Kriptozoologijos Aušra: Kapitono Hitčenso Nuotykiai

1900 metais toks kapitonas Viljamas Hitčensas (Willam Hitchens) nuvyko į Afriką, į Simbiti srities (Tanzanija) miškus. Ten matė daugybę paslaptingų būtybių, apie kurias 1397 metais parašė straipsnį žurnalui "Discovery".

Pirmas būtybių tipas priminė į žmogų panašias beždžiones. Kartą visai atsitiktinai kapitonas ir jį lydėję aborigenai sutiko miške dvi tokias būtybes.

“Jos buvo panašios į mažus žmogeliukus, vaikščiojo ant dviejų kojų, bet nuo galvos iki kojų buvo apaugusios rudais plaukais” - rašė Hatčensas. Jis pasakojo, kad vietiniai gyventojai j tas būtybes žiūrėjo su baime ir nuostaba ir vadino tuos lyg tai žmones, lyg tai gyvūnus “agogve””.

Hitčensas pirmas pranešė pasauliui apie tuos paslaptingus agogve, bet nuo to laiko mokslas nė kiek nepasistūmėjo į priekį, atskleisdamas šių būtybių paslaptį. Ar tai buvo primityvios džiunglėse pasimetusios pigmėjų gentys (jų drabužius iš žolės ir kailių laisvai galėjo supainioti su plaukais), o gal vis tik dar mokslininkų neatrasta į žmogų panašių beždžionių rūšis?

Mokslui žinomos žmogbeždžionės su rudu kailiu (orangutanai), bet jos gyvena toli nuo Rytų Afrikos, Borneo ir Sumatros salose. Straipsnyje žurnalui “Discovery” Hitčensas aprašė ir keistą padarą, kurį vadino sudėtingu vardu “khodumodumo”, išvertus iš vietinės kalbos reiškia “monstras su didžiule praverta burna”.

Taip pat minėjo ilgą padarą “lukwata”, kuris gyvena upėse ir ežeruose ir, matyt, buvo didžiulė žuvis.

Hitčenso straipsnis sukėlė skeptiškas mokslininkų pašaipas ir tikrą puldinėjimų bei kritikos škvalą. Mažai kas patikėjo kapitonu, nors dar anksčiau spaudoje pasirodydavo pasakojimų apie paslaptingą mokele-mbembe - į dinozaurą panašią būtybę su ilgu kaklu, gyvenančią kažkur Kongo pelkėse.

O prieš dešimt metų iki Hitčenso straipsnio žurnale “Discovery” buvo pasirodžiusi ataskaita iš žurnalo “Chamber’s Journal”, kurioje aprašytas keistas gyvis iš Edvardo ežero, esančio tarp Ugandos ir Kongo.

“Klaidžioja pasakojimai apie Edvardo ežero monstrą, kurį vietiniai vadina žodžiais “rizima” arba “irizima”, išvertus tai reiškia “tai, kas nėra tiesiog tuščios kalbos”. Tas paslaptingas žvėris, neva, panašus į gigantišką begemotą su ragu (kaip raganosio) ant galvos.
Ne taip seniai vienas avantiūristas leidosi į Kongo miškus, norėdamas pagauti tą žvėrį. Jis pareiškė, kad kažką pamatė pelkės melduose ir kad tas kažkas buvo didžiulis gyvūnas, panašus į brontozaurą, dešimt kartų didesnis už patį didžiausią dramblį.

Keiptaune šį vyruką iškart pavadino melagiu, tačiau vienas Amerikos mokslo institutas nusprendė pasiųsti ekspediciją pagauti to brontozauro. Tačiau jie nieko nepagavo. Nesėkmės lydėjo ekspediciją visame kelyje”.

Šį straipsnį žurnalui “Chamber’s Journal” parašė autorius, pasivadinęs slapyvardžiu Fulahn. Sklido kalbos, kad po šiuo vardu slėpėsi pats kapitonas Hitčensas, kuris tais metais dar nesiryžo rašyti savo vardu, nes bijojo kritikos.

Straipsnyje tas “irizima” buvo išsamiai aprašytas: jo kojos - storos kaip begemoto, galva maža ir panaši į driežo, uodega - plika ir stora prie pagrindo kaip vamzdžiadančio. Ant galvos buvo kažkas panašaus į straubliuką.

Dar viena paslaptinga būtybė, dėl kurios ir šiuolaikiniai kriptozoologai laužo galvas ir kurią savo dienoraščiuose aprašė Hitčensas, yra kažkoks lokys nandi arba keritas.

Tai irgi stambi būtybė, pagal aprašymą panaši į didžiulę hieną. Ji beveik neturi kaklo, snukis ištemptas, ausys mažos, eisena šiūruojanti kaip lokio.

Dabar sunku pasakyti, ką konkrečiai matė Hitčensas ir kiek tiesos yra jo istorijose. Bet jis buvo vienas iš tų, kurie stovėjo prie pačių kriptozoologijos - mokslo apie paslaptingus, mokslo nepripažintus gyvūnus - ištakų ir asmeniškai lankėsi tose vietose, kur galimai gyveno tos būtybės.