Grinvudo kapinių vaiduokliai

Dekaturo mieste (JAV, Ilinojaus valstija) yra senovės Grinvudo kapinės. Jos laikomos pačiomis „antgamtiškiausiomis“ visoje apylinkėje. Kai kurie paranormalių reiškinių specialistai tiki, kad čia yra portalas į kitą dimensiją. Jų nuomone, priežastis – kažkada šioje vietoje buvusi senovės indėnų gyvenvietė.

Teritoriją, kur dabar yra kapinės, vietiniai šių kraštų gyventojai indėnai naudojo kaip kapinyną. Jie laidodavo paprastai ypatingose vietose, susijusiose su anapusiniu pasauliu, nes tai palengvindavo mirusių žmonių sielų perėjimą į aną pasaulį. Baltųjų kolonistai sujaukė ir sutrikdė palaidojimų pilkapius, o kartu ir čia palaidotų indėnų dvasias. Beje, pietinėje Grinvudo dalyje iki šiol randama senovinių bevardžių palaidojimų vietų.

Iš vietinių istorijų apie vaiduoklius populiariausia yra legenda apie Grinvudo nuotaką, žinoma maždaug nuo 1930 metų. Vienas jaunas žmogus neteisėtai prekiavo spiritiniais gėrimais. Kartą jį, bandantį slapta perduoti pirkėjui partiją viskio butelių, patykojo konkurentai. Jie vaikiną nužudė, o kūną įmetė į netoli Grinvudo tekančią upę, tačiau vietiniai žvejai ištraukė vyro kūną iš vandens. Kontrabandininko nevykėlio sužadėtinė, sužinojusi apie jo mirtį, puolė į isteriją ir kitą naktį pabėgo iš namų.

Netrukus buvo rastas ir jos kūnas - jis plūduriavo veidu žemyn toje vietoje, kur žuvo jos jaunikis... Mergina nusiskandino, negalėjusi gyventi be mylimojo.

Palaidojo ją su nuotakos suknele. Duobę iškasė ant kalvos, nes ji buvo savižudė. Nuo to laiko ten dažnai matydavo merginą su balta suknele. Rankoje ji laikydavo nosinaitę, kuria valė veidu riedančias ašaras dėl žuvusio mylimojo...

Pasakojama apie du Konfederacijos kareivius, kurie buvo palaiduoti po bevardžiais antkapiais. Kartais juos mato, besislepiančius už paminklų.

Kraujais aptekę vaiduokliai apsirengę suplėšytomis pilkomis karinėmis uniformomis, o ant kojų - grandinės...

Po vienu iš antkapių guli moteris, vardu Hilda. Sako, kad ji buvo ragana. Sutemus geriau nesirodyti prie jos kapavietės: velionė gali išlipti iš kapo, ir tada vėlyviems vaikščiotojams gali nutikti bėdų... Bet su šia palaidojimo vieta susijęs ir kitas, pozityvus prietaras. Sako, jei mergina svajoja ištekėti, ji turi atnešti auką ant raganos Hildos kapo. Jei mergina nori santuokoje pagimdyti berniuką, turi atnešti raudonų rožių, o jei mergaitę - saldainių...

Dar pasakojama apie mažo raišo berniuko vaiduoklį, vilkintį senu sudriskusiu kombinezonu. Paprastai jį mato vaikštantį tarp kapų. Kartais vaiduoklis elgiasi agresyviai, pavyzdžiui, mėto akmenis į pravažiuojančius automobilius.

Vaiduoklė mergaitė Megė žaidžia ant savo kapo. Anksčiau ji neva vogdavusi gėles nuo svetimų kapų, tačiau dabar lankytojai patys atneša jai gėlių, žaisliukų ir saldainių. Sako, kad kartais šis vaiduoklis net padėkoja ir juokiasi...

Dar Grinvudo kapinėse pasirodo vaiduoklės raudotojos ir ištisos laidotuvių procesijos. Kartą tokia Enė Kamings atėjo aplankyti savo tėvo kapo ir pamatė ant kalvos prie medžio stovinčią moterį, apsirengusią ilga juoda suknele. Rankose ji turėjo geltonų gėlių puokštę. Enė akimirkai nusisuko, o kai atsisuko, nepažįstamoji jau buvo dingusi... Kartą keli kapinių darbininkai, pjovę žolę, pamatė laidotuvių procesiją.

Jie panoro pažiūrėti, ką laidoja, tačiau pamatė, kad ten nėra nė gyvos dvasios... Dar vienas liudininkas, pamatęs laidotuvių procesiją, nusekė paskui ją ant kalvos viršaus. Tačiau ten pamatė, kad procesija dingo, o toje vietoje stūkso antkapis. Ant jo užrašyta, kad čia palaidota moteris mirė prieš 60 metų kaip tik tą dieną!

1908 metais Grinvude pastatytas mauzoliejus, kuriame buvo laidojami garsūs miestiečiai. Tai buvo ilgas statinys su dviem poromis geležinių vartų ir bokštais kampuose. Urnas su palaikais laidodavo šoninėse nišose. Dėl nežinomos priežasties pastatas ėmė greitai irti. Kartais lankytojai mauzoliejuje girdėdavo keistą aidą, panašų į šnibždėjimą, ir balsus.

Pamažu mauzoliejus virto griuvėsiais. Valdžia atsisakė jį atstatyti, o 1967 metais mauzoliejus buvo visai nugriautas. Dabar iš pastato liko tik aikštelė su pamatų likučiais.

1998 metų spalio mėn. grupė turistų, kurie lankėsi ekskursijoje po Grinvudą, atsidūrę nugriauto mauzoliejaus vietoje, pajuto, kaip staiga nukrito oro temperatūra. Pasidarė taip šalta, kad net matėsi garai kvėpuojant. Vos tik jie paliko tą vietą, vėl pasidarė šilčiau... Taip nutinka vietose, kurioms būdingas tai vadinamas “paranormalus aktyvumas”.