Kodėl joks medikamentas nėra saugus

Tokio dalyko, kaip saugus medikamentas, nėra - tyrėjai daugumai vaistų, kurie šiuo metu prieinami rinkoje, aptiko šimtus nenuspėjamų šalutinių reiškinių.

Vaistas nuo epilepsijos karbamazepinas, pvz., beveik padvigubina koronarines širdies ligos riziką. JAV mokslininkai iš Brigamo ir moterų ligoninės (Brigham and Women's Hospital) Bostone pasinaudojo kompiuteriniu modeliavimu, kad išsiaiškintų, kokį šalutinį poveikį daro 900 medikamentų, kuriuos JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA) pripažinusi saugiais.

Šie nauji modeliai atskleidžia, koks klaidingas yra požiūris, kad nuo kiekvienos ligos esama konkretaus medikamento, nes kai šis medikamentas patenka į žmogaus organizmą, kuris yra sudėtingas ir kuriame viskas yra tarpusavyje susiję, viskas keičiasi.

Dauguma medikamentų jungiasi su nesveikų baltymų taikiniu, bet tuo pat metu įsiterpia ir į kitus mechanizmus bei biologinius procesus, o tai nebuvo iš anksto numatyta. „Dauguma medikamentų nėra unikalūs ir nesugeba pasiekti taikinio, kuriam jie buvo sukurti. Jie gali pasiekti ir kitus taikinius, kurie nebuvo numatyti. Kai kurie yra potencialiai palankūs, o kiti - kenksmingi", - pasakoja vadovaujantysis tyrėjas dr. Josephas Loscalzo.

Siekdami išsiaiškinti medikamentų šalutinį poveikį tyrėjai sudarė „žmogaus baltymų žemėlapį", remdamiesi 200 mln. pacientų duomenimis. Šie baltymai kaip tik veikia koronarinės širdies ligos metu, kai arterijų sienelėse pradeda formuotis nuosėdos ir arterijos standėja.

Tyrėjai nurodo, kad šis neprognozuojamas šalutinis poveikis gali paaiškinti, kodėl nauji medikamentai, teikiantys daug žadančių rezultatų per bandymus su gyvūnais, būna neveiksmingi, taikant juos per klinikinius tyrimus su žmonėmis.

Nat Commun, 2018; 9:2691