Ar yra būdas palikti imituojamą tikrovę, kurioje gyvename?

Ar kada nors susimąstėte, kad gyvenate kompiuterinėje simuliacijoje? Jei taip, esate ne vieni. Daugelis filosofų, mokslininkų ir net įžymybių svarstė galimybę, kad mūsų realybė nėra tokia, kokia atrodo.

Tačiau kaip galime pasakyti, ar iš tiesų esame simuliuojamos būtybės? Ir ką galime padaryti, kad išsivaduotume iš savo kalėjimo?

Idėja, kad žmonės gali gyventi simuliacijoje, yra stebėtinai sena. Dar XVII a. šią idėją iškėlė prancūzų filosofas Renė Dekartas (René Descartes), tačiau mokslininkų bendruomenę ji iš tikrųjų užvaldė, kai 2003 m. Oksfordo universiteto filosofas Nikas Bostromas (Nick Bostrom) parašė straipsnį apie tikrovės modeliavimo galimybę.

N. Bostromas įvertino tikimybę, kad gyvename kažkokiame itin moderniame ateivių kompiuteryje.

Luisvilio universiteto kompiuterių mokslininkas Romanas Jampolskis (Roman Yampolskiy) nagrinėja būtent šį klausimą išsamiame pranešime, kuriame aprašoma, kaip galimai būtų galima išsilaužti iš mūsų imituojamos egzistencijos.

Straipsnyje pripažįstama, kad yra keletas įtikinamų įrodymų, kurie galimai kenkia idėjai išvengti simuliacijos (jei simuliacija egzistuoja).

Pavyzdžiui, atrodo, kad žinios apie pačią simuliaciją neturi įtakos jos egzistavimui, taip pat religijos, kurios visos apeliuoja į kažkokį išorinį simuliatorių, neturi jokio išmatuojamo poveikio ar intervencijos (ankstesni tyrėjai siūlė būtent šią idėją). Be to, atrodo, kad neįtikėtinai sudėtingų mašinų, duodančių stulbinamų rezultatų, pavyzdžiui, Didžiojo hadronų greitintuvo, paleidimas nedaro jokio poveikio jokiai simuliacijai.

Žinoma, kyla klausimas, kodėl žmonės norėtų palikti simuliaciją, pavyzdžiui, Neo išėjimas iš matricos patirties nebuvo visiškai malonus.

Jampolskis teigia, kad prieiga prie pagrindinės tikrovės gali padidinti mūsų skaičiavimo gebėjimus ir suteikti mums prieigą prie "tikrų" žinių, o ne prie imituojamos visatos fizikos. Tokio pabėgimo plano pasekmės taip pat nežinomos.

Jampolskis pripažįsta, kad tokie tyrimai susiję su egzistencine rizika, ir netgi kelia prielaidą, kad simuliatoriai iš naujo paleido simuliaciją su patobulintomis saugumo funkcijomis, veiksmingai ištrindami mūsų kolektyvinę atmintį.

Tikėtina, kad neįmanoma, jog 100 proc. tikrumu sužinosime, ar gyvename simuliacijoje. Kol kas turime likti prie mėlynosios piliulės.

P komentaras: užsienis rašo, todėl tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Kas buvo paneigta, kažkodėl tampa Tiesa. Patiko dalinkitės.