Pelynas – Nobelio laimėtojas, o kartumas - tik į sveikatą

2015 metais žolininkystei atsitiko nuostabus dalykas – kietis, kaip augalas, gavo Nobelio premiją! To ligi šiolei nėr buvę – šiai premijai būdavo teikiamos augalų sudedamosios dalys, bet visas augalas – niekada. Atlikus ilgus medicininius tyrimus, kietis (taip, tas, kurio mūsuose pilni patvoriai ir bulvienojai) tąkart buvo apdovanotas už maliarijos gydymą. Tai tikra viltis fitoterapijai.

Labiausiai žinomos dvi kiečių rūšys – paprastasis ir kartusis, dažniau vadinamas pelynu, kartais metyliu. Pievose linguoja ir dirvoninis kietis, tačiau jis vaistinių savybių neturi. Abu vaistingieji kiečiai turi panašias savybes, tik paprastasis ne toks kartus kaip pelynas, veikia kiek silpniau, o ir arbata malonesnė. Gaila, kad ieškome po užsienius visokių egzotiškų prieskonių – mūsų lietuviškasis „patvorinis“ labai puikus prieskonis, labiausiai tinka riebiai mėsai, sriuboms. Šimtus metų Škotijoje žąsys kepamos prikimštos nuplikytų kiečių stiebų, sako, kad paukštiena tada būna ypač skani. Norvegijoje juo skaninamas alus. Paprastasis kietis gerina apetitą, virškinimą, vartojamas apsinuodijus, padeda gydyti gastritą, naikina mikrobus, grybelius, yra geras antiseptikas. Ramina nervų sistemą, labai vertingas gydant depresiją, šalina įtampą.

O štai pelynas visų didžiausias stebukladarys. Avicena dar senovėje buvo pasakęs – pelynas gydo viską. Ne veltui taip pasakė. Manoma, kad šis kartuolis, be daugybės kitų ligų, gali įveikti net onkologines ligas! Pelynas naikina visus parazitus, pelėsius, grybus, mieles, gleives – visa, dėl ko mūsų organizmas serga ir sensta.

Pelynas, kaip ir visi stebukladariai, yra nuodingas, gali sukelti haliucinacijų, todėl gydantis juo reikia daryti pertraukas. Tačiau nėr ko labai bijoti – tuo kartumu pelyną apdovanojusi gamta pati apdraudžia žmogų nuo perdozavimo – augalas šitiek kartus, kad savo noru daug neišgersi. Visgi gal mes per daug skrupulingi – štai musulmonai pelyną geria visą žiemą ir nieko nebijo. O ir ožkos bei katinai, kai pilvą susuka, pelynų arbatos niekad neatsisako. Pelyno (taip pat ir bitkrėslių) arbata galima naminiams gyvulėliams kailius išpurkšti – išsilaižys, kailis blizgės ir parazitų nebeturės.

Kad jau pavasaris visai čia pat alsuoja, reikia ir pavasariniais valymais užsiimti – išsigremžti trejų metų cepelinus iš žarnyno, smėlius, dumblius, pelėsius ir visokius kirmius. Tad bent 10 dienų pagerkime pelynų arbatos (galime pakeisti ir bitkrėslėmis – poveikis panašus, bet bitkrėslė ne taip kaip pelynas išsausina, ji labiau tiks kietų vidurių turėtojams), pridėkime dar ir gluosnio lapų, dirvinių asiūklių. Gerti vieną puodelį po darbų – tarp 17 ir 19 valandos pavalgius. Esant dideliems kirminams arbatą gerti reikės ilgiau – 3 savaites.

Giedrės Bružienės  FB puslapis

Pelyno kartumas – tik į sveikatą

Pelynas nuo seno buvo naudojamas kaip puiki žarnyno ligas gydanti, pasižyminti kirminus varančiu ir parazitus naikinančiu poveikiu. Jo nuoviru neretai gydomos šlapimo takų infekcijos, sukeltos klebsielių. Anot K. Lileikio, pelynas padės ir tada, kai žmogus viduriuoja, mat jis nuramina sudirgintą žarnų gleivinę ir sumažina žarnyno spazmus. Pelynų nuoviru nuo senovės buvo gydomi traukuliai ir skrandžio ligos. Norint nuraminti sudirgintą skrandį, sumažinti jo rūgštingumą ir paskatinti skrandžio sulčių išskyrimą pelynai yra maišomi su ramunėlėmis, melisomis bei ajerais. Liaudies medicinoje pelynų antpilai vartoti kaip priešnuodis apsinuodijus maistu ar cheminėmis priemonėmis. Yra tyrimų, įrodančių, jog vaistažolė skatina kepenų, blužnies ir skrandžio ląstelių regeneraciją bei tulžies nutekėjimą.

Teigiama, kad pelyno šaknų ištraukos veiksmingos gydant depresiją, nervinį išsekimą, padidėjusį nervingumą ir esant padidėjusiam jautrumui. Senoliai pelynų užpilus ir sultis naudojo nusilpusio organizmo stiprinimui ir tonizavimui. Tai puikus vaistas ir mažakraujystės gydymui, ir šlapimo išskyrimo skatinimui. Liaudies medicinoje pelynas taip pat buvo vartojamas esant gausioms ir kraujingoms mėnesinėms bei amenorėjos gydymui.

„Pelynus surenku pats. Iš jų padarau net šluoteles. Jos puikiai tinka pakabinti pirtelėse – skleidžia kvapą, yra kaip antiseptikas ir valo bronchus. Aš pats, kai vedžioju šunį, užkišu jų lapelių po liežuviu. Burnoje kartu, bet jis užmuša bakterijas, valo akmenis nuo dantų. Bet pelyną gali naudoti ne visi“, - kalbėjo pagėgiškis. Pelyno neskiriama asmenims, alergiškiems graižažiedžiams, lazdyno riešutams, nėščiosioms ir maitinančioms motinoms. Jo negalima vartoti esant kraujo krešumo sutrikimams ir padidėjusiam kraujavimui. Atsargiai pelyną turėtų vartoti žmonės, sergantys stemplės refliuksais. Augalas gali sukelti šienligę kai kuriems alergiškiems žmonėms. Ilgai ir gausiai vartojant pelynus, kai kurie jų eterinio aliejaus komponentai sukelia absentizmo reiškinius, kurie pasireiškia traukuliais, jautrumo susilpnėjimu, o kartais net sąmonės praradimu. Dėl šios priežasties daugelyje šalių yra uždrausta dėti pelyną į spiritinius gėrimus.

Nuoviras apetitui ir virškinimui gerinti

Jums reikės 1 valgomąjį šaukštą pelyno žolės ar lapų užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, leisti prisitraukti 20 minučių ir po to nukošti. Geriama po 1/4 stiklinės pusę valgomojo šaukšto prieš valgį. Liaudies medicinoje tokia arbata yra vartojama kaip apetitą ir virškinimą gerinanti priemonė. Ji taip pat mažina skausmą ir veikia prieš uždegimus, pasižymi tulžį varančiu poveikiu.

Pelynų lapų sultys

Šviežių pelynų lapų sultys su vandeniu geriamos po pusę arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną.

Pelynų užpilas

Valgomąjį šaukštą pelynų žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens. Leiskite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite. Šio užpilo pusę valandos prieš valgį patariama gerti po 1/4 stiklinės 3 kartus per dieną.

Tinka sūriams

Paimti 1 dalį pelyno ir sumaišyti su pusė dalies čiobrelio ir ketvirtadaliu rozmarino. Dėti į varškę.

Pelynų spiritinė ištrauka

Pelyną (santykiu 1:5) užpilti spiritu, leisti nusistovėti 7 dienas ir po to nukošti. Ši trauktinė geriama po 15–20 lašų 3 kartus per dieną, pusę valandos prieš valgį.

silokarcema.lt