Įminta Dingusio Marso Vandens Mįslė

Kadaise, prieš milijardus metų, Marse tyvuliavo vandenimi pripildyti baseinai, ežerai ir vandenynai, tačiau bėgant laikui vanduo pradingo ištrūkęs į kosmosą arba bent jau taip ilgą laiką manė mokslininkai.

Naujas, NASA finansuotas tyrimas, rodo, kad nuo 30 iki 99 procentų šio „dingusio“ vandens slypi mineralų viduje, Raudonosios planetos plutoje.

Panaudojus duomenis iš palydovų skriejančių orbitoje ir marseigių, esančių Marso paviršiuje, mokslininkai sukūrė kompiuterinę simuliaciją, kuri demonstruoja, kaip per laiką iš planetos pradingo skysto pavidalo vanduo.

Dabartinis, uolėtas Marso kraštovaizdis, dėl vulkaninės veiklos, susiformavo prieš tris, keturis milijardus metų, ir kitaip nei Žemėje, kuri geba atkurti savo plutą ir išleisti įstrigusį vandenį, Raudonojoje planetoje uolienos yra pakankamai senos, kad savyje sulaikytų didžiulius vandens kiekius.

2008 metų liepos 31 d. NASA „Phoenix Mars“ marsaeigis patvirtino vandens ledo buvimą Marse, kuris sudarytas iš tų pačių elementų, kaip ir mūsų Žemėje turimas vanduo ir tai nėra kita ledo forma.

Raudonojoje planetoje yra keli senoviniai išdžiūvę slėniai ir upės kanalai, kurie ilgą laiką demonstravo tikimybę, kad kadaise čia tekėjo skystas vanduo.

© NASA JPL 

NASA „Perseverance“ marsaeigis kaip tik šiuo metu rieda Marso paviršiumi ir tyrinėja Jezero kraterį, kuris prieš 3,5 milijardus metų buvo ežeras, kupinas skysto vandens.

Vis dėlto, iki šiol galiojusi teorija teigė, kad didžioji dalis vandens ištrūko iš atmosferos dėl žemos Marso gravitacijos.

Eva Schellet iš Kalifornijos technologijos instituto sakė: „Atmosferinis ištrūkimas pilnai nepaaiškina mūsų turimų duomenų apie tai, kiek vandens iš tiesų kadaise egzistavo Marse“.

Dingusio vandens mįslę mokslininkai įminė išanalizavę duomenis, archyvuojamus NASA „Planetary Data System“ planetinių duomenų sistemoje, o taip pat ištyrus duomenis, gautus iš Marso paviršiuje esančių marsaeigių ir planetos orbitoje skriejančių palydovų.

Komanda taip pat įtraukė ankstesnį darbą, kuris buvo atliktas su meteoritais, kurie skriejo per kosmosą ir nusileido Žemėje.

Tyrimo metu pažvelgta į visų formų (garų, skysčio ir ledo) vandenį Raudonojoje planetoje ir į dabartinės planetos atmosferos ir plutos cheminę sudėtį, ypač atkreipiant dėmesį į deuterio ir vandenilio (D/H) santykį.

„Nors vandenį sudaro vandenilis ir deguonis, tačiau ne visi vandenilio atomai yra sukurti vienodai,“ – skelbia NASA.

Didžioji dauguma vandenilio atomų turi tik vieną protoną atomo branduolyje, o maža dalis, apie 0,02 procento, egzistuoja kaip deuteris, kuris yra akivaizdžiai sunkesnis už vandenilį – jo branduolyje yra papildomas neutronas.

Deuteriui taip pat mažiau tikėtina ištrūkti į kosmosą dėl jo tankio. Ir jei jis vis dėlto ištrūktų, tuomet Raudonosios planetos aukštutinėje atmosferoje būtų didesni kiekiai deuterio.

© NASA JPL 

Visgi, vandens praradimas vien tik per atmosferą negali paaiškinti tiek Marso atmosferoje pastebėto deuterio-vandenilio signalo, tiek praeityje buvusio didelio vandens kiekio.

Naujame tyrime teigiama, kad didžioji dalis Marso vandens buvo įkalinta plutoje, o kita dalis buvo prarasta atmosferoje, ir tai paaiškina Marso atmosferoje stebėtus deuterio-vandenilio signalus.

Kuomet vanduo sąveikauja su uoliena, dėl cheminio dūlėjimo susidaro molis ir kiti vandeniniai mineralai, kurių mineralinėje struktūroje yra vandens.

Šis procesas Žemėje vyksta lygiai taip pat kaip ir Marse. Žemėje sena pluta nuolat tirpsta į mantiją ir formuoja naują plutą ties plokščių ribomis, o vulkanizmo metu vanduo ir kitos molekulės yra grąžinamos atgal į atmosferą.

Vis dėlto, Marsas neturi jokių tektoninių plokščių, dėl ko paviršiaus „išdžiūvimas“, jam įvykus jau yra negrįžtamas.

NASA „Mars Exploration Program“ tyrimų programos vadovaujantysis mokslininkas agentūros būstinėje Vašingtone, sakė: „Mūsų pačių planetoje hidratuotos medžiagos yra nuolatos perdirbamos per plokščių tektonikas. Kadangi mes turime matavimus iš daugybės kosminių erdvėlaivių, galime matyti, kad Marsas negrąžina jo, dėl ko vanduo dabar yra įkalintas plutoje arba buvo prarastas į kosmosą“.

Gismeteo.lt