Lulu Herst ir jos Galia

Iki 14-os metų amžiaus Lulu Herst niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių. Ji gyveno fermoje su tėvais Džordžijos valstijoje (JAV) netoli Sedartauno miestelio, lankė vietinę mokyklą.

Poltergeisto pasireiškimas

Vieną karštą 1883-ųjų m. vasaros naktį prasidėjo labai smarki perkūnija. Lulu ir pas juos viešėjusi pusseserė Lora jau miegojo, tačiau ryškūs žaibai ir garsus griausmas pažadino mergaites, kurios gulėjo atmerktomis akimis, prisiglaudusios viena prie kitos.

Netikėtai kambaryje pasigirdo garsai, tarsi kažkas plotų delnais. Mergaitės atsikėlė, apžiūrėjo kambarį, tačiau nieko nerado. Tačiau plojimas kartojosi vėl ir vėl. Lulu ir Lora pažadino kitus šeimos narius, tačiau jiems irgi nepavyko aptikti paslaptingo garso šaltinio.

Kitą naktį „aplodismentai“ pasigirdo vėl. Šį kartą plojimai buvo garsesni, prie jų dar prisijungė medinio barškalo garsas. Sunerimę namo gyventojai nutarė pakviesti kaimynus. Susirinko apie 20 žmonių, tačiau niekas negalėjo paaiškinti, kas čia vyksta.

Jau kitą naktį paaiškėjo, kad paslaptingas ramybės drumstėjas sugeba „atgaivinti“ negyvus daiktus, apdovanodamas juos didžiule galia. Tačiau visa tai atsitikdavo, tik kai šalia būdavo Lulu. Kai artimieji tai suprato, jie nusprendė atlikti eksperimentą.

Lulu įgauna Galią

Vieną vakarą Lulu uždėjo delnus ant kėlės atkaltės, o į pačią kėdę įsikabino keli stiprūs vaikinai. Po akimirkos kėdė pajudėjo iš vietos ir su savimi nusitempė vaikinus. Nors Lulu nuėmė rankas nuo kėdės, tačiau ši ir toliau šokinėjo po kambarį, vis greitėdama ir daužydama baldus, kol nesulūžo.

Atgavę kvapą vaikinai iš pradžių bandė išlaikyti lazdą, o po to skėtį, kuriuos viena ranka laikė Lulu. Vaikinams ir šie bandymai nepasisekė.

Galia, kuria buvo apdovanota dukra, gana smarkiai išgąsdino tėvus, jie ėmė pergyventi dėl dukros saugumo, stengėsi jos neišleisti iš akių netgi tada, kai ji miegojo.

Tuo metu apylinkėse pasklido gandas apie nepaprastus dalykus, aplink mergaitės šeimos narius ėmė rinktis minios žmonių. Atvažiuodavo ir laikraščių reporteriai, kurie po to paruošdavo sensacingus straipsnius.

Nepaprastas pasisekimas

Būtent laikraštininkai pirmieji ir iškėlė idėją, kad Lulu viešai pademonstruotų tai, ką sugeba. Iš pradžių jos tėvas priešinosi šiai idėjai, tačiau įvardinta apvali suma pakeitė nusistatymą ir jis sutiko, kad dukra pasirodytų prieš publiką.

Paskelbtą pasirodymo vakarą Sedartauno miesto salė buvo sausakimšą. Visam pasirodymui vadovavo Lulu tėvas. Pirmasis numeris buvo su skėčiu. Iš salės pakviestas savanoris stipriai laikė savo rankose išskleistą skėtį - viena ranka spaudė kotą po kupolu, o kita - prie rankenos. Vyro uždavinys buvo neleisti skėčiui pajudėti. Priėjo Lulu ir savo ranką uždėjo ant koto vidurio. Kokią minutę niekas nevyko. Žiūrovai ėmė keistis daug pasakančiais žvilgsniais ir tarpusavyje šnabždėtis. Staiga žmogus, laikantis skėtį, ėmė trūkčioti, tarsi jį apėmė konvulsijos, po to ėmė šliaužti po sceną, kol galiausiai su visu skėčiu nuvirto ant grindų.

Po to buvo atliktas numeris su lazdele. Trys vyrai iš salės laikė lazdelė horizontaliai krūtinės aukštyje. Kai Lulu priėjo iš priekio ir uždėjo delną ant lazdos, Galia ėmė visus vyrus mėtyti iš vieno šono į kitą kartu su lazda.

Kito numerio metu žmogus pakėlė kėdę ir jos atkaltę stipriai prispaudė prie krūtinės. Lulu uždėdavo vieną ranką ant kėdės atkaltės, o kitą - ant sėdynės, ir pasiūlydavo vyrui padėti kėdę ant grindų. Tačiau žmogus kartu su kėde imdavo suktis po sceną. Jam j pagalbą puolė 4 vyrai, kurie bandė padėti nuleisti kėdę ant grindų. Dabar jau 5 vyrai su visa kėde blaškėsi po sceną. Visa tai tęsėsi tol, kol kėdė nesulūžo. Beje, tuo metu Lulu jau nebesilietė prie kėdės, ji tik būdavo netoliese ir nukreipdavo delną j kėdės ir vyrų pusę.
Gastrolės

Susižavėjimo pilni atsiliepimai vietinėje spaudoje apie įvykusį pasirodymą sukėlė susidomėjimą ir kitose apygardose. Visuomenė ėmė prašyti, kad Lulu, kuri jau buvo vadinamas Džordžijos stebuklu, pademonstruotų savo sugebėjimus Atlantoje, administraciniame valstijos centre, Operos teatro scenoje. Lulu parodė tuos pačius numerius ir dar du papildomus.

Žmogus atsisėdo ant kėdė ir lengvai atsilošė taip, kad priekinės kėdės kojos nebesiekė grindų. Lulu uždėjo savo delnus ant atkaltės šonų. Praėjo kelios akimirkos, kėdė kartu su vyru nuščiuvusios publikos akivaizdoje pakilo nuo grindų apie 15 cm. Po to į sceną išėjo dar 2 savanoriai. Vienas jų atsisėdo ant kelių vyrui, kuris sėdėjo ant kėdės. Antrasis savanoris atsisėdo ant pirmojo vyro pečių. Priėjo Lulu, palietė kėdę ir vėl kėdė pakilo, nors ją slėgė trijų vyrų svoris.

Antrasis papildomas numeris buvo su biliardo lazda. Lulu ją laikė vertikaliai, pirštais lengvai suspaudusi per vidurį. Bet kuriam norinčiam buvo siūloma prieiti prie biliardo lazdos ir ją nuleisti žemyn, kad jos galas prisiliestų grindų. Tai padaryti bandė tikrai stiprūs vyrai, tačiau įveikti Galios jiems taip ir nepavyko.

Susižavėjusi publika ilgai plojo Lulu. Tiesa, atsirado ir skeptikų. Vienas toks buvo advokatas iš Atlantos Houkas Smitas. Jis atsistojo iš savo vietos ir garsiai pareiškė, kad galėtų pakartoti Lulu triukus, tačiau buvo nušvilptas ir jam teko atsisėsti į vietą. Ir vėliau atsirasdavo norinčių pakartoti Lulu numerius, tačiau to padaryti nepavyko nė vienam žmogui.

Mokslas patyrė fiasko

Pabandyti išsiaiškinti kas vyksta pabandė Ogasto (Džordžijos valstija) Medicinos koledžo darbuotojai specialiai jiems surengtų seansų metu. Jie pakišdavo savo rankas po Lulu delnais, tačiau nejausdavo jokio raumenų įtempimo. Viename seanse dalyvavęs laikraščio „Charleston Nevys and Courier“ korespondentas rašė: „Ko gero, mūsų valstijoje nė karto nebuvo susirinkę tiek daug kompetentingų žmonių, turinčių puikias mokslines žinias. Tačiau šioje išsilavinusioje grupėje neatsirado nė vieno žmogaus, kuris galėtų paaiškinti šiuos paslaptingus reiškinius. Scena buvo ryškiai apšviesta, visa tai, kas joje vyko, buvo matoma ne tik iš priekio, bet ir iš šonų bei kitos pusės. Iš visų pusių prie pat scenos sėdėjo minėtieji skeptiškai nusiteikę džentelmenai, kurie akylai stebėjo viską, kas vyko. Seanso metu negalėjo būti jokios apgavystės - ji iš karto būtų išaiškinta“.

Lulu gastrolės pietinėse valstijose - Alabamoje, Floridoje, Pietų Karolinoje - susilaukė didžiulio triumfo. Apsukrūs verslininkai jos vardu ėmė vadinti tabaką, cigarus, muilą ir kitas plataus vartojimo prekes. Nors buvo kilę abejonių, tačiau Lulu pasirodymai ir šalies šiaurėje, o tiksliau - Vašingtone, buvo sutikti su didžiuliu susidomėjimu. Šios abejonės buvo kilusios, nes pilietinis karas tarp Pietų ir Šiaurės buvo pasibaigęs prieš 20 metų. Vašingtone buvo surengtas specialus Lulu pasirodymas Smitsono instituto ir Karinės jūrų laboratorijos mokslininkams. Tarp žiūrovų buvo garsusis telefono išradėjas profesorius A. Belas. Jo laboratorijoje buvo atlikti bandymai su Lulu, kuriuose dalyvavo patys žymiausi Vašingtono protai.

Iš pradžių buvo patvirtinta versiją apie elektrinę fenomeno kilmę. Lulu buvo patalpinta ant izoliuotos aikštelės su stiklo atramomis. Tačiau Galia veikė, kaip ir anksčiau. Iš Lulu pusės nebuvo užfiksuota jokių fizinių pastangų, jos raumenys neįsitempė.
Po to Lulu buvo paprašyta užlipti ant svarstyklių ir atlikti numerį su šalia pastatyta kėde. Kėdė su ant jos sėdinčiu vyru pakilo nuo žemės, tačiau svarstyklių rodyklė net nesujudėjo.

Mokslininkai, norėdami atskleisti apgaulę, bandė atlikti visus įmanomus eksperimentus, o Lulu noriai juose dalyvavo ir išsamiai atsakinėjo į mokslininkų pateiktus klausimus. Nieko nepaaiškėjo ir po jos kraujo analizės. Kai baigėsi eksperimentai, Lulu pareiškė apgailestavimą, kad jos sugebėjimas ir toliau bus mįslė ne tik mokslininkams, bet ir jai pačiai.

Karjeros ir šlovės atsisakymas

Iš Vašingtono Lulu iškeliavo į Niujorką, kitus Naujosios Anglijos miestus, kuriame irgi vyko labai sėkmingi pasirodymai, kurie Galios turėtojai jau buvo įprasti. Po to vyko gastrolės po visą JAV teritoriją, tačiau kai jos ėjo į pabaigą ir buvo sudaromi planai vykti į Angliją, o po to į Europą, mergina visus apstulbino savo pareiškimu, kad ji nutraukia savo pasirodymus.

Nepadėjo jokie įkalbinėjimai, ji laikėsi savo žodžio. Apie šio poelgio priežastis ji paaiškino po daug metų savo autobiografinėje knygoje: „Mane vis labiau slėgė tai, kad daugelis žmonių per mane pasireiškiančią Galią priima kaip gautą iš tamsiųjų jėgų ar paprasčiausią triuką. Kuo labiau tapau žinoma, tuo labiau mane kankino abejonės. Nors aš žinojau, kad Galia - tai nepaprastas ir nepaaiškinamas reiškinys, daugiau žmonių akyse nenorėjau atrodyti nenormalia asmenybe“.

Paslaptis taip ir neatskleista

Nuo tų laikų, kai Lulu Herst pasirodymai džiugindavo, stebindavo, šokiruodavo žiūrovus, praėjo 130 metų. Per tą laiką mokslas labai toli pažengė į priekį. Tačiau iki šiol niekas taip ir neatsakė į klausimą - kas sudarė Lulu demonstruojamų triukų pagrindą - triukų rengėjų ir atlikėjos talentas, masinė hipnozė ar kažkokia paslaptinga Galia, kuri iki šiol lieka nežinoma?