Ar Veikia Vakcina Nuo Tuberkuliozės Prieš Koronavirusą?

Ant daugelio, bent jau kiek vyresnių, lietuvių peties yra randelis, liudijantis, kad vaikystėje iš arti teko susipažinti su tuberkuliozės skiepu. Dabar, pasauliui sukant galvas, kaip atsikratyti koronaviruso, žvilgsnis krypsta į senas geras priemones. Bet tokios rimtos prielaidos reikalauja nė kiek ne menkiau rimtų bandymų. Australijos mokslininkai ramina: „Nebūtume pradėję bandymų, jei netikėtume, kad mums pavyks“.

Maždaug prieš 100 metų sukurta vakcina nuo tuberkuliozės (BCG vakcina, Kalmeto-Gereno bacilų vakcinos pavadinimo trumpinys), gali pasirodyti esanti apsauga nuo naujojo tipo koronaviruso. Kovo 30 dieną Melburne (Australija) prasidėjo dideli sveikatos apsaugos darbuotojų vakcinavimo poveikio tyrimai, praneša Bloomberg.

Kadangi vakcinos nuo COVID-19 sukūrimo liko laukti dar mažiausiai metus, PSO mano, kad itin svarbu išsiaiškinti, ar BCG vakcina gali palengvinti koronaviruso infekcijos sukeltos ligos eigą. Dėl to organizacija ragina mokslininkų grupes dalyvauti tyrime, kurį atlieka profesorius Nigelas Curtisas Murdocko vardo Vaikų tyrimo institute (Melburne).

Pasak profesoriaus Curtiso, „vakcina gali sutvirtinti imuninę sistemą, pagerinti organizmo gynybą nuo įvairių infekcijų, virusų ir bakterijų“. „Užsiimame senos vakcinos pritaikymu naujai paskirčiai. Tai yra mūsų inovacija, BCG vakcina tokiems tikslams bus panaudota pirmą kartą“, – pranešė mokslininkas.

Šio tyrimo rezultatus sužinosime tik po šešių mėnesių. O daugelį kitų jaudina kasdieniškesnis klausimas: ar vaikystėje atlikta BCG vakcinacija gelbsti nuo COVID-19 ligos?

Pigu ir veiksminga

PSO duomenimis, BCG vakcina laikoma viena iš plačiausiai naudojamų, šalyse, kuriose ji yra nacionalinėse vaikų imunizacijos programoje, ja skiepijama >80% naujagimių ir kūdikių. Ja įprastai skiepijami vaikai pirmaisiais gyvenimo metais, ji saugi ir nebrangi.

BCG vakcinos veiksmingumai apsaugo vaikus nuo tuberkuliozinio meningito ir išsėtinės tuberkuliozės. O taip pat įrodytas jos efektyvumas kovojant su raupsais ir I tipo diabetu. Ji naudojama gydant šlapimo pūslės vėžį (ankstyvoje stadijoje). Ji taip pat padeda organizmui sukurti priešakinę imuninės apsaugos liniją prieš įvairias infekcijas.

Tačiau ne viskas taip gražu. BCG vakcina nėra ideali: ji užkerta kelią maždaug 60% vaikų tuberkuliozės atvejų. Bisau Gvinėjoje gyvenantys ir dirbantys tyrėjai Peter Aaby ir Christine Stabell Benn, prieš kelis metus priėjo prie išvados, kad BCG vakcina jau pirmaisiais metais po vakcinavimo užkerta kelią maždaug 30% infekcijų, kurias sukelia beveik visi mokslui žinomi patogenai. Tačiau jų tyrimų metodologija susilaukė kritikos.

Sisteminė apžvalga (2014) rodo, kad vakcina mažina vaikų mirtingumą, tačiau PSO nepatenkino tokias išvadas patvirtinančių įrodymų kokybė. Apžvalgoje (2016) labai optimistiškai kalbėta apie potencialią BCG vakcinos naudą, tačiau ir ten rekomenduota atlikti randomizuotus klinikinius bandymus.

„Dresuotas imunitetas“

Tačiau žurnalo Science straipsnyje tvirtinama, kad nuo to laiko atsirado svaresnių klinikinių įrodymų, kad BCG vakcina geba sustiprinti imunitetą. Užkrečiamųjų ligų specialistas iš Nijmegeno universiteto medicinos centro Mihai Netea mano, kad ši vakcina gali atlikti supratimo apie žmogaus imuninės sistemos veikimą perversmą.

Savo tyrime (2018) Netea su kolegomis paaiškino galimą šimto metų senumo skiepų nuo tuberkuliozės apsauginio efekto veikimo mechanizmą. Kai patogenai patenka į kūną, jį atakuoja baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jie geba susitvarkyti su 99% infekcijų, bet jeigu ne, į kovą pakyla antikūnus gaminantys B-limfocitai ir T-limfocitai. Kai patogenas sunaikinamas, imuninė sistema antikūnų „receptą“ įsimena ir jei vėl užsikrečiama, šį mechanizmą įjungia.

Vakcinos saugo žmogų, stimuliuodamos imuninę atmintį (vadinamąjį įgytąjį – limfocitinį – imunitetą). BCG atveju veikiamas ne tik įgytojo, bet ir įgimtojo imuniteto „atmintis“. Šios sistemos ląstelės, kitaip nei įgytojo imuniteto sistema, kur kiekvienam patogenui parenkamas antikūnas, muša visus priešus be atrankos. Anksčiau manyta, kad kad šioje sistemoje jokio įsiminimo nevyksta. Tačiau remiantis Netea tyrimas, ne viskas taip paprasta.

BCG vakcina gali sukelti ne tik specifinį limfocitinį ląstelių atsaką, bet ir ilgai stimuliuoti kraujo ląsteles. Netea ir jo kolegos šią reakciją pavadino „dresuotu imunitetu“. Atlikusi randomizuotą ir kontroliuojamo placebo bandymą, mokslininkų komanda parodė, kad BCG vakcinavimas apsaugo nuo tropinės karštinės viruso.

Australiškas eksperimentas

Kovo 3 dieną pradėtame profesoriaus Curtiso tyrime dalyvauja 4 tūkstančiai savanorių iš sveikatos apsaugos sferos: jie atsitiktine tvarka skiepijami nuo sezoninio gripo ir tuberkuliozės arba tik nuo tuberkuliozės (kontrolinės grupės placebo vakcinacija šiuo atveju neveiktų, nes po BCG vakcinavimo ant odos dažniausiai lieka randelis). Abiejų grupių sveikatą bus galima stebėti specialia išmaniojo telefono programėle. Rezultatų tikimasi sulaukti maždaug po pusmečio.

Panašus tyrimas atliekamas Nyderlanduose (jame dalyvauja tūkstantis darbuotojų iš aštuonių ligoninių). Profesorius Curtisas papasakojo Bloomberg, kad bandymai gali prasidėti ir kituose Australijos mietuose (pavyzdžiui, Bostone), – dabar jis tai svarsto su kolegomis.

Science duomenimis, panašius tyrimus (tik su pagyvenusiais žmonėmis) atlieka Exeterio universiteto (D. Britanija) mokslininkai. Paveikti Netea komandos darbų, panašus eksperimentas su pagyvenusiais žmonėmis ir sveikatos apsaugos sferos darbuotojais bus atliekamas ir Max Plank draugijos Infekcinės biologijos institute (Vokietijoje). Įdomu, kad ten bus naudojama VPM1002 – genetiškai modifikuota (ir kol kas nepatvirtinta) BCG vakcinos versija.

Neatsitiktinai prioritetas teikiamas sveikatos apsaugos sferos darbuotojams – jiems kyla didesnė rizika dėl nuolatinių kontaktų su COVID-19 ligoniais. „Vykstant pandemijai, mums reikia apgalvoti visus įmanomus medikų apsaugos būdus. Ir minimizuoti jų nedarbo laiką, – pažymėjo profesorius Curtisas. – Nesiimtume atlikinėti šių bandymų, jei netikėtume, kad tai gali suveikti. Negalime garantuoti, kad mums pavyks. Tačiau vienintelis būdas tai išsiaiškinti – mūsų tyrimas“.

Pasak profesoriaus Curtiso, eksperimentas Autralijoje itin naudingas visam pasauliui, nes vyks žiemą (pietų pusrutulyje), tipiško gripo sezono metu. „Mūsų hipotezė tokia: jei sustiprinsime žmogaus imuninę sistemą, virusas negalės daugintis ir kenkti“.

Imunologės iš Toronto universiteto Eleanor Fish nuomone, BCG vakcina užsikrėtimo koronavirusu visiškai pašalinti nesugebės, bet, tikėtina, sumažins neigiamą jo poveikį. Ji taip tuo įsitikinusi, kad netgi nemano, jog etiška eksperimentuose naudoti placebo, tačiau Netea tvirtina, kad tai būtina, nes antraip tyrimo dizainas ir jo rezultatai kels klausimų. Jo vadovaujama mokslininkų komanda rezultatus turėtų gauti jau artimiausiais mėnesiais.

Tik bakst ir viskas

Ir galiausiai, daugelį jaudinantis klausimas: ar šis skiepas nuo tuberkuliozės apsaugo nuo COVID-19? Į jį bando atsakyti šviežias epidemiologinio tyrimo juodraštis. Jo autoriai pabandė nustatyti koreliaciją tarp BCG vakcinavimo politikos įvairiose šalyse ir mirtingumo nuo naujojo koronaviruso tipo.

Vienas iš paplitusių mitų apie BCG – kad šis skiepas pats sukelia tuberkuliozę, todėl ją „atšaukė visose civilizuotose šalyse“. Iš tiesų BCG vakcinacija naudojama visose be išimties šalyse. Daugiau nei 150-yje – visuotinė neonatalinė (30 iš jų – ir revakcinacija), o 31 šalyje – išrinktinė didelės tuberkulizės rizikos grupių vakcinacija.

„Išsiaiškinome, kad šalys, kuriose nevykdoma visuotinė BCG vakcinacija (JAV, Nyderlandai, Italija), nuo koronaviruso nukentėjo labiau, nei tos, kuriose jos vykdomos seniai“, – tvirtina Niujorko technologijų instituto osteopatinės medicinos koledžo tyrėjai. Vertinant pagal tyrime pateiktas lenteles, Kinijoje pati didžiausia infekuotojų grupė – tie, kurių vaikystė buvo kultūrinės revoliucijos metu (1966–1976), kai šie skiepai nebuvo naudojami. Tuo, kaip daugeliui norėtųsi tikėti, būtų galima paaiškinti ir santykinai mažą užsikrėtusiųjų skaičių RF.

Be to, amerikiečiai mokslininkai paskaičiavo, kad didesnis mirtingumas nuo COVID-19 yra šalyse, kuriose vaikai nuo tuberkuliozės pradėti skeipyti vėliau. Pavyzdžiui, Irane visuotinė BCG vakcinacija įvesta 1984 metais, ir koronaviruso sukeltos ligos mirtingumas šalyje – 19,7 milijonui gyventojų. Tuo tarpu Japonijoje – dar 1947 metais, ir čia mirtingumas yra 0,28 milijonui. Brazilijoje šis rodiklis dar mažesnis – 0,0573 milijonui, o visuotinė BCG vakcinacija pradėta 1920 metais. Tai patvirtina mokslininkų teoriją, kad dabar BCG vakcina nuo koronaviruso saugo jau paskiepytus vyresniosios kartos atstovus.

Šis tyrimas, molekulinės biologės Irinos Jakutenko vertinimu , neatlaiko jokios kritikos. Visų pirma, autoriai neįvertina epidemijos pradžios laiko kiekvienoje šalyje, o užsikrėtusių (ir mirusių) skaičius auga eksponentiškai. Amerikiečių mokslininkai, lygindami skirtingų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) tenkančių vienam gyventojui, ir sveikatos priežiūros lygio šalis, neatsižvelgia į tai, kad mažų pajamų šalyse mirčių nuo COVID-19 skaičius gali būti stipriai sumažintas – dėl to, kad jose įprastai gyventojai testuojami blogiau. Be to, visai nėra faktas, kad aukšto BNP šalyse yra kokybiška sveikatos apsaugos sistema.

Šiame „metodologiškai itin silpname straipsnyje“ yra ir kitų nekorektiškų prielaidų ir rimtų klaidų, o „gauti rezultatai interpretuojami itin laisvai“. „Tad, brangieji rusai, nereikia džiaugtis, kad jūs visi BCG vakcinuoti, ir pažeisti karantino sąlygas. Vis dar nėra patikimų duomenų, kad skiepai nuo tuberkuliozės kaip nors mažina tikimybę pasigauti koronavirusą“, – apibendrina Irina.

Rašo: republic.ru, Publikuoja technologijos.lt