vietą tuo metu, tarsi patenka į spąstus, randasi už mums įprasto laiko ribų. O kaip jam pavyksta sugrįžti atgal, iki šiol yra neaišku. Gali būti, kad šios mįslės įminimo reikia ieškoti teleportacijos reiškinyje. Kai kurie požymiai rodo, kad šie du reiškiniai yra identiški.

Specialistai, nagrinėjantys keistą žmonių dingimo problemą, mano, jog būtina ne tik detaliai ištirti teritoriją, kur vyko tokie reiškiniai, bet ir ištirti pačius dingusius žmones. Dabartiniu metu tai vargu ar įmanoma, nes dauguma mokslininkų, nekreipdami dėmesio į liudininkų parodymus, netiki, kad laikas gali nutrūkti...

Be keisto žmonių dingimo atvejų buvo ir kitų atvejų, kai į nematomas skyles patenka įvairūs daiktai, iš kur jų jau nebeįmanoma sugrąžinti. Kartais toks daiktas vėliau atsiranda visai kitoje pasaulio vietoje. Savo knygoje „Keistos laiko ir erdvės mįslės“ Haroldas Vilkinsas aprašo atvejį, kai žmogui, plaukiančiam laivu, netyčia iš rankų išsprūdo peilis ir įkrito į vandenį. Tuo metu žmona, tuo metu buvusi namuose, pastebėjo, kaip tas pats peilis nukrito nuo lubų ir įsmigo į stalą.

Daiktai patenka į skyles, esančias tarp matavimų, tačiau, jie, atrodo, iš jų sugrįžta. Beveik kiekvienas objektas, kokį tik galima įsivaizduoti, patenka į skyles: mėsos gabalai, gyvos žuvys, sausainiai, netgi aligatoriai. Keista medžiaga, kuri vadinama „angelo plaukais“, dažnai aptinkama tose vietose, kur lankėsi NSO. Tai baltos spalvos plona pluoštinė medžiaga, kuri iš dangaus krenta tose vietose,
kur buvo stebimas neatpažintas skraidantis objektas. Ši medžiaga atsiranda tiesiog iš giedro dangaus, kuriame nėra matyti jokių lėktuvų, kuriems būtų galima suversti kaltę dėl to, kas nutiko.

Mūsų planetoje žinomi keli paslaptingi regionai, kurie tarsi randasi kitame pasaulyje. Šiose srityse mums įprastiniai dėsniai praktiškai neveikia.

Viena šių vietų - tai Magneto kalnas (Magnetic Hill), esantis netoli Monktono, Naujajame Brunsvike (Kanada). Šioje keistoje vietoje automobiliai, kamuoliai, netgi vanduo lengvai juda aukštyn. Daiktus veikiančios jėgos nėra magnetinės, nes daiktai, pagaminti ne iš geležies, elgiasi lygiai taip pat, tarsi būtų pagaminti iš šio metalo. Magneto kalne gravitacijos jėga veikia priešinga, nei mums įprasta, kryptimi.

Kita keista vieta, kurioje daiktai elgiasi ne taip, kaip įprasta, - Oregono įduba šalia Sardino upės netoliese Granto tarpeklio Oregone. Oregono įdubos skersmuo yra apie 55 metrai. Keista jėga žmones ir daiktus traukia į įdubos centrą, todėl reikia atsilenkti priešinga centrui kryptimi, kad būtų galima išlaikyti pusiausvyrą. Link įdubos centro daiktai netgi rieda nuožulnia plokštuma aukštyn.

Prietaisai parodė, kad šioje vietoje veikia kažkokia jėga, tačiau jos kilmės mokslininkai nesugeba paaiškinti.

Keistų jėgų, veikiančių Magneto kalne ir Oregono įduboje, buvimu gali įsitikinti kiekvienas mūsų. Tačiau Žemėje gali būti keistų vietų, kurios veikia kuriuos jautrius žmones. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrinėtojas Bredas Staigeris savo knygoje „Paslaptingi dingimai“ rašo apie žmogų, turintį antgamtišką sugebėjimą pereiti kiaurai duris į kirus matavimus. Kai kurios durys veda į niūrias, negyvenamas vietas, kuriose nėra nei garso, nei judėjimo, o kitos - į praeitį ar ateitį.

Jeigu tokios skylės laike ir erdvėje iš tiesų egzistuoja, tai žmogus negali susitaikyti ir ramiai stebėti, kaip jose dingsta daiktai. Tikėkimės, kad kada nors sukaupsime tiek žinių, jos suprasime šių reiškinių prigimtį.

Planet Today News dokumentika. Aviakatastrofų paslaptys. Kodėl dingsta lėktuvai? (RU)