Ar iš tiesų medus, įdėtas į karštą arbatą, tampa nuodingas?

Atsako ANDREJUS BRIEDIS, bitininkas

Trumpas atsakymas: ne. Medų į arbatą galite dėti nesijaudindami! O „nuodinga istorija“ yra apie medžiagą, kuri susidaro kaitinant bet kuriuos cukrus, - tai hidroksimetilfurfurolas. Įdomu, kad, pavyzdžiui, saldainiuose šios medžiagos niekas nestebi. Stebi tik meduje. Tačiau temperatūra tėra vienas iš „kaltininkų“. Antras yra laikas. Labai tikėtina, kad, laikant medų ne tokioje aukštoje temperatūroje, užtat ilgesnį laiką, hidroksimetilfurfurolo kiekis didėja labiau nei laikant medų aukštesnėje temperatūroje, bet trumpą laiką.

Dar kita istorija bus, pavyzdžiui, apie medaus pyrago kepimą, nes hidroksimetilfurfurolas susidarys „kepant“ bet kokį cukrų. Kalbant apie pyragus, jei žiūrime ekonomiškai, medus tampa gana brangiu saldikliu. Žinoma, turintis papildomą pridėtinę vertę, nes tokio skonio pyrago, kaip naudojant medų, su cukrumi neiškepsime.

O į karštą arbatą medų galite dėti drąsiai, nes arbata aušta jau tą akimirką, kai ją įpilame į puodelį.

Kodėl vis dėlto medų gerai kaip tik čiulpti? Nes medus turi antibakterinį poveikį. Medų pataria vartoti peršalus ir kai skauda gerklę - tada medaus efektyvumas yra panašus ar net geresnis nei įvairių sirupų ir čiulpinukų, kurių galima nusipirkti vaistinėje.

Kuo kreminės konsistencijos medus skiriasi nuo įprasto?

Kreminės konsistencijos medus - tas pats medus, tik padarytas, kad būtų patogiau naudoti. Vienintelis skirtumas - tada, kai medus pradeda kristalizuotis ir pasidaro tirštesnis, jis porą savaičių kasdien pamaišomas. Taip medaus kristalai nesuauga kartu, ir medaus struktūra pasidaro panaši į tirštos grietinės arba ledų (kuriuos gaminant taip pat svarbus maišymas). Tai ne tiek skonio, kiek patogumo klausimas: kreminės konsistencijos medų patogiau paimti iš stiklainio ir parankiau užtepti ant bandelės. Jei dabar labai norisi „prikibti" prie kreminės konsistencijos medaus, tai vienintelis dalykas - kadangi jis maišomas ir yra didesnis sąlytis su oru, galbūt jis šiek tiek praranda nepaprastą medaus aromatą. Bet iš tikrųjų labai nedaug! Tarp kitko, kreminės konsistencijos medų paprastai galite pasigaminti patys ir be raugo (raugu laikomas jau gatavas kreminės konsistencijos medus, kurio nedidelis kiekis dedamas į skystą medų). Kai medus pradeda kristalizuotis, jį tiesiog kiekvieną dieną porą minučių reikia maišyti - ir po savaitės ar dviejų jau turėsite savo pačių padarytą kreminės konsistencijos medų!

Medus aktyviausiai kristalizuojasi, kai temperatūra - apie +15 °C, jei jūsų namuose yra vėsesnė patalpa, tai darant kreminę konsistenciją medų patariama laikyti ten.

Ar medaus susisluoksniavimas reiškia, kad medus nekokybiškas?

Medaus susisluoksniavimas ne visada reiškia, kad medus nekokybiškas.

Su medumi taip tiesiog dažniausiai nutinka. Kodėl? Trumpa teorija: medų sudaro įvairūs natūralios kilmės cukrus. Šie cukrūs (gliukozė, fruktozė) iš lėto formuoja kristalus, medus kristalizuojasi ir iš sirupo pavidalo pereina į kietą būseną. Tačiau fruktozė kristalizuojasi lėčiau ir gali įvykti taip, kad fruktozes sluoksnis nusėda indo paviršiuje. Medaus nektaro šaltiniuose gali būti skirtingas cukrų santykis, ir taip pat tai gali paveikti medaus „elgesį". Išeina, kad indo apačioje medus iš vienų augalų, o viršuje - iš kitų. Tai nepavojinga. Ir nereikia prieš vartojant sumaišyti. Pirma, medus greičiausiai taip pat vėl pradės sluoksniuotis. Antra, jei jūs turite tokį medaus indą, tai, labiausiai tikėtina, apatinis medaus sluoksnis jau yra susikristalizavęs visai kietas.

Teksas - Ieva Broka