Kokiomis uogomis gydėsi senovėje?

Uogienes pradėta virti palyginti neseniai, kai Europoje atsirado pigus cukrus. Nuo seno žmonės džiovino uogas ir jomis gydė įvairias ligas. Teigiama, jog seniau turguose maišais pardavinėdavo džiovintas vyšnias, kurios buvo minkštos, sultingos, saldžios ir kvapnios.

Saujoje džiovintų vyšnių yra tiek kobalto ir magnio, kiek reikia žmogui per parą. Džiovintos vyšnios moterims palengvina menstruacijų skausmus, normalizuoja kraujospūdį, naudingos kraujotakos sistemai, valo žarnyną, kraujyje mažina žalingojo cholesterolio lygį ir padeda mažinti antsvorį.

• Džiovintos vyšnios profilaktiškai apsaugo nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų bei sumažina trombų susidarymo pavojų.

• Džiovintose vyšniose gausu pektinų, todėl šios uogos sumažina pavojų susirgti cukriniu diabetu.

• Gausu džiovintose vyšniose kalio, cinko, fosforo, geležies, o beta karotino jose yra 20 kartų daugiau nei mėlynėse. Gausesni džiovintų vyšnių kiekiai efektyviai laisvina vidurius. Teigiama, jei esate prastos nuotaikos, suvalgykite vyšnių.

Aviečių uogienė ir džiovintos avietės

Seniau svečius vaišindavo ne vien tik aviečių uogiene, bet ir džiovintomis aviečių uogomis, nes aviečių uogienė - labiau skanėstas nei vaistas. Ilgai virtoje aviečių uogienėje beveik visi vitaminai žūva o cukraus joje gausu. Salicilo rūgšties, kuri reikalinga gydant peršalimo ligas, džiovintose aviečių uogose ne mažiau nei aviečių uogienėje.
Juodieji serbentai

XIII—XTV amžiuje mūsų soduose pasirodė juodieji serbentai, kurie pasižymi baktericidinėmis savybėmis, slopina uždegiminius procesus, iš organizmo išvalo šlakus ir toksines medžiagas. Tiek juodųjų serbentų uogose, tiek ir lapuose gausu vitaminų ir antioksidantų. Kai kurie sodininkai juodųjų serbentų uogas iki šiol džiovina jas subėrę ant skardos lapų, vėjo perpučiamoje ir saulėtoje vietoje, o vėliau per visą žiemą laiko medžiaginiuose maišeliuose.

Biblijos vaisiai

Kokias senovės istorijos knygas beatsiverstumėte, daug kur veiksmas vyksta po medžiu. Šis medis - skiautėtalapis fikusas, o jo vaisai - figos. Skiautėtalapiai fikusai savo vaisiais maitino Adomą ir levą ir tuo pačiu aprengė figos lapais. Teigiama, jog šie fikusai - pirmieji kultūriniai augalai.

• Senovės Graikijoje figos buvo labai vertinamos, todėl jas buvo draudžiama išvežti iš šalies. Platono raštuose teigiama, jog figų, stiprindami jėgas ir ištvermę, valgė atletai.

• Viduramžiais figoms priskirdavo galimas ir negalimas stebuklingas galias. Romos gydytojas Kostre Dorante teigė, jog figomis galima gydyti daugelį ligų ir netgi naikinti utėles.

• Avicena „Gydymo mokslo kanone“ rašė: „Figos naikina blogą burnos kvapą, stiprina dantenas ir plaukus. spartina plaukų augimą ir be jokių papildomų vaistų gydo kai kurias ligas". Iš džiovintų figų Rytų šalyse ruošiamos bandelės, kurias galima ilgai laikyti. Šios bandelės karštomis dienomis - sotus maistas keliautojams ir kariams.

• Figose gausu fruktozės, kurią lengvai įsisavina žmogaus organizmas. kuri žvalina, padeda greitai atgauti jėgas pervargusiems nuo fizinio ir protinio darbo.

• Džiovintos figos suteikia jėgų, gerina atmintį, skatina šlapimo išsiskyrimą. padeda atsikosėti, naikina žalinguosius mikrobus ir malšina uždegiminius procesus.

• Dietologai teigia, jog figos naudingos besiskundžiantiems dažnu vidurių užkietėjimu, bei tiems, kam gresia trombozė, kurių organizme užsilaiko skysčiai, nustipusiems po persirgtų sunkių ligų, sergantiems mažakraujyste ir pagyvenusiems žmonėms.

• Visgi, figų nepatariama vartoti sergantiems cukriniu diabetu ir uždegiminėmis skrandžio bei žarnyno ligomis.

• Romos medikas ir filosofas Galenas teigė, jog figos efektyviai išvalo skrandį, jei jos valgomos su specialiais padažais. Manoma, kad šie padažai turėtų būti panašūs į sojos padažus.