Kaip artritą aiškina šiuolaikinė medicina

Artritas nėra nauja liga. Ja daugelis žmonių serga jau nuo tų laikų, nuo kurių yra išlikę pirmi raštiški liudijimai. Artrito požymių rasta net tarp kai kurių senovės Egipto mumijų.

Mūsų laikais sergamumas artritu auga ypač sparčiai - apskaičiuota, kad 9 iš 10 asmenų per savo gyvenimą kada nors daugiau ar mažiau kentės dėl kurios nors rūšies artrito.

Kodėl tai pasidarė toks dažnas reiškinys? Ir ar 10 proc. žmonių, kurie nesusirgs, gali teikti kokią nors nuorodą, kaip išvengti ligos?

XX amžiaus pradžioje mokslininkai buvo įsitikinę, kad artritas - tai lėtinis sąnarių uždegimas. Tai grindė kelią tolesnėms teorijoms, ypač prielaidai, kad artritas yra būklė, kuri  daugiausia būna genetiškai paveldėta, arba tai mikoplazmų sukelta infekcija, arba netinkamos kūno metabolizmo ir imuninės sistemos veiklos rezultatas. Deja, artrito priežastis vis dar nėra aiški. Iš visų trijų teorijų labiausiai palaikoma ir laboratorijose tyrinėta yra nuomonė, kad artritas susijęs su imuninės sistemos veiklos sutrikimais. Tai įtikinamas paaiškinimas, kai kalbama, pvz., apie reumatoidinio artrito kilmę, tačiau tuo negalima pagrįsti visų ligų, kurias jungia pavadinimas „artritas“.

Terminas „artritas“ yra tam tikra prasme klaidinantis, nes apima įvairių rūšių kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių ligas, todėl ir jo priežastys gali būti labai skirtingos. Kad ir kaip ten būtų, prieš atkreipiant dėmesį į specifines artrito rūšis, svarbu suprasti, kokie yra sveiki sąnariai.

Kaulą sąnaryje gaubia lygi, ne itin trapi sąnario kremzlė, o ją nuo kito kaulo ir kremzlės atskiria skystis, kurį sulaiko sinovinė membrana (synovium).

Kaulą sudaro kolageno matrica - baltymas, kuris jungia kalcį, svarbiausią kaulo komponentą, ir fosforą. Kremzlė saugo kaulo galus, o ją sudaro proteoglikanai - tai mukopolisa-charidai, susidedantys iš baltymų ir angliavandenių.

Artritą galima skirstyti į 6 specifines grupes:

Su sąnariais nesusijęs reumatas

• Minkštųjų audinių reumatas
• Nugaros skausmas ir diskų pažeidimai
• Pečių, rankų ir kojų problemos

Degeneracinis artritas

• Osteoartritas

Uždegiminis artritas

• Reumatoidinis artritas
• Poliartritas
• Juvenilinis reumatoidinis artritas
• Ankilozinis spondilitas
• Psoriazinis artritas

Jungiamojo audinio ligos

• Reumatinė polimialgija
• Sisteminė raudonoji vilkligė
• Sklerodermija

Kristalinė artropatija

• Podagra ir pseudopodagra

Kaulų ligos

• Osteoporozė
• Rachitas ir osteomaliacija
• Pedžeto liga

Artrito rūšys

Nors ir atrodo, kad tai skirtingos ligos, jos visos - skirtingos artrito rūšys.

• Osteoartritas

Osteoartritas - labiausiai paplitusi artrito rūšis. Juo serga daugiau nei 70 proc. suaugusiųjų, kurių amžius - 55-78 metai. Dauguma sergančiųjų yra moterys. Gydytojai dažniausiai žvelgia į osteoartritą kaip į dalį natūralaus senėjimo proceso arba kaip į sveikatos būklę po persirgtos infekcinės ligos ar patirtos traumos, arba kaip į kūno antsvorio turinčių asmenų ligą. Osteoartritas (dar vadinamas tiesiog sąnarių nusidėvėjimu) paliečia sąnarių kremzles, sukelia jų pažeidimus. Tvirtos, lanksčios kremzlės užduotis - saugoti kaulus nuo trinties, kai jie liečiasi kiekviename sąnaryje. Kai kremzlė pažeista, ji nutrupa, pašiurkštėja, o apsauginis sluoksnis tarp kaulų mažėja. Judesių metu kaulai sąnaryje trinasi vienas į kitą, ir kyla skausmas. Su laiku kremzlė išdžiūsta, skylinėja, joje randasi įduba, kremzlė nebeužtikrina sąnariams staigių judesių. Kai pažeidžiama kremzlė tokiame sąnaryje, kuris turi išlaikyti dar ir papildomą svorį (pvz., klubo ar kelio sąnaryje), tai gali būti itin stipraus skausmo, deformacijos ir judesių ribojimų priežastis.

Dažniausiai osteoartritas žaloja rankų sąnarius, tačiau jis gali paveikti ir tuos sąnarius, kurie turi išlaikyti svorį, - kelius ir klubus, taip pat ir stuburo sąnarius.

Ligos pradinėje stadijoje asmuo jaučia tik nedidelį sąstingį, judesiai būna tik truputį pasunkėję, o skausmo gali išvis nebūti. Savo ruožtu per vėlesnius ligos etapus gali formuotis papildomas kaulinis audinys - osteofitai - išaugos (patologiški dariniai kaulų šonuose). Sunkesniais atvejais kremzlė gali net išnykti, paliekant kaulų galus visiškai atidengtus.

Vienas tipiškų osteoartrito požymių -kieti mazgeliai (vadinamieji Heberdeno mazgai), besiformuojantys pirštų tarpfalanginiuose sąnariuose dėl kremzlių irimo.

Osteoartritą galima konstatuoti kraujo tyrimais vertinant eritrocitų nusėdimo greitį (matavimas parodo greitį, kokiu eritrocitai sėda mėgintuvėlyje, o tai rodo uždegimo apimtį). Siekiant nustatyti nusidėvėjimo laipsnį sąnariuose paprastai taikomi rentgeno tyrimai, o pagal juos gydytojai vertina taip pat tai, kaip stipriai yra susiaurėjęs tarpas tarp kaulų paviršių sąnaryje ir ar esama osteofitų.

• Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas taip pat yra lėtinė uždegiminė liga, paveikianti sąnarių sinovinę dangą. Paprastai reumatoidinis artritas žaloja rankų ir kojų sąnarius, ypač alkūnių, riešų, čiurnų ir kelių sąnarius. Kartais liga gali paveikti taip pat pečių sąnarius ir dubenį. Skirtingai nuo osteoartrito, kuriuo sergant suyra pats sąnarys, reumatoidinis artritas sukelia sinovijos uždegimą (sinovija - sąnarį gaubianti membrana). Kad būklė palengvėtų, išskiriama daugiau sąnarių skysčio, o dėl sustiprėjusio kraujo srauto sąnarys ištinsta, pasidaro nejudrus ir karštas.

Reumatoidinis artritas laikomas autoimunine liga. Ji formuojasi, kai leukocitai, sintetindami antikūnus, neveikia infekcijos ir ligos sukėlėjo, bet atakuoja savus sveikus audinius. Gydytojai nenutuokia, kodėl taip vyksta, tačiau nuolatinis antikūnų buvimas su laiku sustandina sinovinę membraną, žaloja sąnarių kremzles ir net kaulus, sukeliant sunkiai atlaikomą skausmą, deformacijas, o tam tikromis aplinkybėmis - taip pat ir kaulų eroziją. Kiti simptomai būna nuovargis ir raumenų skausmas.

Reumatoidiniu artritu beveik 3 kartus dažniau serga moterys nei vyrai. Nors ši liga gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, asmenys, kurie jaunesni nei 35 metų amžiaus, yra mažos rizikos grupėje.

Ligos požymiai ir simptomai yra šie:

• skaudantys, patinę, karšti sąnariai,
• sąstingis rytais,
• reumatoidiniai mazgai - kieti audinių mazgeliai rankose,
• nedidelis karščiavimas, nuovargis, kūno svorio mažėjimas.

Per 2 metus maždaug vienas iš dešimties žmonių, kurie serga reumatoidiniu artritu, pasveiksta, tačiau ligai būdingas „bangavimas“: tai staigus paūmėjimas, tai - tariama remisija.

• Podagra

Ši sutrikusio šlapimo rūgšties metabolizmo liga (dar vadinama kristaline artropatija) - viena labiausiai paplitusių uždegiminio artrito rūšių. Per ūminį uždegimo etapą liga paprastai veikia metatarsofalanginį sąnarį - kojos nykščio pagrindą. Pažeistose vietose - kartais taip pat riešo ir pirštų sąnariuose - podagra sukelia intensyvų skausmą.

Paprastai reumatoidinis artritas žaloja rankų ir kojų sąnarius, ypač alkūnių, riešų, čiurnų ir kelių sąnarius. Kartais liga gali paveikti taip pat pečių sąnarius ir dubenį.

Liga būdinga vidutinio amžiaus žmonėms, ja 15 kartų dažniau suserga vyrai nei moterys. Ilgą laiką podagra būdavo siejama su nesveika mityba ir nesaikingu alkoholinių gėrimų vartojimu, tačiau alternatyviojo požiūrio specialistai nustatė, kad ligą gali skatinti taip pat alergija maisto produktams ir diuretikai, kurių dažnai skiriama sergantiesiems širdies ligomis.

Kai sąnaryje dėl per gausios šlapimo rūgšties koncentracijos ima formuotis mikroskopiniai kristalai, pasireiškia skausmas ir patinimas. Imuninė sistema atakuoja kristalus fagocitais („atliekų šalinančiomis ląstelėmis“), o toksiniai šalutiniai produktai, besiformuojantys per šį susidūrimą, sąnariuose sukelia uždegimą. Pirmi įspėjamieji ženklai žmonėms paprastai būna, kai artritas atakuoja vieną iš kojų nykščių ar kurį nors kitą kūno sąnarį, dėl to šis tampa jautrus ir skausmingas.

Tipiški šios ligos požymiai - paraudimas, patinimas ir stiprus skausmas.

• Ankilozinis spondilitas

Spondilitas - tai stuburo sąnarių uždegimas, paveikiantis vietą, kurioje prie kaulo prijungti raiščiai ir sausgyslės.

Tai labiausiai paplitusi artrito forma, kuria serga jauni ir vidutinio amžiaus vyrai ir kuris daugiausia pasireiškia tarp kryžkaulio (sacrum; žemiausio nugaros kaulo) ir dubens. Paprastai sergantysis patiria nugaros skausmą ir sąstingį, taip pat jam būna sunku einant pakelti galvą. Be stipraus nugaros skausmo, kitas įspėjamasis ženklas yra iritas - akies rainelės uždegimas.

• Sisteminė raudonoji vilkligė

Šia liga paprastai serga jaunos moterys. Ji gali žaloti bet kurį sąnarį. Laikoma, kad liga būna genetiškai paveldima, ją sukelia medikamentai ar net saulės spinduliai, vis dėlto labiau paplitusi prielaida, kad vilkligė - tai autoimuninė liga. Įspėjamieji ženklai - raudonas bėrimas ant nosies ir skruostų.

• Reumatinė polimialgija

Tai raumenis žalojanti liga, tačiau ji gali paveikti taip pat sąnarius asmenims, kurie vyresni nei 50 metų amžiaus. Reumatinė polimialgija pažeidžia klubus ir pečius sukeliant jautrumą ir specifinį raumenų skausmą.

• Psoriazinis artritas

Esama ryšio tarp artrito ir odos ligos žvynelinės. Psoriaziniu artritu suserga 7 proc. sergančiųjų žvyneline, savo ruožtu 20 proc. pacientų, kurie serga psoriaziniu artritu, turi taip pat ir žvynelinę. Kartais vienintelis ligos simptomas yra nagų pokyčiai - keičiasi jų spalva ar atsiranda įdubimų. Liga paprastai pažeidžia tik vieną ar du sąnarius.

Dažniausią artrito rūšį - osteoartritą - medikai laiko natūralaus sąnarių nusidėvėjimo pasekme. Savo ruožtu reumatoidinio artrito ir kelių kitų šios ligos rūšių tikrosios priežastys nežinomos.

• Su infekcija ar mikroorganizmais susijęs artritas

Šis artritas formuojasi kaip bakterinės, virusinės arba grybelinės infekcijos pasekmės, kuri patenka iš kokios nors kitos kūno dalies. Ligos porūšiai: viruso sukeltas artritas (pvz., dėl raudonukės), sepsinis artritas (jį sukelia bakterijos, pvz., stafilokokas) ir reumatinė karštligė (kyla iš gerklų infekcijos, kurią sukelia streptokokai ar kitos bakterijos). Be to, mokslininkai ėmėsi tirti ryšį tarp sąnarių skausmo ir parazitų.

Infekcinio artrito simptomai yra stiprus sąnarių skausmas, paraudimas, patinimas, taip pat drebulys ir karščiavimas.

• Potrauminis artritas

Tai osteoartrito rūšis, besiformuojanti patyrus traumą, pvz., po peties sąnario lūžio ar išnirimo.

Konvencinis požiūris į priežastis

Dažniausią artrito rūšį - osteoartritą - medikai laiko natūralaus sąnarių nusidėvėjimo pasekme ir klaidingai mano, kad tai neišvengiamas senėjimo palydovas. Savo ruožtu reumatoidinio artrito ir kelių kitų šios ligos rūšių tikrosios priežastys nežinomos.

Jau per ankstyvuosius tyrimus atkreiptas dėmesys į ryšį tarp vitamino D trūkumo, kai asmuo yra gavęs per mažai saulės šviesos, ir autoimuninių ligų (pvz., Krono liga, išsėtinė sklerozė). Reumatoidinis artritas taip pat laikomas autoimunine liga.

Per vieną tyrimą mokslininkai lygino 461 moterį, kuri sirgo reumatoidiniu artritu, su 9 220 sveikų moterų, ir konstatavo, kad moterims, kurios gyvena JAV šiaurės rytų valstijose, pvz., Vermonte ar Naujajame Hampšyre, kur žmonės gauna mažiau saulės šviesos nei pietinėse valstijose, yra didesnė rizika susirgti reumatoidiniu artritu.1 Vis dėlto daryti neginčijamas išvadas dar per anksti.

Vis daugiau įrodymų nurodo taip pat į sąsają tarp skiepijimosi nuo raudonukės ir artralgijos raidos, sąnarių sąstingio arba artrito. Per vieną dvigubai koduotą, placebu kontroliuotą atsitiktinių imčių tyrimą 30 proc. moterų, vakcinuotoms nuo raudonukės, prasidėjo staigios, trumpalaikės sąnarių problemos. Tarp moterų, kurios gavo placebo vakciną, tokių sutrikimų buvo pastebėta tik apie 20 proc. Abi grupes tyrė vieną, tris, šešis, devynis ir dvylika mėnesių po skiepijimo. Nors su laiku skirtumai tarp abiejų grupių simptomų sunkumo atžvilgiu sumažėjo, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad kai kurios moterys būna ypač jautrios ir po raudonukės skiepo gali patirti artrito simptomų.2

Medikai neturi vieningos nuomonės nė dėl vienos artrito rūšies priežasčių, o tai paaiškina, kodėl vienintelė pagalba, kurios tokių nusiskundimų turintys žmonės gali tikėtis, yra medikamentai nuo skausmo ir uždegimo, ribojantys ligos simptomus.

Nuorodos:

1. Environ Health Perspect, 2010; 118:957-61
2. Lancet, 1997; 349:1277-81
3. Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį specialų leidinį, kad sąnarių neskaudėtų „Kaip artritą aiškina šiuolaikinė medicina“.