Kalifornija imasi reguliuoti privačius žemės ūkio gręžinius, riboti vandens naudojimą ir kontroliuoti maisto gamybą

(Paranormal) Žlugusi Kalifornijos valstija ir jos atšauktas gubernatorius ruošiasi 2021 m. sausrai. Šiai stichinei nelaimei valstija ruošiasi geriausiu jiems žinomu būdu - pasitelkdama didesnę valdžios kontrolę ir reikalaudama privačios nuosavybės teisių į gamtinius išteklius. Tiesą sakant, dabar valstija reikalauja, kad žemės ūkio šuliniuose būtų įrengti srauto matuokliai, kad ūkininkai ir privačios žemės savininkai negalėtų siurbti vandens savo nuosavybėje. Vandens siurbimas nebebus nemokamas ir neribotas. Kalifornija planuoja matuoti visus kaimo šulinius, apriboti ūkininkų naudojamo vandens kiekį ir už tai iš jų imti milijonus dolerių. Šios naujos kontrolės priemonės neišvengiamai pakeis žemdirbystės praktiką visoje valstijoje, suvaržydamos maisto gamybą ir kontroliuodamos maisto pasiūlą.

Kalifornija įgyvendina JT darnaus vystymosi tikslus ir pelnosi iš gamtos išteklių

Kalifornija jau įgyvendino 2014 m. priimtą Tvaraus požeminio vandens valdymo įstatymą, kuris yra svarbi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų dalis. Šiame įstatyme teigiama, kad natūralus požeminis vanduo yra "bendras" išteklis, priklausantis valstybei ir jos kontroliuojamas.

Kalifornijos ūkininkams nebepriklauso po jų žeme esantis vanduo ir jie negali priimti sprendimų, kaip geriausiai išsaugoti savo pasėlius sausros metu. Tai pirmas kartas, kai kaimo šulinių savininkai privalės matuoti ir pranešti apie savo siurbimo praktiką. Anksčiau valstija stebėjo elektros energijos suvartojimą ir naudojo aeronuotraukas, kad galėtų nustatyti, kiek vandens buvo išgaunama iš po privačia žemės ūkio paskirties žeme esančių gręžinių. Dabar valstybė perima visą kontrolę.

Valstybė stebės mažiausiai 140 požeminio vandens baseinų, kad būtų užtikrintas ilgalaikis požeminio vandens išteklių tvarumas. Ši nauja kontrolė apribos vandens kiekį, kurį ūkininkai gali išsiurbti iš požeminių vandeningųjų sluoksnių. Kontroliuodama, kiek vandens ūkininkai gali išsiurbti, valstybė galės kontroliuoti derliaus praradimą, maisto trūkumą ir badą, o vandens išteklius nukreipti ten, kur nori. Ūkininkai turės atitinkamai planuoti savo laukus ir riboti augalininkystės produkciją, nes autoritarinė Kalifornijos vyriausybė ketina kontroliuoti ir riboti jų galimybes naudotis vandeniu.

Vyriausybė veikia kaip parazitas, pretenduoja į viso požeminio vandens nuosavybę, tada pakelia kainą

Kai kurie regionai, pavyzdžiui, Pajaro slėnis (the Pajaro Valley), jau dabar yra priklausomi tik nuo požeminio vandens šaltinių - ir nuo vyriausybės valdymo. Šio regiono ūkiuose įrengta iki devynių šimtų vandens skaitiklių. Šie žali cilindrai privirinti prie šulinių vamzdžių, kuriuose stebimas į salotų, artišokų, braškių ir kitų kultūrų laukus patenkančio vandens kiekis. Kasdien po laukus vaikšto vandentvarkos pareigūnų komanda, kuri matuoja vandens srautą ir sunaudojamo vandens kiekį aštuoniasdešimtyje skirtingų vietų. Vyriausybė ūkininkams išrašo sąskaitas po 246 dolerius už akro pėdą vandens. Per ateinančius ketverius metus ji planuoja kainą padidinti iki 346 dolerių už akro pėdą.

Nepaisant to, šių kultūrų paklausa išliks ir drėgnuoju, ir sausuoju metų laiku, todėl sunaudojamo vandens kiekis iš tikrųjų nėra svarbus. Vyriausybė, dabar pretenduojanti į požeminio vandens nuosavybę, ir toliau didins vandens kainą, kad pasipelnytų ir kontroliuotų gamtos išteklius, kurie kadaise tekėjo laisvai. Pagal naująjį įstatymą vandentvarkos praktika iš Pajaro slėnio išplis į likusią valstijos dalį, nes valdžia ras būdą parazituoti, kontroliuoti ūkininkavimo praktiką ir pasinaudoti sausromis.

Iš tikrųjų dabar ūkių savininkai moka šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus dolerių už vandenį, kuris anksčiau buvo nemokamas. Dick Peixoto yra Lakeside Organic Gardens, 3 000 hektarų ūkio, kuriame auginamos keturiasdešimt penkių rūšių ekologiškos daržovės, savininkas. Jis sako: "Neretai tą pačią dieną gauname 30-40 sąskaitų už vandenį dideliame rudame maniliniame voke. Tokį čekį sunku pasirašyti." Jis sako, kad kasmet moka beveik 1 mln. dolerių už vandenį, kurį anksčiau laisvai siurbdavo iš žemės. Nors lietaus vanduo padeda natūraliai papildyti vandeningąjį sluoksnį, dabar jam tenka už jį mokėti korumpuotai ir žlugusiai Kalifornijos valdžiai.

P.S. komentaras: Šiuo straipsniu, ne veltui dalinuosi su jumis. Kas vyksta užsienyje, tas ateis ir į Lietuvą. Nes, ne taip senai, buvo teigiama ir Lietuvoje (bijau, pameluoti ar priimtas įstatymas), kad apmokestinti vandenį iš paprasto šulinį, kuris yra kaime. Todėl, mielieji artėja prie to, kad sunaikinti, apmokestinti ūkius. Kad jis pats neišgyventų, ir taptu priklausomas nuo kažkokios ateinančios korporacijos. ne veltui, tam buvo ruošiama jau senai, pvz. sunaikinti laivus, atsisakyti karves, mokamos išmokos už žemė, taip atpratinti žmones nuo darbo, ūkio. O vieną didelį ūkininką, daug lengviau kontroliuoti. O, kiti tampa priklausomi ir viskam pasirengia, kad gauti "maisto paketą". Taigi, žmonių psichologinis naikinimas prasidėjo... Kol žmogus, nesukils, nieko nebus... Turbūt, niekas nesukilo, kad vandens šuliniai, kaime, savo reikmėms, Lietuvoje tampa, ar taps apmokestinami. O, jeigu žmogus nesugebės, išlaikyti šio šulinio? Bus priklausomas nuo valdžios malonės... Taip laisvė prarandama... Tad, bus taip:

Šaltiniai:

MSN.com

WaterWars.news