Paslaptingi istorijos atvejai, kai netikėtai vidury dienos pasidarydavo visiškai tamsu

Netikėta naktis vidury baltos dienos? Kas čia per fenomenas? Gamtinis ar technogeninis? Gal kažkas svetimas žaidžia su mūsų planetos atmosfera, o gal mes patys ne iki galo suprantame, kaip veikia mūsų Žemės ekosistema?

Įsivaizduokite, graži saulėta diena, viskas puiku, jūs pasinėrę į savo įprastus reikalus. Tik staiga saulės šviesa dingsta ir atrodo, kad užėjo naktis. Aplink tamsu ir niūru.

Ir jokių matomų tokios permainos priežasčių nėra: jokių astronominių reiškinių, saulės užtemimų, technologinių faktorių, nieko. Tiesiog staigi tamsa, užėjusi kelioms valandoms, tarsi kažkas būtų išjungęs šviesą. Tokių keistų atvejų istorijoje buvo ne vienas..

Migla virš Naujosios Anglijos

1780 metų gegužės 19 dieną Naujosios Anglijos (JAV) regione prasidėjo įprastai, žmonės užsiiminėjo savo reikalais, vaikai žaidė prie namų. Tačiau apie 10 valandą ryto prasidėjo keisti dalykai. Saulę netikėtai uždengė raudonoka migla, saulė pradėjo pamažu gęsti, galiausiai virto vos rusenančiu “angliuku”. Dangus pasidarė tamsus kaip naktį.

Ši tamsi migla kabėjo virš Portlendo (Meino valstija), į pietus nuo jo Naujojo Džersio valstijoje ir į šiaurę nuo jo toli Kanados link. Gali būti, kad migla apėmė dar daugiau teritorijų. Tiesiog iš ten negauta pranešimų, nes tose vietose gyveno labai mažai žmonių.

Kai užėjo visiška tamsa, gyvūnai ėmė elgtis taip, tarsi būtų atėjusi naktis. Varlės pradėjo kurkti kaip naktį, vištos sulindo į vištides ir sutūpė ant laktų, gėlės suskliaudė žiedlapius, o sutrikę žmonės būriavosi gatvėje, dairėsi į tamsų dangų ir negalėjo nieko suprasti.

Ir tamsa buvo tokia neįprasta, kad danguje net nesimatė nei žvaigždžių, nei Mėnulio.

“Mes buvome Naujajame Džersyje, kai diena pasidarė tamsi kaip naktis. Žmonės paskui kalbėjo, kad čia buvo dar ne taip tamsu kaip Naujojoje Anglijoje. Nežinau, kaip buvo ten, bet pas mus, Naujajame Džersyje, vištos iškart sulindo į vištides, o žmonės namuose ėmė degti žvakes, kad galėtų užsiimti kokiais nors dieniniais reikalais”, - pasakojo vienas liudininkas.

Šis įvykis sukėlė panikos ir nerimo bangą. Pasklido gandai apie artėjančią apokalipsę. Neturtingi religingi žmonės tikėjo tokiomis kalbomis, plūdo į bažnyčias ir uoliai meldėsi.

Tam įtakos turėjo ir informacinė tuštuma, dar nebuvo nei telegrafo, nei kitų technologinių ryšio priemonių, o kontaktai tarp regionų buvo palaikomi, dažniausiai naudojant pašto karietas. Dėl to daug žmonių manė, kad ne tik jų miesteliai, bet ir visas pasaulis paskendo visiškoje tamsoje, ir kad jie gali daugiau nebeišvysti saulės.

Tamsa gaubė Naująją Angliją daugiau kaip 14 valandų, ir tik atėjus gegužės 20 dienos nakčiai, dangus pradėjo šviesėti, pasirodė žvaigždės ir Mėnulis. O ryte saulė patekėjo kaip įprastai.

Žmonės dar ilgai diskutavo apie šio reiškinio priežastis, bet net ir mūsų dienomis mokslininkai negali konkrečiai atsakyti į šį klausimą. Viena iš populiariausių versijų kalba apie retą atmosferos fenomeną, kai unikaliai susimaišė tirštas rūkas, debesuotumas ir kaimyniniame regione kilusių didelių miškų gaisrų dūmai.

Šią versiją netiesiogiai patvirtina kai kurių liudininkų pranešimai, kad per “tamsiąją dieną” ore jautėsi dūmų kvapas, taip pat tai, kad netrukus Naujojoje Anglijoje iškrito smarkus lietus, kuris buvo juodas nuo suodžių. Pelenus ir suodžius dar ilgai galima buvo matyti regiono kūdrose ir ežeruose.

Tiesa, juodi lietūs su suodžiais ir suodžių pėdsakai vandens telkiniuose yra įprasti vietovėse, kur reguliariai nutinka miškų gaisrai, tačiau Naujojoje Anglijoje nei anksčiau, nei vėliau tokių “tamsių dienų” nebuvo.

Švediška tamsa ir burbulai

1808 metų gegužės 16 dieną dar keistesnė “tamsi diena” užfiksuota nedideliame Švedijos Biskopsbergo miestelyje, kuriame gyveno maždaug 300 žmonių. Buvo graži pavasario diena, beveik visi miestelio gyventojai dirbo savo laukuose, kai maždaug vidurdienį saulė pradėjo pamažu gesti, kol pasidarė tamsiai raudonos plytos spalvos ir visai nustojo skleisti šviesą.

Buvo ne taip tamsu kaip naktį, tačiau vis dėlto tamsu, o į užgesusią saulę žmonės galėjo žiūrėti, kiek tik norėjo, nebijodami apakti. Atrodo, tarsi ant žemės netikėtai nusileido sutemos.

O paskui ėmė dėtis dar keistesni dalykai. Iš kažkur atsirado žemai virš žemės skrendantys apvalūs burbulai, maždaug 10-12 centimetrų skersmens, tamsiai rudos spalvos. Netrukus jie ėmė kilti aukštyn į dangų ir nusidažė tirštai juoda spalva. Labai lėtai plaukė jie dangumi.

Tarp mačiusių šiuos vaizdus buvo toks Vetermarkas, Švedijos mokslų akademijos narys. Jis matė, kaip vienas burbulas nukrito iš dangaus. Jis pradėjo keisti spalvą kaip muilo burbulas, o kai atsitrenkė į žemę, sprogo ir liko tik neįprasta plona želatininė plėvelė, kuri greitai išdžiūvo.

Šį įvykį buvo dar sudėtingiau paaiškinti. Istorijoje praktiškai nebuvo paminėta jokių kitų liudininkų, išskyrus tą Vetermarką, paties Biskopsbergo miestelio seniai nebėra. O keistieji burbuliukai nebuvo susieti nė su vienu atmosferos reiškiniu.

Jakutiška tamsa

Ne mažiau keistas, nesuprantamos tamsos atvejis nutiko ir mūsų laikais - 2018 metų liepos 20 dieną Verchojansko rajone, Jakutijoje (Rusija). 11 valandą ryto dangus staiga patamsėjo (4 valandoms), net Saulės nebesimatė, aplink viskas atrodė tarsi sutemose. Dangus buvo tamsiai geltonos ar tamsiai rudos spalvos.

Vienu metu tamsa regione pasidarė beveik naktinė, dėl to daug žmonių labai susijaudino. Šį reiškinį lydėjo nesuprantama paukščių - ežerinių žuvėdrų - žūtis. Negyvi paukščiai buvo rasti ir prie Baibal Kiuelio ežero.

Vėliau vietiniai valdininkai dėl viso to apkaltino miškų gaisrus. Jų dūmai susimaišė su audros frontu. Bet vietiniai gyventojai dalijosi versijomis apie NSO, slaptus klimato bandymus ar net slaptus karinės technikos bandymus.

Sąmokslo teorijos sklido ir dėl to, kad, be vietinių valdininkų, niekas iš valdžios atstovų nekalbėjo apie šį fenomeną, tarsi kažkas būtų tai uždraudęs. Kai po metų tame pačiame rajone vėl nutiko kažkas panašaus (saulė pasirodė danguje ne įprastu laiku ryte, o gerokai vėliau), valdžia ir vėl tylėjo, kaip vandens į burną prisisėmusi.