Kaip pražuvę nežemiškos civilizacijos gali išgelbėti žmoniją

Tie, kurie nesugeba pasimokyti iš pražuvusių nežemiškų civilizacijų klaidų, rizikuoja sulaukti jų likimo. Žmonija įžengė į labai pavojingą kelią.

Mes išmokome gaminti ginklus, kurie gali daugybę kartų sunaikinti visa, kas gyva Žemėje. Mes tinkamai nesirūpiname mus supančia aplinka, nekreipiame dėmesio į klimato kaitą, kuri vyksta dėl mūsų pačių kaltės, nesusimąstome apie artėjančias pasekmes. Toks pat beprotiškas abejingumas svarbiems egzistencijos klausimams galėjo sunaikinti ir pažengusias nežemiškas civilizacijas, galimai kažkada egzistavusias mūsų galaktikoje, - mano Avi Loebas (Avi Loeb), Harvardo universiteto Astronomijos fakulteto dekanas ir Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Teorijų ir skaičiavimų instituto direktorius (Paranormal naujienos - https://paranormal.lt/) .

Tai, teigia Loebas, savo ruožtu galėtų paaiškinti, kodėl mes iki šiol neužrnezgėme kontaktų nė su viena iš galimų nežemiškų civilizacijų, nepaisant galimos gyvybės formų įvairovės Paukščių Tako galaktikoje (bent jau taip tvirtina garsiojo Fermi paradokso tezė).

“Vienas iš paaiškinimų galėtų būti toks, kad tos civilizacijos, kaip ir mes, negalvojo apie būsimas pasekmes. Nesusimąstydamos apie vystymąsi ateityje, jos galėjo atverti tas žaizdas, kurios juos galiausiai ir pražudė”, - pareiškė Loebas, kalbėdamas viršūnių susitikime “The Humans to Mars”, kasmetiniame tolimojo kosmoso įsisavinimo klausimų aptarimo renginyje, kuris neseniai vyko JAV sostinėje. Todėl, mano Loebas, mes turime praplėsti nežemiškų civilizacijų paieškos ratą, neapsiriboti tik tomis planetomis, kurios ekologiniu požiūriu gali atrodytų kaip apgyvendintos. Turime ieškoti ir planetų su technogeninių katastrofų artefaktais. Dirbtinai išdeginti planetų paviršiai ir atominių karų požymiai, kurie galėjo išlikti mirusių pasaulių atmosferoje, galėtų būti puikiais šios versijos įrodymais. Labiausiai tikėtina, kad tokie atradimai taps ne tik pačiais svarbiausiais mokslinėje istorijoje, bet ir galbūt atvers mums, kaip rūšiai, akis, kaip nereikėtų gadinti savo ateities.

“Esmė tame, kad vykstant šiam procesui mes, aš tikiuosi, galėsime suvokti ir išmokti kažką labai svarbaus. Galėsime galų gale įsisąmoninti, kad geriau nekelti tarpusavio konfliktų, nežvanginti ginklais, ypač atominiais. Daug naudingiau rūpintis savo planeta, kad joje būtų galima gyventi tiek ilgai, kiek tik įmanoma” - sako Loebas.

Harvardo universiteto mokslininko nuomone, yra ir kitų svarbių priežasčių ieškoti protingos ir technologiškai išsivysčiusios nežemiškos gyvybės. Pavyzdžiui, kontaktų su nežemiška civilizacija užmezgimas gali padėti mums pasiekti reikšmingo technologinio proveržio, jei tik, žinoma, ateiviai panorės pasidalinti su mumis savo technologijomis.

Loebas mano, kad kitų civilizacijų pagalba mums gali būti labai naudinga. Mūsų technologijai yra vos vienas kitas amžius, bet, jei kitos civilizacijos turėjo milijardus metų vystyti tas pačias kosminių kelionių technologijas, tai jos visai gali to išmokyti ir mus.

Mokslininko nuomone, tokios perspektyvos vertos to, kad būtų tęsiamas darbas, kuriant tarpžvaigždinių kelionių technologijas. Priminsime, kad Loebas vadovauja konsultacinei labai ambicingo projekto “Breakthrough Starshot” tarybai. Projekto biudžetas - 100 milijonų dolerių. Projekto tikslas - sukurti ir pagaminti nedidelius kosminius zondus, panaudojant lazerines technologijas. Šiuos zondus ketinama pasiųsti į kitą žvaigždžių sistemą, jie skrietų greičiu, kuris sudarytų 20 % šviesos greičio.

Projekto “Breakthrough Starshot” mokslininkai tikisi paruošti visiškai paruoštą tarpžvaigždinėms kelionėms technologiją per artimiausius 30 metų. Jei projektas bus sėkmingas, protingi kitų planetų gyventojai, teigia Loebas, “gali pamatyti žmoniją naujoje šviesoje”. Mes galėtume pretenduoti į tam tikrą jų pagarbą, mūsų pasiekimai, jei nepastatytų mūsų greta jų, tai bent gerokai kilstelėtų mūsų kaltelę, palyginti su dabartiniu išsivystymo lygiu.

“Tikiuosi, kad žuvusių civilizacijų atradimas įkvėps mus labiau apgalvotiems poelgiams ir suvienys mus kaip rūšį. Dar tikiuosi, kad, vos gavę galimybę kirsti Saulės sistemos ribas, mes sulauksime pranešimo: “Sveiki atvykę į tarpžvaigždinių keliautojų klubą”. O paskui sužinosime, kad mūsų galaktika apgyvendinta gerokai labiau, negu manėme iki šiol”, - sako Loebas.

Anot jo, mes jau galėjome tapti tokiais liudininkais. Loebas buvo vienas iš autorių straipsnio, kuriame buvo iškelta versija, kad “Oumuamua” - pirmasis Saulės sistemoje rastas tarpžvaigždinis objektas - iš tikrųjų gali būti kokios nors nežemiškos civilizacijos zondas. Ginčai dėl šio objekto kilmės nerimsta iki šiol, tačiau dabar dauguma mokslininkų linkę manyti, kad “Oumuamua” yra neįprasta kometa, neturinti uodegos. Bet vėlgi, anot Loebo, labai svarbu neatmesti teorijos, kad šis paslaptingas mažas dangaus kūnas yra dirbtinės kilmės, tiesiog dėl to, kad jis jums nepatinka.

“Mes neturime turėti išankstinio nusistatymo, atliekdami tokius tyrinėjimus, ir nesistengti išsiskirti pareiškiant, kad iš anksto žinome visus atsakymus. Apsimetinėjimas čia neturi jokios prasmės”, - tvirtina Loebas.