Bredšou uolų tapyba

Australijoje gana plačiai paplitusi urvų tapyba ir petroglifai, kuriuos kelias dešimtis tūkstančių metų ir iki pat XIX amžiaus kūrė aborigenai. Tačiau urvų tapybos pavyzdžiai, rasti senoviniuose Kimberley masyvuose ir kitose vietose, yra išskirtiniai.

Fermerio radinys

Australijos šiaurės vakaruose yra nesvetingas Kimberley kalnų masyvas. Ten 1891 metais vietinis gyvulių augintojas Džozefas Bredšou ir jo brolis aptiko paslaptingus piešinius urvuose, kurie vėliau buvo pavadinti juos radusių vyrų vardu. Šis įvykis atrodė tokios pat svarbos, kaip pasaulyje pagarsėjusių uolų piešinių suradimas Pietų Prancūzijos ir Ispanijos urvuose. Per praėjusius daugiau kaip 100 metų Australijoje buvo aptikti tūkstančiai Bredšou tapybos paminklų. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje šį fenomeną tyrinėję Devidsonas, Makartis ir Berdtas suskaičiavo keliasdešimt tūkstančių tokių vaizdų.

Dažniausiai tokio stiliaus olų piešiniai būdavo randami ant nedidelių grotų sienų arba po nukarusiais olų išsikišimais. Kai kurie šios senovinės tapybos pavyzdėliai rasti išvis ant urvų lubų - juos piešė, gulint ant nugaros ant specialių pastolių, panašiai kaip Atgimimo epochos dailininkai tapė savo freskas ant bažnyčių kupolų.

Jei paleolito laikotarpio urvų tapyboje Europoje vyrauja gyvūnų figūros, tai Bredšou tapyboje dažniausiai galima matyti žmonių figūras - gana realistiines, puikiai detalizuotas, su taisyklingomis anatominėmis proporcijomis. Ir vyrauja figūrėlės, vaizduojančios judesį. Žmogeliukai nupiešti su raudona ochra. Jie šoka, bėgioja, kovoja, mėto ietis, medžioja. Ypač įspūdingai atrodo “balerinos” - grakščios moteriškos figūros su sudėtingais kūgiškos formos galvos apdangalais. Kiekvienam, mačiusiam šiuos piešinius, neišvengiamai kyla klausimas: kas tie žmonės? Kada jie gyveno Australijoje?

Bredšou tapybos ypatumai gali pastatyti į keblią padėtį: sudėtingos šukuosenos, plaukų papuošalai, kažkas panašaus į paradinę uniformą, pats kultūrinis fonas - viskas liudija apie tai, kad šių paveikslų kūrėjai gyveno visuomenėje su išvystyta socialine diferenciacija, kuri remiasi žemė sūkiu, o visai ne medžiokle ir rinkimu, kaip yra su dabartiniais senaisiais Australijos gyventojais. Stebina ir technologinis civilizacijos, sukūrusios šiuos meno kūrinius, lygis. Pavyzdžiui, viename paveiksle pavaizduota valtis su vairu ir kiliu, specialistų nuomone, pagaminta, naudojant metalinius instrumentus. Buvo rastas ir visai fantastinis piešinys, vaizduojantis kažkokį “kosmonautą”.

Bredšou tapyba pagal savo stilių kardinaliai skiriasi nuo visko, ką kada nors sukūrė australų aborigenai - ir šiuolaikiniai, ir priešistoriniai. Jie ir patys nelaiko šių piešinių ant olų sienų savais, teigia, kad jie sukurti mitiniu sapnų laiku. Bandydami surasti jiems analogų, tyrinėtojai priėjo prie paradoksalios išvados: Kimberley olų tapyba kartais beveik visiškai tiksliai atkartoja mezolito olų tapybą rytų Ispanijoje, žinomą kaip levantiškas menas, ir Pietų Afrikos freskas, kurias sukūrė bušmenai. Ypač sensacingai ši išvada atrodo, atsižvelgus į štai tokius dalykus: ir levantiškas, ir bušmenų menai yra giminiški. Ir jie abu kilę iš Siaurės Afrikos, iš dabar negyvų Sacharos dykumos teritorijų. Prieš daugiau kaip 10 tūkstančių metų ten buvo klestinti savana. Ten ir atsirado bušmenų bei iberų tapyba. Tai negi ir Bredšou tapybos ištakų taip pat reikia ieškoti Siaurės Afrikoje?

Datavimas

Šios tapybos kilmės mįslę galėtų padėti įspėti tikslus sukūrimo laiko datavimas, bet ilgą laiką to padaryti nepavyko. Stilistinė Bredšou tapybos ir australų olų tapybos analizė buvo labai apsunkinta. Ypatingą Bredšou tapybos senumą rodo tik tas faktas, kad raudoną ochrą, su kuria nupiešti piešiniai, per tūkstantmečius absorbavo uolų ir urvų paviršiai. Norint paimti tapybos pavyzdį tyrimui, tenka atkirsti jos fragmentą kartu su uolos gabalėliu. Nugremžti nors kiek įsigėrusių dažų tiesiog neįmanoma.

Situacija pasikeitė, kai 1996 metais mokslininkai aptiko Bredšou tipo piešinį ant urvo sienos, kurį iš dalies dengė suakmenėjęs širšių lizdas. Vietinės rūšies širšės savo lizdus daro iš molio, ir šios medžiagos analizė galėjo duoti daug naujos informacijos. Atsargiai nuėmę lizdą nuo uolos, specialistai nusiuntė jį į laboratoriją. Pritaikę naujausią optinės liuminescencijos metodą, jie gavo rezultatą, kad lizdui gali būti 17500 metų, galima paklaida - 1800 metų. Tradicinis radiokarboninis datavimas davė gerokai jaunesnį amžių -nuo 1450 iki 3900 metų.

Tačiau kalbėti apie didelį radiokarboninio datavimo tikslumą neišėjo: šimtmečių bėgyje lizdą nuolat teršė atmosferos produktai ir įvairiausios floros bei faunos gyvybinės veiklos pėdsakai, todėl pirminė anglis lizdo medžiagose išliko labai mažomis koncentracijomis.

Vis dėlto šie datavimai leido mokslininkams padaryti išvadą: Bredšou tapyba egzistavo mažiausiai prieš 17500 metų. Chronologiškai ji yra ankstesnė paleolito tapybą Pietų Europos urvuose. O tikrasis šios australų tapybos amžius gali viršyti 40 000 metų. Nepriklausomas mokslininkas Robertas Bednarikas pasakoja, kad Australijos šiaurės rytuose, Jarandos urve, buvo aptiktas senovinio sterblinio gyvūno nago įbrėžimas ant pigmentinio žmogaus piršto antspaudo. Tačiau keistumas slypi tame, kad šie sterbliniai gyvūnai išmirė prieš 50 000 metų.

Žinoma, sunku spręsti, kas buvo žmonės, sukūrę Bredšou tapybą. Sprendžiant pagal naujausių archeologinių ir genetinių tyrimų duomenis, mažiausiai 40 tūkstančių metų žmogaus gyvenimo Australijoje istorija ir šiuolaikinių Australijos aborigenų istorija yra skirtingi dalykai. DNR tyrimų rezultatai rodo, kad Žaliajame kontinente išeiviai iš pietų Indijos apsigyveno trimis bangomis. Beveik visi dabar gyvenantys vietiniai aborigenai save kildina iš paskutinės, vėliausios persikėlėlių bangos. Paskutinė ir masiškiausia persikėlėlių banga atėjo į Australiją maždaug 4500 metais prieš mūsų erą. Taigi šiuolaikinių Australijos aborigenų istorija apima maždaug šešis-septynis tūkstančius metų. O kas gi buvo anksčiau?

Pėdsakus paslėpė jūra?

Šiandien mokslininkai daug kalba apie “keturiasdešimties tūkstančių metų kultūrinį sąstingį” Australijoje. Civilizacija, atsiradusi Australijoje prieš maždaug 40 000 metų, atrodo, buvo pati ryškiausia jos istorijoje. Tapyba ant uolų yra priešistorinių Žaliojo kontinento gyventojų kultūrinio vystymosi viršūnė. Vėlesni pavyzdžiai tik demonstruoja vis labiau blogėjančius menine prasme variantus, iki visiškų abstrakcijų. Sis paradoksas iki šiol nėra paaiškintas - juk priimta manyti, kad žmonių bendrijos vystosi nuo paprastos prie sudėtingos, o čia matomas visiškai atvirkščias procesas. Gali būti, kad kiekviena nauja persikėlėlių banga iš dalies išnaikindavo ankstesnius persikėlėlius, iš dalies juos asimiliuodavo. Beje, dabartinių aborigenų, kilusių iš Pietų Indijos, kultūra neturi jokių kultūrinės integracijos su ankstesniais, “ikiaborige-niniais” žemyno gyventojais, tarp jų ir su Bredšou tapybos kūrėjais, pėdsakų.

Dar vienas paradoksas - nėra jokių materialinių aukštos kultūros, sukūru-sios Bredšou tapybą, pėdsakų. Iš tikrųjų, juk negalėjo jos atstovai tiesiog išgaruoti su visais savo statiniais, instrumentais ir visa kita manta. Todėl mokslininkai kelia hipotezę, kad šios civilizacijos pėdsakų reikia ieškoti jūros dugne netoli Australijos pakrantės. Per paskutinius 600 000 metų mūsų planeta patyrė keturis ledynmečius. Paskutinis baigėsi katastrofiniu ledynų tirpimu, kuris užtvindė didžiulius sausumos plotus. Jie dabar yra gelmėse nuo 90 iki 120 metrų žemiau dabartinio vandenyno lygio. Nuo senų laikų žmonės mėgo kurtis pakrančių rajonuose, normalaus ir šilto klimato zonose. Šie rajonai pirmiausia ir atsidūrė po vandeniu, kai pakilo vandens lygis dėl ledynų tirpimo. Tarp aukų galėjo atsidurti ir Bredšou tapybos kūrėjai.

Jų gyvenviečių pėdsakai galimai yra seklių jūrų, skalaujančių šiaurės vakarinę Australijos pakrantę, dugne. Lengvamotorių lėktuvų pilotai ne kartą pranešė, kad tose vietose pastebėjo kažkokius povandeninius objektus, panašius į senovinių statinių griuvėsius. Jūros vandenys čia retai būna ramūs, todėl iš dugno pakeliamas dumblas greitai paslepia paslaptingus objektus.

Šiuolaikiniai aborigenai, atkeliavę iš Indijos pietų, buvo blogi tos civilizacijos palikimo saugotojai, ir vietinių Australijos tautų menas daugiau niekada nebepakilo į tas aukštumas, kurias pasiekė paslaptingi žmonės, gilioje senovėje gyvenę Kimberley kalnuose - tokiose rūsčiuose ir nesvetinguose mūsų dienomis ir tokiuose žydinčiuose bei svetinguose anais tolimais tolimais laikais.

Gwion Gwion paveikslus sukūrė Balanggarros tautos protėviai.(Markas Jonesas)