Yra ne viena legenda apie tai, kad rusų teosofė, rašytoja ir keliautoja Jelena Blavatskaja (1831-1891) turėjo nepaprastų savybių. Pasakojama, kad ji tiesiog iš oro galėjo paimti įvairius naudingus daiktus - maistą, indus, stalo įrankius, siuvinėtas nosinaites, knygas, laiškus ir kita.
Žmonės, darantys stebuklus
Teigiama, kad tą patį mokėjo daryti ir savo ašrame (išminčių ir atsiskyrėlių buveinė) gyvenęs induistų šventasis Satja Sai Baba. Kai jo paklausė, iš kur jis ima visus šiuos daiktus, Satja Sai Baba atsakė - iš tos realybės, kurią europiečiai vadina kitu matavimu. Į kitą klausimą, kodėl šventasis nelikviduoja bado, padėdamas vargstantiems apsirūpinti maisto produktais, atsiskyrėlis tik išskėtė rankas - apvaizda mums tik parodo pavyzdį, o visą kitą mes turime pasiekti patys.
Iš tiesų, jei vaisiai, kuriuos Satja Sai Baba paimdavo iš „niekur“ greitai būdavo suvalgomi, tai brangenybės, kurias jis materializuodavo ir dosniai dalindavo aplinkiniam, po kiek laiko išnykdavo be pėdsakų.
Nori nenori, tačiau šioje vietoje prisimenamas Jėzaus Kristaus stebuklas, kai jis dviem duonos kepalėliais ir penkiomis žuvimis pamaitino kelis tūkstančius žmonių. Tačiau jis tai padarė tik vieną kartą.
Kiekvienam, kuris girdėjo apie Blavatskajos ir Satja Sai Babos sugebėjimus, iš karto kyla mintis, kad tai galėjo būti fokusas ar akių dūmimas. Tačiau kitų „stebukladarių“ patirtis paneigia tokią nuomonę.
Pavyzdžiui, XIX amžiaus anglų mediumas D. Hjumas spiritizmo seansus atlikdavo dienos šviesoje, todėl nebuvo jokios galimybės apgavystei. Hjumo aplinkoje skambėjo varpeliai, knygos skraidė tarsi paukščiai. O vieną kartą į orą pakilo pats mediumas.
Stebėtojus apstulbino tai, kad Hjumas galėjo paveikti muzikinį instrumentą - armoniką. Mediumas ją įdėdavo į metalinę dėžę, kad aplinkiniai galėtų įsitikinti, jog tai yra ne fokusas, o realybė. Instrumentas, paklusdamas mediumo mintims, grojo įvairias melodijas.
Gelerio fenomenas ir Šmito patirtis
Praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje Stenfordo tyrimo institute buvo atlikti moksliniai eksperimentai, kuriuose dalyvavo garsusis ekstrasensas Uris Geleris. Šių eksperimentų metu jis lankstė ir laužė metalinius daiktus, ištrindavo įrašus iš magnetofono juostos, priversdavo išnykti ir atsirasti daiktus ir t.t. Ypač nepaprastas buvo eksperimentas su ridikėlio sėklomis. Šių eksperimentų metu Geleris vien tik savo minties jėga priversdavo sėklas sudygti, o po to daigus vėl sugrąžindavo atgal į sėklą. Keletą metų nepaprastos Gelerio savybės buvo tiriamos įvairiose laboratorijose ir įvairiose šalyse. Mokslininkai įsitikino, kad visa tai ne hipnozė, ne iliuzija, ne įtaiga, ne apgaulė ir ne fokusas, o realūs psichofiziniai reiškiniai.
Amerikiečių mokslininkas fizikas Helmutas Šmitas 1971-ais metais atliko originalų eksperimentą su taip vadinamu atsitiktinių įvykių simuliatoriumi - prietaisu, kuris spontaniškai išduoda įvairius signalus. Eksperimento tikslas buvo atsakyti į klausimą - ar mintis veikia daiktus. Generatorius atsitiktinius skaičius generavo be žmogaus dalyvavimo. Pagal Šmito sumanymą, operatorius turėjo minties jėga padidinti vienų signalų skaičių ir sumažinti kitų signalų skaičių. Ir tai pavyko padaryti, nors tradicinės fizikos dėsniai visiškai atmeta tokią galimybę. Eksperimento rezultatai tvirtai parodė, kad mintis veikia daiktus. Atsitiktiniai procesai buvo paveikti pašalinio stebėtojo sąmone.
Maharišio efektas
Šį materializacijos principą antroje XX amžiaus pusėje sukūrė indų guru Maharišis Mahešas Jogis. Šis žmogus žinomas savo draugyste su garsiojo ansamblio „The Beatles“ nariais, kurie buvo jo mokiniai. 1979-ųjų metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais Maharišis į vieną vietą (Masačiusetso valstija, JAV) sukvietė daugiau nei du tūkstančius savo pasekėjų, kurie pagal duotą komandą turėjo susikaupti ties viena mintimi. Palyginus su kontroliniais skaičiais, valstijoje automobilių avarijų sumažėjo 3,4%, o aviakatastrofų - 20,8%. Analogiški bandymai buvo atlikti Filipinuose, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje bei kitose šalyse. Visur buvo pastebėtas efektas, kad kolektyvinė mintis veikia.
Tyrinėtojų nuomone, Maharišio efektas įrodo kolektyvinės sąmonės efektą, kai veikiama grupės, visuomenės, šalies, tautos ar visos žmonijos labui. Pagrindinė sąlyga yra ta, kad individualios sąmonės veiktų suderintai, t.y. unisonu. Kai nėra suderinamumo ar yra jausmų, nuotaikų ir nuomonių poliarizacija, tai gali sukelti neigiamus socialinius ir fizinius padarinius - karus, revoliucijas, žemės drebėjimus, technologines katastrofas.
Yra ne vienas pranešimas apie kolektyvinės meditacijos poveikį orui.
