Aštrių aromatinių augalų gydomosios savybės

Aštrūs aromatiniai augalai, prieskoniai - tai produktai, kurie suteikia maistui malonų skonį, kvapą ir aromatą. Prieskonių pagrindą sudaro eteriniai aliejai, glikozidai, alkaloidai, rūgštys, flavonidai, rauginės, dažančios ir mineralinės medžiagos. Dėl specifinių savybių aštrūs aromatiniai augalai vartojami, pavyzdžiui, su maistu nedideliais kiekiais, dažnai susmulkinti, kad nesugadintų patiekalo, o kaip tik pagerintų jo skonines ir maistingąsias savybes. Dauguma prieskonių rekomenduojama dėti į jau beveik paruoštą patiekalą. Prieskoniniai augalai gali būti vartojami ir gydymui.

Žmonės vartojo prieskonius nuo senų laikų, patiekalai būdavo aštrūs ir aromatingi. Pavyzdžiui, į karštą žiemos gėrimą iš medaus ir prieskoninių augalų buvo dedami penki prieskoniai: gvazdikėliai, cinamonas, imbieras, kmynai ir mėtos. Visi kartu jie puikiai tonizuoja ir stimuliuoja smegenų veiklą, net atjaunina jas. Jau mūsų laikais indų mokslininkas dietologas Kalagamas Polsasa iš Nacionalinio mitybos instituto padarė dar svarbesnę išvadą. Svogūnai ir garstyčios, gvazdikėliai ir malti imbierai plius kelios saliero, petražolių ir kalendrų šakelės - kaip tik to reikia žmogaus organizmui, siekiant apsisaugoti nuo onkologinių ir kitų rimtų susirgimų.

XIX amžiuje įvairių pasaulio virtuvių patiekaluose buvo naudojami daržiniai builiai, kalendros, bazilikai, vaistiniai kiečiai, mairūnai, rozmarinai, šalotai. Dauguma prieskonių būdavo auginami savo daržuose.

Dabar aštrūs prieskoninės daržovės vėl atėjo į madą.

Petražolės. Kulinarai ir mūsų namų šeimininkės puikiai jas žino. Tai prieskoniai, be kurių tikrai nebeapsieitume. Petražolės - labai senas augalas. Jų tėvyne laikoma Graikija. Atliekant apeigas, pavasarinėse «undinių šventėse» merginos ir vaikinai puošdavo jomis savo galvas, todėl jos turėjo ir kitą pavadinimą - «undinių žolė». Petražolės buvo naudojamos kaip karminatyvinė ir šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė, šaknų nuovirais gydė vabzdžių įkandimus. Jos ir šiandien vartojamos nuo virškinimo sutrikimų, tulžies ir inkstų akmenligių, druskų sankaupų. Štai receptas, kaip paruošti antpilą iš sėklų, lapų ir šaknų: 1 valgomąjį šaukštą smulkintos žaliavos užpilti 0,5 l verdančio vandens, termose palaikyti 3 valandas, nukošti. Vartoti po 2 valgomuosius šaukštus 4-5 kartus per dieną prieš valgį. Kursas - 4-5 dienos.

Petražolės - dvimečiai prieskoniniai augalai. Liaudyje sakoma, kad «gramas petražoIių yra naudingesnis už kilogramą piliulių».

Pagal vitaminų kiekį petražolės pirmauja tarp daržovių. Vitamino C jose daugiau, negu citrinose. Petražolių šakniavaisiuose ir lapuose yra eterinių aliejų. Šakniavaisiuose taip pat gausu mineralinių kalio, kalcio, fosforo, geležies druskų, vitaminų A, C, B1, B2, PP, K, mikroelementų (vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio, chromo, jodo, seleno). Dėl šių naudingų medžiagų petražolių šaknys padeda užgydyti žaizdas, stiprinti dantenas, gerinti inkstų veiklą.

Ypač daug vitaminų turi jauni žalumynai. 100 g žalumynų yra iki 300 mg vitamino C ir iki 20 g provitamino A, kuris itin svarbus jauno organizmo, ypač jo kaulų sistemos, augimui. Provitaminas A gerina regos organų veiklą, didina organizmo atsparumą infekcinėms susirgimams.

Visas augalas naudojamas kulinarijoje, tai skanus daržovinis prieskonis. Švieži, džiovinti ar sūdyti petražolių lapai ir šakniavaisiai -puikus pagardas ir garnyras mėsai, žuviai ir daržovėms. Petražolės naudojamos farmakologijoje, kosmetikoje, parfumerijoje.

Petražolės oficialiai registruotos visos pasaulio šalyse kaip vaistiniai augalai. Kaip vaistinė žaliava naudojami šakniavaisiai, lapai ir ypač sėklos. Petražolės vartojamos nuo širdies kilmės tinimų, slopina spazmus, padeda tirpinti akmenis, šalinti smėlį iš inkstų ir šlapimo pūslės. Štai nuoviro receptas: 1 valgomąjį šaukštą žaliavos užpilti stikline vandens, pavirti 10 minučių, nukošti. Gerti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną. Nuo žarnyno dieglių, meteorizmo, gastrito su padidėjusiu rūgštingumu vartojamas žalumynų arba šaknų antpilas: 2 valgomuosius šaukštus smulkintos žaliavos užpilti 1,5 stiklinėmis verdančio vandens, 5 valandas palaikyti termose, nuspausti, nukošti. Vartoti po 1-2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio. Nuo cistito tą patį antpilą vartoti po 1-2 valgomuosius šaukštus 5 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio, nuo prostatito - 1-2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną.

Petražolės su krapais yra puiki šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė. Pusę arbatinio šaukštelio šių žolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, kad nusistovėtų. Gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną. Gydant inkstus, praeina ir veido tinimai.

Štai dar vienas receptas. Šis antpilas vartojamas, gydant inkstų ligas ir cistitą: 1 valgomąjį šaukštą šaknų ir žalumynų mišinio užpilti viena stikline verdančio vandens, palaikyti 1 valandą, kad nusistovėtų, nukošti. Vartoti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną. Tačiau šio antpilo negalima vartoti, sergant ūminiais uždegimais.

Dar vieno antpilo receptas: žalumynus kartu su šaknimi sumalti su mėsmale. 1 stiklinę susidariusios masės supilti į emaliuotą puodą, užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens. Paskui puodą apvynioti laikraščiais ir palikti iki ryto. Ryte susidariusią masę nukošti per marlę, gerai nuspausti, į susidariusias sultis dar įpilti vienos vidutinio dydžio citrinos sultis. Antpilą laikyti šaldytuve. Gerti po trečdalį stiklinės vieną kartą per dieną prieš valgį. Sultis gerti dvi dienas iš eilės, paskui daryti dviejų dienų pertrauką ir kursą kartoti. Sergant kepenų ligomis, šį antpilą reikia vartoti atsargiai.

Petražolėse yra daug eterinių aliejų (ypač sėklose). Jie tonizuoja širdį, gerina žarnyno veiklą ir regėjimą, vartojami gydant prostatitą, onkologinius susirgimus. Petražolių sultys naudingos normaliai skydliaukės ir antinksčių žievės veiklai. Sultyse esantys elementai padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, ypač arterijų kapiliarų. Petražolių sultis naudinga gerti su burokėlių, morkų ir agurkų sultimis, ypač nuo menstruacinių skausmų ir traukulių, kuriuos sukelia menstruacijų sutrikimai. Sultys gerai veikia, sergant akių ir regimojo nervo sistemos ligomis, akies ragenos išopėjimu, konjunktyvitu, katarakta. Nuo senų laikų petražolių sultimis buvo gydoma karštinė, stiprinamos dantenos.

Petražolių sultys ruošiamos taip: petražoles su šaknimis gerai nuplauti po šaltu vandeniu su šepetėliu, sumalti su mėsmale ir per marlę nuspausti sultis. Jos laikomos stipriai veikiančiomis: grynų sulčių negalima gerti daugiau kaip 30-80 mililitrų!

Tačiau šį sulčių kiekį galima sumaišyti su salotų, špinatų, morkų ar salierų sultimis. Gydytojai homeopatai rekomenduoja spiritinius petražolių sėklų antpilus žarnyno ir šlapimo pūslės tonusui didinti. Nuovirai ruošiami iš sėklų, šakniavaisių ir lapų. Šviežiomis petražolių sultimis ar šakniavaisių nuoviru, sumaišytu su šviežiomis citrinų sultimis, šalinamos strazdanos, balinamas veidas.

Liaudies medicina petražolių lapų sultimis slopina odos niežulį po uodų, mašalų ir bičių įkandimų.

Šviežius lapus reikia sutrinti ir dėti ant įkandimo vietos. Petražolės gerina medžiagų apykaitą, didina atsparumą infekciniams susirgimams. Nustatyta, kad daugelio ilgaamžių racione visada buvo petražolių žalumynų. Jie mažina prakaitavimą, padeda šalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas. Šaknys padeda gydyti inkstų, kepenų ligas, nutukimą. Stiprus antpilas ar sugrūstų sėklų tepalas stiprina plaukus. Iš vaisių galima paruošti arbatą, naudingą gydant inkstų ir inkstų geldelių uždegimus, geltą, kosulį, astmą ir reguliuojant menstruacinį ciklą. Siekiant panaikinti prastą burnos kvapą po česnako suvalgymo, galima pakramtyti petražolių. Vis dėlto petražolių vaisių vartojimas nėra nepavojingas. Juose yra nuodingų medžiagų, todėl turi būti vartojami tam tikrais kiekiais. Arbatos nevartoti daugiau kaip vieno arbatinio šaukštelio su stikline vandens per dieną.

Sriubos, troškinti patiekalai su petražolėmis naudingi hipertonikams, ligoniams, turintiems inkstų ir širdies kilmės tinimų, sergantiems inkstų, tulžies pūslės akmenligėmis, podagra ir kitomis ligomis. Štai receptas, kaip paruošti marinuotą pagardą iš žalumynų: reikės petražolių, krapų, mėtų, peletrūnų, daržinių builių, melisų, bazilikų, pankolių ir kitų prieskoninių augalų, esančių po ranka. Žalumynus smulkiai supjaustyti, sumaišyti, sudėti į stiklainius, užpilti obuolių actu ir uždengti plastmasiniu dangteliu. Tai puikus pagardas salotoms.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, receptų, norite pranešti naujieną, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.