Autoimuninė liga: vilklige

Deja, autoimuninė liga nėra išgydoma, tačiau simptomams ir protrūkiams suvaldyti esama daug gydymo būdų. Devyni iš dešimties žmonių, kuriuos paveikė ši liga, yra moterys, o simptomai pasireiškia nuo 15 iki 45 metų.

Daugeliui vilkligė atrodo kaip sapnas, kurio jie niekada nepatirs, tačiau, tarkime, net 1,5 milijono amerikiečių serga šia liga ir ji daro įtaką jų gyvenimui.

Kas yra vilkligė?

Vilkligė – tai autoimuninė liga, dėl kurios imuninė sistema į savo organizmo audinius reaguoja kaip į įsibrovėlius ir juos puola.

Ligą paprastai lemia genetiniai, hormoniniai, aplinkos ir imuninės sistemos veiksniai, nors tam tikrą įtaką gali daryti ir vaistai bei hormonų pusiausvyros sutrikimai.

Dvi labiausiai paplitusios ligos rūšys yra diskoidinė raudonoji vilkligė, paveikianti saulės spindulių pažeistą odą ir sisteminė raudonoji vilkligė – paveikianti odą ir vidaus organus.

Sisteminė raudonoji vilkligė – tai labai sunki liga, galinti pakenkti jungiamajam audiniui, esančiam sąnariuose, raumenyse ir odoje, taip pat membranas, supančias plaučius, širdį, inkstus ir smegenis. Taip pat žinoma, kad ji sukelia inkstų ligas ir smegenų pažeidimus.

Kadangi ši liga nėra išgydoma, pacientai turi stebėdami savo būklę ir slopinti simptomus bei vengti ligos paūmėjimo.

Įprasti ligos veiksniai yra saulės spinduliai, infekcijos ir kai kurie vaistai. Nors stresas, dideli temperatūros pokyčiai ir maistas, keliantis uždegimus, taip pat gali pabloginti būklę. Būklei gerinti paprastai naudojami priešuždegiminiai, imuninę sistemą slopinantys vaistai ir chemoterapija.

Norint sumažinti organų pažeidimus, sergančiuosius prižiūri reumatologai, kardiologai, nefrologai, neurologai ir gastroenterologai. Pacientams taip pat išrašomi vaistai, gydantys komplikacijas, pavyzdžiui, diuretikai, antihipertenziniai, prieštraukuliniai, kaulus stiprinantys vaistai vaistai ir antibiotikai.

Natūralios alternatyvos yra priešuždegiminis maistas, žuvų taukai ir vitaminas D iš maisto šaltinių ir papildų.

Dažnos komplikacijos yra:

• reumatoidinis artritas;
• reaktyvusis artritas;
• celiakija;
• sunki anemijos forma;
• baltmė;
• sklerodermija;
• psoriazė;
• uždegiminės žarnyno ligos;
• Hašimoto liga;
• Adisono liga;
• Graveso liga;
• Sjogreno sindromas;
• 1 tipo diabetas;
• kiti imuninės sistemos sutrikimai.

Ką reiškia sirgti vilklige?

„Vilkligė – tai liga, kurią sunku apibūdinti, nes ji yra labai nenuspėjama“, – „Medical Daily“ teigė Mallory Dixon.

Blogiausia ligos dalis yra ta, kad kiekvienam ji pasireiškia skirtingai, o tai reiškia, kad gydytojas turi atidžiai stebėti paciento būklę, kad išmoktų pritaikyti gydymą specifiniams poreikiams.

Daugelis vilklige sergančiųjų išgirsta daugybę skirtingų diagnozių, prieš išsiaiškindami savo tikrąją būklę, nes simptomai dažnai imituoja kitų ligų simptomus. M.Dixon atveju, gydytojai nustatė reumatoidinį artritą, kai jai buvo 17 metų, tačiau metų metus ji negalėjo suprasti ir suvaldyti kitų simptomų.

„Galiausiai gydytoja pradėjo manyti, kad mano būklė labiau psichologinė nei fizinė“, – sakė ji.

Praėjus šešeriems metams po artrito diagnozės, jai pagaliau buvo diagnozuota vilkligė. Nepaisant to, kad buvo nustatyta teisinga diagnozė, M.Dixon buvo gaivinama, kai po dvejų metų jos būklė buvo kritinė.

Jos viešnagė ligoninėje truko 86 dienas dėl komos, ji prarado galimybę kvėpuoti pati. Patyrus chemoterapiją, jai buvo atlikta dializė. Raudonoji vilkligė pradėjo veikti jos inkstus, darydama didelę žalą.

Nors M.Dixon ir toliau kenčia dėl vilkligės, ji stengiasi šviesti moteris apie šią ligą tikėdamasi, kad jos atpažins ligos simptomus ir pradės gydymą.

Tai darydama ji siekia padėti moterims kuo greičiau gauti medicininę pagalbą, kad liga pažeistų kuo mažiau organų.

„Medikai mano, kad ankstyvos prevencijos dėka galime išvengti vilkligės išplitimo į tokius organus kaip inkstai ar kai kuriais atvejais, paciento širdis ir smegenys“, – teigė M.Dixon.

Daugelis pacientų negauna emocinės ir medicininės pagalbos, kurios jiems reikia ankstyvose ligos stadijose.

„Kai kurie žmonės atrodo visiškai įprastai, tačiau jaučiasi labai prastai, negali atlikti paprasčiausių užduočių“, – teigė slaugytoja Stothers.

Daugumai pacientų nepasireiškia akivaizdūs simptomai. Kartais būna itin sunku diagnozuoti ligą, nes simptomai labai skirtingi kiekvienam žmogui.

„Vilklige nesirgo nė vienas mano šeimos narys. Mano šeimoje yra buvę tik psoriazės – taip pat autoimuninio sutrikimo – atvejų“ – sakė M.Dixon.

Požymiai, kad jūs galite susirgti šia liga

Jei jūsų šeimoje yra pasitaikę vilkligės atvejų, atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

• sąnarių skausmas ar patinimas;
• raumenų skausmas;
• karščiavimas;
• bėrimai, dažniausiai ant veido;
• krūtinės skausmas giliai įkvėpiant;
• plaukų slinkimas;
• blyškūs arba rožinės spalvos rankų, kojų pirštai;
• jautrumas saulei;
• kojų patinimas ar aplink akis;
• burnos opos;
• nuovargis;
• anemija (raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimas);
• galvos skausmai;
• liūdnumas;
• sumišimas;
• traukuliai.

Parengta pagal dailyhealthpost.com Publikuoja: lrytas.lt