„Vaikai juodomis akimis“ - tai ne miesto legenda, o kai kas baisiau

„Vaikai juodomis akimis“ laikoma šiuolaikine Vakarų šalyse paplitusia miesto legenda, kuri ypač pradėjo plisti, vystantis internetui. Šios būtybės yra nežinomos kilmės, savo išore primena paprastus vaikus, tačiau jie turi visiškai juodas akis, o elgesys yra grėsmingas. Labai dažnai šie vaikai beldžiasi į butų ar privačių namų duris ir prašo įleisti juos į vidų. Kartais su vaikais susiduriama keliuose, kai vaikai prašo juos pavežti ar leisti įlipti į automobilį (paranormal.lt).

Praktiškai nėra žinoma, kas bus, jei bus įvykdyti jų prašymai. Iki mūsų atėjo daugiausia tie įvykiai, kai žmonės pajuto kažką negerą ir pasistengė pabėgti nuo šių būtybių. Yra atvejų, kad šoko apimti žmonės nubėgo taip toli, kad juos pavyko surasti tik po kelių dienų.

Įprasta manyti, kad „Vaikai juodomis akimis“ yra tipiška šiuolaikinė siaubo istorija, kažkuo panaši į Slendermeną. Tačiau yra pranešimų apie tai, jog vaikai juodomis akimis buvo pastebėti praėjusio amžiaus 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais. Taip pat yra keletas atvejų iš 4-o dešimtmečio, primenančius atvejus su vaikais juodomis akimis.

Pirmasis oficialus žmogaus susitikimas su juodaakiu vaiku įvyko 1982 metais. Viena paauglė su savo bendraamžiais leido laiką netoliese Kanok Čeizo miško. Prietemoje mergaitė išgirdo garsius vaikų riksmus. Paauglė nubėgo į tą pusę ir pribėgo prie gruntinio kelio, kuriame pastebėjo nutolstantį siluetą.

Pribėgus arčiau tapo aišku, kad tai maždaug 6 metų amžiaus mergaitė. Kai ji atsisuko ir į paauglę pažvelgė savo juodomis akimis, pastarąją apėmė didžiulis siaubas. Mergaitė apsisuko ir nubėgo šalin į miško tankmę. Policijos atliktas keistojo įvykio tyrimas baigėsi be rezultatų.

Labiausiai žinomą atvejį apie žmogaus ir vaikų juodomis akimis kontaktą papasakojo reporteris Brajanas Betelas (Brian Bethel) iš Teksaso valstijos, dirbantis laikraštyje „Abilene Reporter News“. Ši istorija jam nutiko 1998 metais. Kaip pasakoja Betelas, vieną vėlų vakarą jis savo automobilį pastatė aikštelėje šalia kino teatro. Vyras trumpam nusisuko į šoną, tuo metu į langą kažkas pabeldė. Tai buvo du maždaug 12-13 metų amžiaus berniukai.

Su reporteriu kalbėjo tik vienas, kitas visą laiką tylėjo. Jis papasakojo, kad norėjo eiti pažiūrėti filmą, tačiau namuose pamiršo pinigus, todėl prašo, kad Betelas juos pavežtų iki namų. Staiga vyras susigaudė, kad kino seansas, į kurį vaikai norėjo eiti, jau seniai prasidėjęs ir netrukus baigsis. Brajanas įtarė, kad čia kažkas ne taip. Po kelių akimirkų jis suprato, kodėl jam kilo įtarimai.

Jis pažvelgė berniukams į akis: jos buvo visiškai juodos. Išsigandęs vyras nuspaudė akceleratorių, tačiau, netoli nuvažiavęs, sustojo. Kai apsižvalgė, vaikų nebuvo matyti.

Brajanas paskelbė šią istoriją. Dar tais pačiais metais jis pradėjo gauti pranešimus iš žmonių, gyvenančių įvairiuose Amerikos miestuose, pasakojančius apie panašius siaubą keliančius susitikimus su juodaakiais vaikais. Betelas išspausdino visą seriją tokių istorijų.

Dar vienas susitikimas su vaikais juodomis akimis įvyko tais pačiais 1998 metais. Apie jį papasakojo Džonas Nortvudas. Jis vakare grįžo iš bendradarbių vakarėlio ir ėjo link savo automobilio, stovinčio daugiaaukštėje automobilių aikštelėje. Tuo metu prie vyro priėjo kolega Dagas, kuris taip pat dalyvavo susitikime, ir paprašė, kad Džonas leistų atsisėsti į jo automobilį. Dagas paprašė, kad Džonas ne parvežtų namo, o apsuktų keletą ratų aplink kvartalą.

Kai Džonas paklausė, kokia šio keisto noro priežastis, Dagas išsigandusiu balsu pasakė, kad šalia jo automobilio stovi keistų vaikų grupelė, todėl jis bijo prie jo prieiti ir nori palaukti, kol jie pasišalins. Jis tikėjosi, kad vaikai dings, kol Džonas keletą kartų apvažiuos kvartalą.

Nors Džonui toks pasakojimas pasirodė labai keistas, jis sutiko priimti Dagą į automobilį. Kai vyrai ėjo link Džono automobilio, jiems teko praeiti pro Dago automobilį. Džonas iš tiesų šalia kolegos automobilio pamatė tris juodais rūbais apsirengusius vaikus. Vyras pajuto visiškai nepaaiškinamą baimės jausmą, jį apėmė panika. Taip pat jautėsi ir Dagas.

Vos tik Džonas ir Dagas priėjo prie Džono automobilio, nuo būrelio, stovėjusio prie Dago automobilio, atsiskyrė vienas vaikas ir priėjo prie vyrų. Tai buvo kokių 10 metų amžiaus mergaitė. Ji visiškai nekaltu balsu pasakė: „Mums baisu būti vieniems, mes paprasčiausiai norime važiuoti namo“.
Džonas pažvelgė į mergaitę ir pamatė jos akis - visiškai juodas, be jokio baltymo. Sis šokiruojantis vaizdas tarsi išvedė vyrus iš transo būsenos. Jie šoko į automobilį, Džonas nuspaudė akceleratorių, o vaikai leidosi bėgti paskui automobilį.

Džonas ir Dagas nusileido į apatinį aukštą, kur buvo išvažiavimas, ir ten pamatė vieną vaiką, kuris nepaaiškinamu būdu juos aplenkė. Jie didžiausiu galimu greičiu pravažiavo pro berniuką ir išvažiavo iš automobilių aikštelės. Džonas kiek pavažiavo toliau ir sustabdė automobilį. Dagas iššoko iš jo laukan ir ėmė bėgti per kelią. Tuo metu jį mirtinai partrenkė iš kažkur atlėkęs sunkvežimis.

Kai šoko apimtas Džonas pažvelgė į stovėjimo aikštelės pastatą, prie jo stovėjo trys juodai apsirengę vaikai.

Kas jie tokie?

Vakaruose yra kelios tyrinėtojų iškeltos hipotezės. Deividas Voterlis (David Weatherly), 2012 metais parašęs knygą „Vaikai juodomis akimis“ („The Black Eyed Children“), yra įsitikinęs kad šie vaikai gali būti vyrų juodais rūbais palikuonys. Tarp šių reiškinių yra daug bendrumo, įskaitant rūbų stilių, elgesį, kalbėseną, numirėlišką odos blyškumą ir jos lygumą (be jokių apgamėlių), panašius grasinimus ir t. t. Voterlis šiuos reiškinius sieja su NSO ir ateiviais.

Yra teorija, siejanti „Vaikus juodomis akimis“ su vampyrais. Tai susiję su jų labai blyškia oda ir tuo, kad jie pasirodo tik naktimis arba vėlai vakarais. Yra neįprasta teorija, kuri „Vaikus juodomis akimis“ sieja su taip vadinamu „Sukeistųjų“ („Changeling“) fenomenu, plačiai paplitusiu Europoje viduramžiais.

Buvo manoma, kad nelaboji jėga (fėjos, goblinai, troliai) vagia žmonių vaikus, o vietoje jų palieka savus. Nelabosios jėgos vaikai buvo panašūs į žmonių vaikus, tik negražūs, turintys fizinių trūkumų, sergantys, todėl greitai jie mirdavo. Pagrobtąjį žmonių vaiką nelaboji jėga parsinešdavo ir jo paversdavo kažkuo panašiu į save.