Kaip poltergeistą priima žmogaus jausmų organai

Poltergeisto jėgas savotiškai priima visi žmogaus jutimo organai, išskyrus, ko gero, skonį.

Poltergeistu paprastai vadinama paranormalus aktyvumas, kuris sukuria įvairius reiškinius (bildesį, stuksenimą, žingsnių garsą), ir/arba savaiminis daiktų perkėlimas. Kartais pasitaiko ir keisti savaiminio užsidegimo atvejai.

Iš tikrųjų poltergeistines jėgas priima visi žmogaus jutimo organai, išskyrus skonį. Jį galima priimti lytėjimu, raumenų pojūčiais, uosle. Fenomenas kartais mėgsta gadinti orą, bet, laimei, daro tai retai: tai pastebėta tik 9 atvejais (2 procentai) iš 500. Bei jeigu jau daro, tai skleidžia labai stiprius ir baisiai šlykščius kvapus, pavyzdžiui, puvimo arba yrančio lavono. Kartais juntamas “bjaurus sieros vandenilio”, supuvusių kiaušinių, sieros kvapas. O tai vienas iš būdingų nelabojo buvimo požymių!

Paranormal.lt naujienos - https://paranormal.lt.

Kita uoslės pojūčių grupė susijusi su degėsiais ir degimu. Tai gali būti degančių drabužių, gumos, degančių elektros laidų arba dažų kvapai, bet degimo pėdsakų nerandama. Būna ir santykinai malonių išimčių, pavyzdžiui, ozono ar verdančios mėsos kvapo (beje, mėsos kvapas - kaip kam). Paprastai kvapų šaltinių paieškos baigiasi be rezultatų.

Dažniausiai poltergeistas girdimas ir matomas. Ir čia neturimi galvoje antriniai, matomi arba girdimi efektai, pavyzdžiui, staiga iš vietos pajudėjusio daikto trajektorijos sekimas žvilgsniu ar ką tik išgirstas jo kritimo garsas. Kalba eina apie neaiškios kilmės garsinius efektus, taip sakant, apie garsus be aiškių priežasčių. Paprastai jie trunka kelias minutes su pertraukomis arba būna serija gana garsių įvairiausių garsų. Dažniausiai akustinius poltergeisto pasireiškimus girdi visi esantys tuo metu šalia.

Visi triukšmingų dvasių skleidžiami garsai skirstomi į kelias grupes. Pirmiausia, panašūs ar net identiški garsai tiems, kuriuos gali skleisti žmogaus balso aparatas. Tai žmogaus skleidžiami garsai, kalbėjimas, šnabždėjimas. Paprastai balso šaltinis yra nematomas, bet kartais juos leidžia kalbanti šmėkla. Iš poltergeisto “leidžiamų” garsų, panašių į žmogaus balso aparato garsus, galima paminėti juoką, verksmą, dainavimą, knarkimą, švilpimą. Kartais girdimi dūsavimai, krenkštimai, dejavimai. Tokie garsai pastebėti 130 atvejų (26 procentai) iš 500.

Labai savotiški yra mėgdžiojantys garsai, pavyzdžiui, imituojantys žmogaus žingsnius, jo darbinės ar buitinės veiklos triukšmus. Dažnai pranešama apie daugybės kanopų bildėjimą.

A. Aksakovo knygoje “Spiritizmo pranašai” išvardinami baldų vartymo, indų daužymo, netikėtai išbertų monetų, vaikščiojimo laiptais, drabužių šlamėjimo, grandinių skambėjimo, malkų skaldymo, verpstės sukimosi, lopšio supimosi, didelio svorio kritimo, šokinėjimo ant lubų, trepsėjimo ant stogo, grindų šlavimo, būgnų daužymo, šniokštimo, dūzgimo garsai. Tikrovėje nerandama jokių priežasčių, galinčių girdėti panašius garsus. Tokio pobūdžio imitaciniai garsai pastebėti 217 atvejų (43 procentai) iš 500, t.y. jie pasitaiko gana dažnai.

Kalbant apie poltergeistus, dažniausiai girdimi stuksenimai ir smūgiai: lengvi, duslūs, panašūs į būgnų garsus ar trankymą durimis. Stuksenimas ir smūgiai buvo girdimi 241 atveju (48 procentai) iš 500. Taip pat buvo minimi dundėjimai, sprogimai, švilpimai, traškėjimai, braižymai. Buvo pastebėti ir ypatingi “pliauškėjimo” garsai, panašūs į kambarin įskridusio paukščio sparnų plakimą. Pranešama ir apie keistas garsines “vibracijas”, “pulsacijas”, “triukšmus”. Akustiniai poltergeisto pasireiškimai ne kartą buvo įrašyti į magnetofono juostelę. Tai reiškia, kad tokie efektai yra visai ne garsinės haliucinacijos, o objektyvus, nors ir labai neįprastas, fenomenas.

Didžiausią įspūdį daro vizualiniai efektai, t.y. tai, kas matoma: nematomi dalykai kartais pasirodo žmonėms realybėje! Tai gali būti įvairūs šviesos efektai - pastebėta 49 atvejais (10 procentų) iš 500. Kartais stebimos ūkanotos, neaiškios figūros -12 atvejų (2 procentai) iš 500.

33 atvejais (6 procentai) iš 500 buvo matomos gyvūnų šmėklos, o 143 atvejais (29 procentai) - žmogaus šmėklos.

Vizualiniai poltergeisto pasireiškimai yra tokie savotiški ir tokie įspūdingi, kad verta apie juos papasakoti atskirai.

Vizualiniai poltergeisto pasireiškimai

Paprastai matomi tarsi šešėliai, figūros ar žmogaus kontūrai. Kartais jie asmeniškai atlieka savo juodus darbelius: mėto į visas puses viską, kas pakliūna po ranka, atidaro ir uždaro duris ir net kandžiojasi bei draskosi! Kartais liudininkai susitinka su šmėkla, kurioje atpažįsta seniai mirusį žmogų, ir tas tiesiai jų akyse mėto akmenis - ir jie tikrai mėtomi, arba judina baldus - ir jie tikrai juda! Kartais galima sutikti ir šmėklą žmogaus, kuris tikrai dar yra gyvas, pavyzdžiui, kokį nors giminaitį, kuris kviečia prie savęs arba bando įspėti dėl ko nors.

Kartą, kai triukšminga dvasia buvo itin aktyvi, liudininkai matė vaiduoklius, panašius į to “poltergeistinio” namo gyventojus. Jei matomos atskiros žmogaus figūros dalys, tai gali būti veidas arba jo fragmentai (akys, burna, ausys ir pan.), atskirai viršutinė arba apatinė kūno dalys, savarankiškai judančios permatomos kojos, pora ištiestų į priekį rankų, rankų pirštai. Kartais konkretaus gyvo žmogaus veidas visų akyse pavirsdavo visiškai kitu - ant jo tarsi būdavo uždedamas vaiduokliškas veidas!

Kai kurie poltergeistiniai vaiduokliai pasirodydavo beesą nepaprastai kalbūs, tarsi įgarsinti vaiduokliai. Kartais tuos pačiu kalbančius vaiduoklius tuo pačiu metu matydavo ir girdėdavo skirtingi žmonės, bet matytų ir girdėtų dalykų apibūdinimai sutapdavo. Atskirais atvejais liudininkais būdavo profesionaliai paruošti stebėtojai, pavyzdžiui, teisėsaugos organų darbuotojai. Todėl galima daryti prielaidą: tai, ką vienu metu matė ar girdėjo daug žmonių, turėjo objektyvų ar fizinį pagrindą. Tačiau ne visada visi dalyvaujantys mato vaiduoklį arba girdi jo kalbas.

Kartais, reiškiantis poltergeistui, matomi ne tik aiškiai apibrėžti vaiduokliškų žmogaus figūrų kontūrai, bet ir kažkokie migloti, neaiškūs arba neryškūs vaizdai, keistos amorfinės formos, pavyzdžiui, vertikalios “bangos” arba į debesys panašūs dariniai. Kartais matomos vaiduokliškos gyvūnų figūros. Paprastai tai būna nedideli gyvūnai - šunys, katės, paukščiai ir kitokios nekalbančios būtybės. Bet pasitaiko ir mitologinių ar fantastinių būtybių - demonų, velnių, nelabųjų su uodegomis ir ragais.

Kartais stebimi keisti šviesos efektai - paslaptinga šviesa lange, tamsūs arba šviesūs šešėliai, judančios ar blyksinčios ugnelės. Kai kurie iš tokių žmogaus akimis matomų fenomenų buvo net nufotografuoti. Tai reiškia, kad tokie efektai - visai ne haliucinacijos, o egzistuoja objektyviai, patys savaime.

Nuo poltergeisto galima susirgti

Myškovo mieste (Rusija) viena moteris po trijų valandų, praleistų bute su poltergeistu, pasijutai blogai, ją labai pykino. Aukštu žemiau gyvenusi kaimynė skundėsi nerimu, galvos skausmais, galvos svaigimu, skausmais krūtinėje, rankų drebuliu. Jos keturiolikmetė dukra buvo labai išgąsdinta ir bijojo viena pasilikti bute. Pabuvusi čia vos kelias minutes, ji jausdavo bjaurų delnų deginimą.

Kita moteris, pabuvusi tame bute kelias minutes, pajusdavo baimę, galvos skausmą, galvos svaigulį, spaudimą smilkiniuose, dilgčiojimą rankose, kojose ir odoje.

Nikitskojės kaime (Rusija) į “negerą namą” užėjo kaimynė. Netrukus jai pasidarė bloga, veidas patamsėjo, ėmė garsiai barškėti dantys. Šlitinėdama į šonus ji pasuko durų link, bet nualpo ir nugriuvo. Teko kviesti greitąją. Gydytojų diagnozė - hipertoninė krizė.

Iš kitų nemalonių poltergeisto jėgų poveikio pasekmių galima paminėti nematomus įdrėskimus ant odos, žnaibymus, smūgius, įkandimus, hematomas. Būna labai nemalonūs, bet, laimei, pasitaiko retai smaugimo veiksmai, kurtinantys, iš proto vedantys garsai ir triukšmas, laikini visiško arba dalinio atminties praradimo atvejai, asmeninės valios praradimo jausmas, labai stiprus galvos skausmas ir patys įvairiausi negalavimai.