Liaudies medicina apie leukozę ir ne tik

Noriu padėti vaikams, sergantiems leukoze. Negaliu padėti lėšomis, vaistais, galiu padėti tik pasidalindamas informacija, kuri gali padėti išgelbėti ne tik šiuos vaikus, bet ir dešimtis kitų, kurie suserga kiekvienais metais. Visais atvejais dėl sunkių vaikų ligų dalis kaltės tenka tėvams. Leukozę dažnai sukelia labai smulkus parazitas trichomona, kuris perduodama bučiniais ir lytiniu būdu. Į organizmą patekusi trichomona ima labai greitai daugintis, palaipsniui ima organizmą nuodyti ir jį ardyti. Praeina metai, dėl trichomonos ir kitų infekcijų susilpnėja imunitetas, parazitai apima visą organizmą. Jei žmogus tuo metu kreiptasi į gydytojus, dažnai išgirsta diagnozę vėžys, AIDS, kiti susirgimai arba netikėtai ištinka infarktas ar insultas. Prasideda ligonio kančios, artimųjų pergyvenimas, pinigų traukimas iš ligonių ir jų artimųjų (paranormal.lt naujienos - https://paranormal.lt/).

Labai svarbią reikšmę imuniteto susilpnėjimui, o tuo pačiu ir vėžinių bei kitų sunkių susirgimų paūmėjimui turi geopatogeninės zonos (geo - žemė; patogeninė - iššaukianti patologiją, pakitimus, ligas). Apie šias zonas ne tik reikia žinoti, bet reikia mokėti jas rasti rėmelių, svarelio pagalba arba pasinaudoti specialistų paslaugomis.

Geopatogeninės zonos pasikartoja kas 2 metrai. Ilgalaikis buvimas tokioje zonoje darbo ar miego metu sukelia rimtas pasekmes sveikatai ir netgi gali grėsti gyvybei. Labai svarbu žinoti, kad žmonės, kuriems taikoma chemoterapija, turi labai susilpnėjusį imunitetą, jų nusilpęs organizmas dar labiau apnuodijamas. Gana dažnai sergantieji vėžinėmis ligomis greičiau miršta dėl chemoterapijos pasekmių, nei nuo pačios ligos. Gydytojai chemoterapijos kursais tikisi sunaikinti silpnas vėžines ląsteles, tačiau žudo patį ligonį. Nebūna silpnų vėžinių ląstelių, kaip ir pačių vėžinių ląstelių! Ar bent vienas onkologas iš tūkstančio susimąstė, kaip šios “silpnos" vėžinės ląstelės nugali stiprias ir sveikas? Dėl "silpnų vėžinių ląstelių" teorijos paplitimo ir buvo sukurtas gydymas cheminiais preparatais, kurie teoriškai turi sunaikinti silpnas vėžines ląsteles, tačiau neliesti sveikų. Tačiau gyvenimas parodė, kad onkologijos praktika ir teorija gana toli viena nuo kitos. Cheminiai nuodai negailestingai apnuodija ligonio organizmą, naikina sveikas ląsteles, o vėžinės trichomonos (taip vadinamos piktybinės ląstelės), pasislepia po apdangalu, sėkmingai sulaukia chemikalų poveikio pabaigos. Kai susilpnėjęs ligonio imunitetas dar labiau susilpnėja, vėžinės ląstelės kyla į lemiamą kovą.

Nėra vėžinių ląstelių, o yra trichomona, kuri dėl nežinojimo ir vadinama vėžinėmis ląstelėmis. Ši teorija buvo paskelbta dar 1989-ais metais, ji buvo patvirtinta ne viename mokslo ir tyrimo institutuose. Tačiau aukščiausiuose medicinos sluoksniuose ši teorija nesulaukė pripažinimo, nes ji būtų išklibinus visus medicinos pagrindus, daugelio akademikų ir medicinos korifėjų darbai būtų tapę beverčiais. Be to, būtų tekę radikaliai keisti gydymo būdus, o tai reiškia, kad farmacijos įmonės nebebūtų gavę didžiulio pelno už jau pagamintus vaistus.

Aš tvirtinu, kad cheminė ir spindulinė terapijos - tai tiesiog įteisintas onkologinių ligonių žudymo būdas. Už šį žudymą gydytojai netraukiami baudžiamojon atsakomybėn, ligoniai sumoka dideles sumas už vaistus, duoda kyšius gydytojams.

Kiekvienais metais atsiranda vis naujų ligonių, sergančių leukoze, kitomis vėžinėmis ligomis. Ir visi jie gydomi cheminiais preparatais, švitinimu, operacijomis.

"O ką daryti?“ - jūs paklausite. Deja, kitokio gydymo kol kas nesugalvota.

Tačiau aš tvirtinu priešingai. Yra kitoks gydymas, žymiai humaniškesnis ir efektyvesnis nei tie, kurie taikomi dabartiniu metu. Šis gydymas nukreiptas imuniteto stiprinimui, parazitų organizme naikinimui, dėl parazitų veiklos organizme susidariusių toksinų ir nuodų šalinimui. Kol kas šis gydymo būdas paremtas vaistinių augalų vartojimu, tačiau ateityje, kai civilizacija dar labiau išsivystys, gali būti atrasti cheminiai preparatai, kurie veiks efektyviai, netraumuos sveikų ląstelių ir nesilpnins žmogaus imuniteto. Savo sudėtimi ir struktūra šie augalai labai artimi žmogaus organizmui, t.y. jie geriau įsisavinami. Vaistiniai augalai lengvai patenka į virškinimo sistemą ir yra greitai įsisavinami, veikia visą žmogaus organizmą, gydo nesveikus organus, nesukelia pašalinio poveikio sveikiems organams. Šiuos augalus galima vartoti ilgą laiką be pavojaus žmogaus sveikatai. Šie augalai puikiai dera su kitais vaistiniais augalais, praturtina organizmą vitaminais ir mikroelementais, ilgam laikui sustiprina organizmą. Šie vaistiniai augalai yra atlaikę patikrinimą laiku, nes jie vartojami nuo pat tų laikų, kai Žemėje atsirado žmogus.

Jau atsiranda progresyviai mąstančių gydytojų, kurie mato gydymo cheminiais preparatais beprasmiškumą ir kenksmingumą, atsisuka į gydymą vaistiniais augalais, liaudies medicinos priemones. Kai kuriose medicinos akademijose ir universitetuose pradėti ruošti specialistai, kurių pagrindinis tikslas - gydyti ligas vaistažolėmis. Tai negali nedžiuginti. Liaudies medicina, kuri dar neseniai buvo niekinama ir vos ne draudžiama, vėl atsigauna ir tampa populiaria. Yra gydytojų, kurie studijuoja ne tik naujų vaistų aprašymus, tačiau ir liaudies medicinos receptus, vaistažolių panaudojimo atvejus, kad galėtų geriau padėti žmonėms. Manau, kad gali ateiti toks laikas, kai liaudies medicina bus lygiai taip pat vertinamas kaip ir oficialioji medicina, t.y. šios abi medicinos šakos sudarys vieną visumą, kaip tai yra Kinijoje.

Tačiau kol kas reikia galvoti apie šią dieną ir spręsti problemas, kaip apsaugoti žmones nuo vėžio ir kitų sunkių ligų. Geriausia tai gali iliustruoti faktai. Štai keletas jų. Viename liaudies medicinai skirtame laikraštyje buvo aprašyta istorija, kad žmogus sirgo leukoze (kraujo vėžiu). Vieną dieną gydytojai namiškiams liepė ruoštis laidotuvėms, nes ligoniui prognozavo gyventi dar 2-3 savaites. Ligonį išrašė namo. Ligonio sesuo atsitiktinai sužinojo, kad keletas žmonių sėkmingai išsigydė tokią pačią ligą su pelkinio gailio trauktine. Ji nedelsdama ėmė ieškoti, kur jos galėtų gauti, ir viena žolininkė jo turėjo paruošusi. Sesuo ėmė brolį tuojau pat gydyti gailio traukti ne, ligonis po 1,5 menesio pasitaisė.

Nuo to laiko jau praėjo 6 metai. Esu labai nustebęs ir pasipiktinęs tuo, kad gydytojai praktiškai visiškai nesidomi pelkinio gailio panaudojimo galimybėmis. O trauktinės paruošimo receptas yra toks: 0,5 l talpos stiklainį užpildyti susmulkintomis pelkinio gailio šaknimis. Po to šaknis perdėti į didesnį indą, užpilti 1 l degtinės, palaikyti 3 savaites. Vartoti po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną. Nuo savęs noriu dar pridėti tai, kad šis augalas tikrai nėra retas - jį galima aptikti prie kiekvienos pelkės. Jeigų bijote, kad galite nepažinti šio augalo, tai galima kreiptis į žolininkus, kurie tikrai pasirenka šio vaistinio augalo. Tiesa, pelkinis gailis yra nuodingas, todėl jo perdozavimas gali būti labai pavojingas.

Kitas žolininkas teigia, kad leukozės, o ypač spindulinės ligos gydymui reikia naudoti kaštono žiedus. Kaštono žiedai visiškai išsprendžia visas problemas, susijusias su spinduline liga - atstato baltymų struktūrą, gydo kraują, atstato organizmo biolauką, gydo cistas ir fibrozę, padeda nuo galvos smegenų auglių. Reikia nupjauti visą kaštono žiedyną, nuskinti kiekvieną žiedelį, paskleisti ant popieriaus ir išdžiovinti. 1 valg. šaukštą džiovintų kaštono žiedų (arba 2 valg. šaukštus šviežių) suberti į 200 ml vandens, pakaitinti iki virimo, nukelti nuo ugnies ir palaikyti 6-8 valandas. Vienu kartu išgerti po gurkšnį. Per dieną reikia išgerti 1-1,5 l užpilo. Perdozavimas gali sukelti rankų pirštų nelankstumą, todėl dozes reikia pasirinkti savarankiškai.

Paprastasis raudonėlis būtinas nuo visų ligų, ypač reikalingas vėžio gydymui. Nuo leukozės raudonėlio preparatai yra pirmoji ir būtiniausia priemone, tačiau vartoti reikia atsargiai, pradedant nuo 1-os stiklinės per dieną. Gerti tiek laiko, kol dings noras vartoti raudonėlio preparatus. Ši priemonė labai gerai ramina, grąžina ramų miegą. 3 valg. šaukštus susmulkinto raudonėlio užpilti 600 ml vandens, pakaitinti iki virimo, per naktį palaikyti termose arba šiltai apvynioti, perkošti. Gerti po 50-100 g 3 kartus per dieną. Galima įsidėti medaus pagal skonį.

Žolininkai perspėja, kad dėl radiacinio poveikio atsiradusios leukozės nepavyks išgydyti jokiais vaistiniais augalais, kol iš organizmo linų ar kito sorbento pagalba nebus pašalinti radionuklidai. Tam rekomenduojama 1 stiklinę linų sėmenų užpilti 3 litrais virinto vandens ir 2 valandas pavirti vandens vonelėje. Atvėsinti iki 40-ies laipsnių, po to jau galima vartoti. Vartojimo trukmė - 2-3 savaitės, per dieną reikia išgerti maždaug po 1 l nuoviro, gerti reikia pradėti nuo vidurdienio. Chemoterapijos neigiamas poveikis organizmui išlieka iki 1,5 metų, todėl po gydymo kurso būtina tuojau pat pradėti organizmo valymą linų sėmenimis.

Kodėl nuo leukozės mirė tiek daug žmonių, kurie buvo paveikti Černobylio katastrofos metu? Negalima gydyto to, kas nežino. Nors oficialioji medicina žino daug, tačiau visos ligos eigos pateikti nesugebėjo. Todėl yra gera priežastis pasinaudoti liaudies medicina, ir visai nesvarbu, kad ji nėra oficialiai pripažįstama. Svarbiausia, kad būtų teigiami gydymo rezultatai.

Teko skaityti straipsnį apie įvairių susirgimų, jų tarpe ir leukozės bei vėžio gydymą vandeniniu druskos tirpalu. Jame rašoma apie moterį, kuri sirgo leukoze. Moteris kiekvieną vakarą prieš miegą dėdavo druskos tirpale pamirkytus raiščius. Po 3-jų savaičių moteris pasijuto žymiai geriau. Druskos tirpalo koncentracija negali viršyti 10 procentų (10 g druskos į 100 ml vandens). Tirpalas netinka kompresams dėti.

4-iais sluoksniais sulankstytą lininę ar medvilninę medžiagą pamirkyti karštame druskos tirpale, vidutiniškai nugręžti ir uždėti ant skaudamos vietos, aprišti bintu arba pritvirtinti pleistru. Ant viršaus nieko daugiau nedėti. Druskos tirpale mirkytas raištis ištraukia ligą sukeliančią infekciją iš nesveiko organo ir taip padeda ligoniui pasveikti. Gydomasis efektas pajuntamas po 7-10 dienų ar net dar greičiau. Jeigu turite problemų su sveikata, kurių gydytojai nepadeda išspręsti, pabandykite druskos tirpale pamirkytus raiščius. Šis metodas nėra
kažin kokia sensacija, tik paprasčiausiai jis yra užmirštas.

Yra aprašytas leukozės ir kitų ligų, tame tarpe ir vėžinių susirgimų, gydymas veterinariniu antiseptiku-stimuliatoriumi. Nuo leukozės efektyvus šio preparato poveikis buvo pastebimas 80% atvejų! Preparatą reikia laikyti šaldytuve arba kitoje tamsioje vėsioje vietoje. Preparatas iš flakono traukiamas švirkštu, kad nebūtų pažeidžiamas hermetiškumas ir preparatas nesugestų. Įlašinti į 50 ml vandens, užsigerti paprastojo raudonėlio užpilu. Gydantis pirmuoju, lengvesniu variantu, vartoti po 5 lašus 4 kartus per dieną ( 8,12,16,20 valandomis). Gydymo kursas - 25 dienos. Po to reikia padaryti 10-ies dienų pertrauką.

Pertraukos metu vartoti metrinidazolį po 1 tabletę 3 kartus per dieną. Tai naikina trichomonadą. Po to vėl 25-ių dienų trukmės gydymo kursas veterinariniu antiseptiku-stimuliatoriumi.

Yra kitas preparato vartojimo būdas. Reikia pradėti nuo 1 lašo, kiekvieną sekančią dieną dozę padidinti 1-u lašu, kol vienkartinė dozė pasieks 40 lašų. Preparatą vartoti 1 kartą per dieną.

Yra dar trečias preparato vartojimo būdas. Pradedama vartoti kaip pirmame variante, kas 4 dienos vienkartinė dozė padidinama 5-iais lašais, kol pasiekiama 30 lašų dozė. Preparatas vartojamas 4 karus per dieną iki pasveikimo.