Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2018 » Gruodžio » 21

Antivėžiniai vaistai. Brangūs ir dažnai - neefektyvūs

Tikėjimas vaistais, kurie galėtų nugalėti vėžį, dingo. Vietoj inovacijų atėjo noras praturtėti, o sergantysis vėžiu čia yra pats nesvarbiausias elementas.

Farmacijos srityje esama prieštaravimo jau pačioje šaknyje - jei vaistai visus išgydytų, nebebūtų kam jų parduoti. Ypač tai sakytina apie antivėžinius medikamentus.

Didžiąją dalį pelno farmacijos įmonės gauna iš naujų vaistų nuo vėžio. Per paskutinius 15 metų jų kaina išaugo 10 kartų - vienas imunoterapijos kursas dabar kainuoja 475 tūkst. USD. Žmonėms sunku surinkti gydymui reikalingų lėšų, o kartais jie nebegali gauti jiems reikalingo gydymo.

vaistai, antivėžiniai vaistai, farmacija, farmakedonas, vaistų gamyba

Net kai sergantysis vėžiu kaip nors sukapsto lėšų naujiems medikamentams, šie ne visada padeda gyventi ilgiau. Tai daugiausia būna todėl, kad naujieji vaistai iš esmės yra tokie patys kaip ankstesnė medikamentų karta. Vienoje tyrimų apžvalgoje apie antivėžinius medikamentus, kurie pateko į rinką 2002-2014 metais ir buvo skirti nuo vadinamųjų kietų jų navikų, padaryta išvada, kad naujų vaistų pranašumai, palyginti su senesnės kartos medikamentais, yra neesminiai ir leido pailginti paciento numatomą gyvenimo trukmę tik 2,1 mėnesio.1

Bet juk tai ne svarbiausia, bent jau - ne vaistų gamintojams. Svarbiausia yra pasiekti, kad „naujieji“ vaistai patektų į rinką, nes tada seka 20 metų trunkantis patento laikotarpis, įskaitant tyrimų laiką, o 12 metų nuo šios monopolinės padėties, kai vaistas pateko į rinką, galima, kiek tik norima, kelti kainą. Kai patento teisės pasibaigia, antivėžinių vaistų kaina paprastai nukrinta maždaug 78 proc.

Visas šis modelis suformuotas taip, kad susidorotų su vėžiu kuo vėliau, nors ir visi kiti, išskyrus vaistų kompanijas, yra suinteresuoti įveikti jį dabar, - nurodo pacientų teisių apsaugos grupė Dying for a Cure.

Šiai nuomonei pritaria prof. dr. Paulas Workmanas, Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų instituto Londone (The Institute of Cancer Research in London) vykdomasis direktorius. Pasaulio onkologijos forume 2014 metais jis sakė, jog globalinė naujų antivėžinių vaistų išradimo sistema yra sugriauta, o mokslininkai nesugeba sukurti pakankamai inovacinių naujų medikamentų.

Net onkologai pradeda nerimauti. Kai kurie sako, kad farmacijos sritis peržengė moralės liniją ir perėjo nuo pelno gavimo prie spekuliavimo, praturtėdama beviltiškiausių vėžiu sergančių asmenų sąskaita.

Kainos tikrinimas

Antivėžinių vaistų kainų bandymų aikštelė - JAV, o toliau jau „iškeliama kartelė“ visam pasauliui. O tai laisvoji rinka, joje neveikia jokios gravitacinės jėgos, verčiančios mažinti kainas. Kaip tik atvirkščiai - vėžiu sergančių asmenų viltys dėl naujų medikamentų kelia vaistų kainą, o farmacijos įmonės tvirtina, kad naujos terapijos paruošimas nėra pigus. Vis dėlto šie teiginiai nėra iki galo pagrįsti. Iš tikrųjų naujų antivėžinių vaistų kūrimo sąnaudos „nesusijusios su niekuo racionaliu“, - pasakoja Vinayus Prasadas, JAV onkologas iš Oregono sveikatos ir mokslo universiteto Portlande (The Oregon Health & Science University in Portland). Farmacijos įmonės už vaistus nustato tokią kainą, kokią nori, nes jos gali sau leisti taip elgtis.

V. Prasadas analizavo, kokios yra naujo antivėžinio medikamento sąnaudos, kol jis diegiamas į rinką. Farmacijos sritis tvirtina, kad tai vidutiniškai 2,7 mlrd. USD, bet, V. Prasado skaičiavimais, tai toli gražu nėra tiesa. Mokslininko nuomone, realios sąnaudos galėtų būti apie 648 mln. USD,2 o kiti mano, kad jos dar mažesnės. Tyrėjai iš JAV Prinstono universiteto (Princeton University) ir Australijos Sidnėjaus universiteto (The University of Sydney in Australia) lygino savo apskaičiavimus su vaistų gamintojų tyrimo ir plėtros skyrių išvardytomis sąnaudomis. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad vaistų gamintojai buvo išpūtę kainą 18 kartų.3

Kadangi pardavimo pajamos iš naujų medikamentų per metus vidutiniškai yra 1,66 mlrd. USD, tuomet 250 proc. pelno už investiciją tikrai nėra blogas rezultatas. To norėtų kiekvienas verslininkas. Per 4 metus rezultatai dar labiau pagerėjo. Peržvelgęs dešimties antivėžinių vaistų sąnaudas ir pardavimo rodiklius, V. Prasadas apskaičiavo, kad bendros pajamos iš jų yra 67 mlrd. USD, o sąnaudos už vaistų įdiegimą į rinką - vos 7,2 mlrd. USD.

Tyrimų sąnaudos taip pat gali būti gerokai mažesnės, nei tvirtina vaistų gamybos sritis, nes daugelis naujųjų medikamentų visai nėra inovaciniai - neretai tai būna tiesiog pakeisti seni vaistai, kurie buvo lygiai tiek pat efektyvūs, tik daug pigesni.4

Bet kuriuo atveju antivėžinio medikamento veiksmingumas geriausiai matosi ankstyvoje vėžio stadijoje. Kaip nurodė britų vėžio tyrėjas, Oksfordo universiteto (Oxford University) profesorius Davidas Kerras, jei neįmanoma vėžio diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, tuomet visi šie modernūs ir nauji medikamentai neturi jokios prasmės.5

Užuot naudoję vėžiu sergančiuosius kaip rinkos dalyvius, kurie beviltiškai nori pasveikti ir todėl būna pasiryžę mokėti bet kokią kainą, antivėžinių vaistų kainą reikėtų nustatyti taip pat kaip bet kurios kitos vartojimo prekės - atsižvelgiant į jų naudingumą ir efektyvumą, - sako V. Prasadas. Jei vaistas neveiksmingas, žmogus už jį nemoka.

Kad ir kokia radikali būtų ši idėja, ji jau realizuojama. Novartis įmonė Šveicarijoje pranešė, kad asmenys, kuriems buvo duodama Kymriah (tisagenlekleicelio) - tai naujas medikamentas leukemija sergantiesiems gydyti, ir vaistų kursas kainuoja 475 tūkst. USD, - gali atgauti pinigus, jei per pirmas 30 dienų jų būklė nepagerėjo.


Atsipirkimo laikas

Naujų antivėžinių medikamentų kūrimo išlaidų grįžimas

Vaistų gamintojai gavo gana didelį pelną iš penkių pelningiausių antivėžinių medikamentų. Šie leido 15 kartų padengti tyrimų ir gamybos sąnaudas (vidutinės sąnaudos x 15,5)

Rituxan. Patvirtintas 1997 metais. Pardavimo apimtys (mlrd. USD) - 64.62. Tyrimų ir gamybos sąnaudų grįžimas - x 19.7.

Herceptin. Patvirtintas 1997 metais. Pardavimo apimtys (mlrd. USD) - 56,46. Tyrimų ir gamybos sąnaudų grįžimas - x 17.2.

Gleevec / Glivec. Patvirtintas 2001 metais. Pardavimo apimtys (mlrd. USD) - 46.63. Tyrimų ir gamybos sąnaudų grįžimas - x 14.2.

Avastin. Patvirtintas 2004 metais. Pardavimo apimtys (mlrd. USD) - 57.49. Tyrimų ir gamybos sąnaudų grįžimas - x 17.5.

Revlimid. Patvirtintas 2006 metais. Pardavimo apimtys (mlrd. USD) - 28.64. Tyrimų ir gamybos sąnaudų grįžimas - x 8.7.

Duomenų šaltinis: pacientų grupė Dyigforcure.org


Aukso gysla

Kymriah yra tik vienas pavyzdys, ir, ko gero, - unikalus. Dauguma antivėžinių medikamentų vis dar parduodama negarantuojant rezultato, pinigų grąžinimo ir kokių nors išimčių. O tai nėra tvaru.

Kadangi kainos visame pasaulyje ir toliau auga, jos pasiekia tokį lygį, kai žmonės pradeda pavėluotai vartoti šiuos medikamentus, o valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos nedengia jų išlaidų.

Tarkim, Afrikoje tik atskiros valstybės gali sau leisti apmokėti antivėžinius vaistus ir, žinoma, ne naujausius. Iš 49 naujų medikamentų, kurie įdiegti į prekybą nuo 2010 iki 2014 metų, tik 6 šalys galėjo sau leisti įpirkti daugiau nei pusę šių medikamentų. Net JAV negalėjo sau leisti visų medikamentų ir iš naujų vaistų pasiūlos įdiegė tik keturiasdešimt vieną.

Antivėžinių vaistų kainos kasmet išauga 11 proc. 2015 metais išlaidos už šiuos vaistus visame pasaulyje pasiekė 107 mlrd. USD, ir skaičiuojama, kad iki 2020 metų jos pasieks 150 mlrd. USD. Toks augimas įvyko tik dėl kainų spartaus didėjimo, o ne todėl, kad būtų gydoma daugiau asmenų.6

Kitaip tariant XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje vieno vėžiu sergančio asmens vidutinės gydymo išlaidos per metus sudarė mažiau nei 10 tūkst. USD, o 2005 metais jos išaugo nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. USD, ir 2012 metais tai jau buvo 100 tūkst. USD.


Perkamiausi vaistai nuo vėžio

Medikamentas Bendros metinės pajamos iš prekybos (mlrd. USD)
Rituxan 7.41
Avastin 7.37
Herceptin 7.33
Revlimid 5.80
Gleevec/Glivec 4.66
Almita 2.84
Velcade 2.73
Xtandi 2.73
Zytiga 2.23
Afinitor 1.61

Duomenų šaltinis: pacientų grupė Dylngforcure.org. 2015 metai


Toks kainų išpūtimas demonstruoja beviltiškai žiaurų naudojimąsi žmonėmis. „Daugelis onkologijos ekspertų mano, kad pažeistos moralės normos. Vietoj protingo pelno matyti pasipelnymas iš žmonių tragedijos“, - rašė Hagopas Kantarjianas iš JAV Teksaso universiteto MD Andersono vėžio centro Hjustone (The University of Texas MD Anderson Cancer Center in Houston).4

Tas pats senasis

Kai kalbama apie vėžio tyrimus, inovacijos nėra raktažodis, ir jis tikrai toks nėra, kai kalbama apie suinteresuotus vaistų gamintojus. Apie 85 proc. lėšų vėžio tyrimams garantuoja valstybinis finansavimas - mokesčių mokėtojų pinigai, verčiantys manyti, kad juos atlieka nepriklausomos arba vyriausybinės agentūros.

Palyginkime: vaistų gamintojai į naujų antivėžinių medikamentų kūrimą investuoja tik 1,3 proc. galutinio pelno, o 20-45 proc. nueina reklamai ir rinkodarai, kad juos parduotų, kai jie bus licencijuoti.2

Tačiau daugelis vaistų yra senesnių medikamentų variacijos. Vos 10 antivėžinių vaistų sudaro apie 40 proc. visų pajamų. 2015 metais jie iš viso teikė 44 mlrd. USD pelną, o nuo tada, kada atėjo į rinką, -300 mlrd. USD pelną.


Pelnas iš antivėžinių medikamentų (mlrd. USD)

Roche Rinkos dalis: 32,6 proc. Apyvarta: 52.45 USD. Pelnas: 9.22 USD.

Novartis Rinkos dalis: 11 proc. Apyvarta: 50,39 USD. Pelnas: 17,78 USD.

Celgene Rinkos dalis: 9,4 proc. Apyvarta: 9.26 USD. Pelnas: 1,6 USD.

Duomenų šaltinis: pacientų grupė Dyigforcure.org, 2015 metai


Kai baigsis šių vaistų patentas, juos pakeis kitais medikamentais, bet greičiausiai tai bus kažkas labai panašaus. JAV vaistų apyvartą reglamentuojanti institucija, Maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA), per metus patvirtina maždaug devynis naujus antivėžinius medikamentus, ir tai būna įskaitant medikamentus, kurie jau yra rinkoje, bet kuriuos gamintojas pageidauja taikyti kitiems navikams gydyti. Vienoje apžvalgoje konstatuota, kad 74 proc. kuriamų naujų medikamentų buvo labai panašūs į kitus medikamentus, kurie tuo metu buvo kuriami konkuruojančioje farmacijos įmonėje.1

Bandymuose gydyti ir net nugalėti vėžį iš tikrųjų kai kas yra supuvę. Pelno siekimą aplenkė nuogas spekuliavimas, o į pacientą, kuris serga vėžiu, išvis neatsi- žvelgiama. Pamažu vaistų apyvartą reglamentuojančios institucijos visame pasaulyje pradeda sakyti, kad vieną kartą jau turėtų būti gana ir reikia teikti pirmenybę užuojautai, etikai ir tikram mokslui, jei norime nugalėti baisiausią ligą pasaulyje. Laukinis kapitalizmas išdavė mus visus.

Autorius. Bryanas Hubbardas, tarptautinio žurnalo „Ko gydytojai tau nepasako“

Šaltinis

  1. JAMA Otolaryngol Head Neck Surg, 2014; 140:1225-36
  2. JAMA Intern Med, 2017; 177:1569-75 
  3. Bio Societies,2011; 1-17 
  4. J Oncol Pract, 2014; 10:e208-11
  5. Nature, 2018; 555:s26-s29
  6. https://morningconsult.com/wp-content/uploads/20l6/06/lMS-Institute-Clobal-Oncology-Report-05.31.16.pdf

Medžiaga parengta pagal straipsnį „Antivėžiniai vaistai. Brangūs ir dažnai - neefektyvūs“ Ko gydytojai tau nepasako.

Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar