Ar žolelės padeda įveikti navikus? 7 receptai ir 4 augalų naudojimo grupės

Kiek iečių sulaužyta, ginčijantis apie piktybinių navikų gydymą vaistažolėmis! Padeda? Nepadeda? Kenkia? Gelbsti?

Žinoma daugybė, kartais visiškai priešingų atvejų.

Pavyzdžiui, vienai moteriai buvo diagnozuotas biopsijos patvirtintas krūties vėžys. Moteris nebuvo operuota dėl labai nesveikos širdies, bet ji išsigydė šią ligą, vartodama ugniažolių nuovirą. Tačiau ji kartu vartojo ir onkologo paskirtus preparatus.

Kitas atvejis - vyras, nesitikėdamas oficialios medicinos pagalbos, pradėjo gydytis savarankiškai, vartodamas vaistažoles, bet po tam tikro laiko vis dėlto pateko ant operacinio stalo. Išvada paprasta: nereikia atsisakyti gydytojo paskirto gydymo, bet ir vaistažolių ignoruoti nederėtų. Pirmiausia, vien dėl to, kad vaistažolės gerokai palengvina ligonio būklę. Reikia tik tinkamai parinkti jas.

Visus augalus, naudojamus piktybiniams navikams gydyti, galima padalinti į 4 dideles grupes.

Pirmos grupės augalai slopina navikinių ląstelių vystymąsi. Tai didžiosios ugniažolės, maudos, kurpelės, ferulos, paprastieji amalai, rausvieji katarantai, Palaso karpažolės. Gydymą šiais augalais būtinai turi kasdien kontroliuoti gydytojas, nes visi minėti augalai yra daugiau ar mažiau nuodingi.

Antros grupės augalai stiprina imunitetą. Ypač efektyvūs yra kininiai citrinvyčiai, pelkinės sidabražolės, siauralapės ežiuolės, jonažolės, eleuterokokai, aralijos, paprastieji rapontikai, kiaulpienės, paprastieji čiobreliai, ožkarožės, paprastosios kraujažolės. Jų negalima vartoti, kai navikas auga (vėžinės ląstelės gauna papildomą maitinimą), bet jei jums buvo atlikta piktybinio naviko šalinimo operacija ir metų bėgyje nebuvo metastazių, tada prašom.

Trečios grupės augalai malšina skausmą, niežėjimą, pykinimą. Tai vaistinės šunvyšnės, vaistinės ramunėlės, maudos, trispalvės našlaitės, šalavijai, rozmarinai. Jie gerai padeda tiems, kuriems taikoma chemoterapija.

Ketvirtos grupės augalai pasižymi ryškiu raminamuoju ir emociškai stabilizuojančiu efektu. Tai sukatžolės, vaistiniai valerijonai, sibiriniai bijūnai, melisos, palemonai, apyniai (spurgos), kmynai, pankoliai (vaisiai). Juos galima vartoti bet kurioje susirgimo stadijoje.

Štai kelios priemonė, kurios tradiciškai naudojamos, gydant piktybinius navikus, stabdant atipinių ląstelių augimą. Šiuos mišinius taip pat galima vartoti tiems, kurių giminėje buvo sergančių piktybiniais navikais iki 55 metų (profilaktikai).

Receptas Nr.1: paimti po 3 dalis trikerčių žvaginių ir čiobrelių žolės, po 2 dalis balinių ajerų šaknų, medetkų žiedų, vaistinių kraujalakių šaknų, asiūklių žolės, pelkinių pūkelių žolės, po 1 dalį veronikų žolės, paprastųjų kiečių žolės, eukaliptų lapų ir vaistinių žvirbliarūčių žolės. 2 valgomuosius šaukštus mišinio suberti į termosą, užpilti 0,5 l verdančio vandens, palaikyti 4-6 valandas, kad nusistovėtų. Vartoti po pusę stiklinės, likus pusvalandžiui iki valgio. Gydymo kursas - mėnuo, paskui daryti 2 savaičių pertrauką, tada kursą kartoti.

Receptas Nr.2: 30 g bitkrėslių žiedų sudėti į emaliuotą indą, užpilti 6 stiklinėmis verdančio vandens, uždengti dangteliu ir vandens vonelėje pakaitinti 15 minučių. Paskui nukelti, palaikyti 2 valandas, kad nusistovėtų, nukošti, perpilti į stiklainį su dangteliu. Tamsioje vietoje laikyti ne ilgiau kaip 2 paras. Vartoti po 0,5 stiklinės 2-3 kartus per dieną.

Receptas Nr.3: 200 g džiovintų debesylų šaknų sumalti kavamale, sumaišyti su 500 g medaus, viską gerai permaišyti, indą uždengti, parą laikyti tamsioje vietoje. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, likus 15 minučių iki valgio.

Receptas Nr.4: juodąjį beržo grybą nuplauti, užmerkti virintame vandenyje taip, kad visas grybas būtų po vandeniu, laikyti 4-5 valandas. Grybą sutarkuoti su tarka arba sumalti su mėsmale. Vandenį, kuriame mirko juodasis beržo grybas, naudoti, ruošiant antpilą. 1 dalį smulkinto grybo užpilti 5 dalimis vandens, likusio po grybo mirkymo, pašildyto iki 50C. Palaikyti 48 valandas, kad nusistovėtų, vandenį nupilti, nuosėdas nuspausti per kelis marlės sluoksnius. Susidariusį tirštą skystį praskiesti virintu vandeniu iki pirminio tūrio. Paruoštą antpilą galima laikyti 3-4 dienas. Gerti ne mažiau kaip po 3 stiklines per dieną mažomis porcijomis.

Receptas Nr.5: navikų augimą slopina šviežių (2 valgomieji šaukštai) arba džiovintų (1 valgomasis šaukštas) kiaulpienių šaknų antpilas. Šaknis susmulkinti, užpilti 1 stikline verdančio vandens, vandens vonelėje kaitinti 50 minučių, atvėsinti iki 40 laipsnių, nu-košti. Gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Receptas Nr.6: sumaišyti po 4 dalis erškėčių uogų ir čiobrelių žolės, po 3 dalis žemuogių lapų ir ramunėlių žiedų, po 2 dalis dobilų žiedų ir jonažolių žolės, po 1 dalį beržų lapų, amalų žolės, bitkrėslių žiedų ir tujų spyglių. 3 valgomuosius šaukštus mišinio termose užpilti 0,5 l verdančio vandens, palaikyti 5 valandas, kad nusistovėtų, nukošti. Vartoti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio. Gydymo kursas - 3 mėnesiai su 1 mėnesio pertrauka.

Receptas Nr.7: 1 valgomąjį šaukštą pavėsyje džiovintų bulvių žiedų užpilti 0,5 l verdančio vandens, uždengti dangčiu, palaikyti 3 valandas, kad nusistovėtų, paskui žaliavą nuspausti, antpilą nukošti, perpilti į stiklinį butelį su kamščiu. Laikyti tamsioje vėsioje vietoje ne ilgiau kaip 2 paras. Vartoti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną, likus 30-40 minučių iki valgio. Gydymo kursui reikia 4 l antpilo.

Gydykitės ir būkite sveiki!

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!