Mokslo patvirtintos gydomos propolio savybes

Mes gyvename laikais, kai galime rinktis sveikus, ekologiškus produktus ir sveikatą tausojantį gyvenimo būdą. Propolis – vienas geriausiai žinomų natūralių produktų, kurį iš gamtos žmonėms suneša bitės. Kitaip propolis dar vadinamas bičių pikiu.

Propolį derinant su vitaminu C, organizmas kur kas lengviau atlaiko peršalimo ir kitas žiemos sezono ligas, tačiau ši medžiaga pasižymi kur kas platesniu poveikiu, negu peršalimų prevencija arba gydymas.

Propolis – malonaus ir stipraus kvapo bei aštraus, net deginančio skonio biologiškai aktyvus produktas. Priklausomai nuo to, iš kokių augalų jis surinktas, bičių pikis varijuoja nuo geltonos iki tamsiai rudos ar net žalios spalvos.

Ši medžiaga nuo seno žinoma ir vertinama dėl įvairių gydomųjų savybių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis jos poveikis patvirtintas dar ir moksliniais tyrimais. Beje, mokslo žmonės savo darbuose atkreipia dėmesį, kad bičių pikio preparatuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos yra artimesnės žmogaus organizmui už sintetinius vaistus, todėl lengviau pasisavinamos.

Mokslininkai propolį tiria nuo Senovės Egipto iki pat šių dienų, ir yra nustatę, kad pikį bitės surenka iš beveik 70-ies augalų rūšių. Dažniausiai tai – beržai, gluosniai, kaštonai, alksniai, pušys ir tuopos. Skirtinguose regionuose (Europoje, Azijoje, Pietų ar Šiaurės Amerikoje ir pan.) surinkto propolio sudėtis skiriasi, tačiau jo farmakologinis veikimas visur panašus.

Europoje vyrauja vadinamasis „tuopų“ propolis, kurio sudėtyje daugiausia flavonoidų, fenolinių rūgščių ir jų esterių, o štai Brazilijoje, pavyzdžiui, paplitęs „rozmarino“ tipo propolis, kurio sudėtyje vyrauja p-kumaro ir diterpeninės rūgštys.

Propolyje be mineralų cinko, vario, mangano, nikelio, kalio, kalcio, seleno bei A, C, E, B1, B2, B3 ir B6 vitaminų yra vaško, dervų, eterinių aliejų, žiedadulkių. Vertingiausia propolio sudedamoji dalis yra dervos, kuriose gausu fenolinių rūgščių ir flavonoidų.

Šeimos gydytoja Neringa Martinonienė su skaitytojais dalinasi sukauptomis žiniomis apie mokslo patvirtintas gydomąsias propolio savybes.

Propolis naikina bakterijas.

Propolyje esantis didelis kiekis flavonoidų veikia įvairias bakterijas ir stabdo jų vystymąsi, tačiau kartu nesunaikina naudingos organizmo mikrofloros. Propolį antibakteriškai galima vartoti vieną arba kartu su kitomis priemonėmis ir net antibiotikais. Pasak gydytojos, mokslininkai propolio poveikį yra net palyginę su kalcio hidroksidu (gesintų kalkių) kaip itin stipriai antimikrobiškai veikiančią medžiagą.

Propolis saugo nuo virusų.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tai ypač aktualu dabar – gripo sezono metu, kai drėgnas ir sąlyginai nešaltas oras sukuria itin palankias sąlygas virusams išlikti ir plisti. Propolyje esantys flavonoidai slopina viruso baltymą ir taip jį “deaktyvuoja”. Moksliniai tyrimai rodo, kad propolis veikia A ir B tipo gripo, herpes virusus bei rotavirusus.

Propolio produktai stiprina imunitetą.

Visuose propolio gydomąsias savybes tyrinėjančiuose mokslo darbuose minimas imunitetą stiprinantis šios medžiagos poveikis. Pasirodo, bičių pikis padidina imuninių ląstelių aktyvumą, gerina ir stimuliuoja ląstelių energijos apykaitą, skatina sveikatos gerinimo procesus, o jame esantys mineralai didina organizmo leukocitų aktyvumą ir atsparumą infekcinėms ligoms. Vienas tyrimas yra parodęs, kad kelias savaites vartojant propolį, stipriai išaugo imuniglobulino G (svarbaus organizmo antikūnio) kiekiai.

Propolis yra ir antioksidantas.

Dėl šios propolio savybės „atsakingi“ yra galingieji flavonoidai, o taip pat – laisvosios fenolinės rūgštys, kurios suriša laisvuosius radikalus. Šios medžiagos slopina laisvųjų radikalų sukeliamas reakcijas, mažindamos ląstelių oksidaciją, vadinasi, lėtindamos senėjimą, taip pat padėdamos kaupti kolageną ir elastiną. Dar veiksmingesnis propolio duetas – su vitaminu C, kadangi nustatyta, jog propolis didina askordo rūgšties (vitamino C) aktyvumą.

Propolis malšina skausmą.

Propolyje mokslininkai, kaip pasakoja gydytoja N. Martinonienė, yra atradę ir nemažai eterinių aliejų, kurie medžiagą praturtina nuskausminančiomis savybėmis, todėl gydytojai bičių pikio tabletes su vitaminu C rekomenduoja vartoti tuomet, kai skauda gerklę, kadangi šios medžiagos dezinfekuoja, drėkina, nuskausmina burnos gleivinę ir gydo jos pažeidimus. Kai kurie Europos mokslininkai siūlo vartoti bičių pikio produktus ir stomatologijoje ar atliekant elementarią burnos higieną.

Propolis apsaugo nuo grybelio, jį naikina.

Propolyje gaus up-kumaro rūgšties, aromatinių ir karboksirūgščių, kurios pasižymi stipriu antigrybeliniu poveikiu ir yra naudojamos grybelinėms odos ir makšties ligoms gydyti.

Bičių pikio produktai gerina nuotaiką, saugo nuo depresijos.

Teisingai perskaitėte – ši visame pasaulyje randama medžiaga pasižymi dar ir antidepresiniu poveikiu. Visai neseniai, 2016 metais atliktas tyrimas parodė, jog reguliariai vartojant tam tikras propolio dozes, pasiekiamas fluoksetino, pasaulyje geriau žinomo Prosacvardu, efektas. Kitame tyrime buvo nagrinėtas smegenų dalies – hipokampo – atsakas į propolį. Hipokampas smegenyse atsakingas už mokymąsi, atmintį, emocijų valdymą ir reakciją į stresą. Tyrimas parodė, kad propolis gerina hipokampo gliukokortikoidų receptorius, t. y. veiklą, kuri depresija sergančių žmonių smegenyse būna nepakankamai aktyvi.

Propolis padeda sergantiems onkologinėmis ligomis.

Propolis pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis. Esama mokslinių duomenų, jog propolis įsiskverbia į vėžines ląsteles ir priverčia jas... susinaikinti. Tiriant šias propolio savybes taip pat pastebėta, kad ši medžiaga nepasižymėjo toksiškumu vartojant padidintas jos dozes, vadinasi, gali tapti saugia alternatyva.

Propolis padeda greičiau pasveikti.

Jei vis tik susirgote, verta žinoti, kad propolis lengvina ligos simptomus ir padeda greičiau pasveikti. Tame, kaip anksčiau minėta, aktyviai dalyvauja vienas svarbiausių imuninės sistemos „karių“ imunoglobulinas G, kurio kiekius didina ilgesnis propolio vartojimas.

Gydytoja N. Martinonienė primena, kad propolis labai tinka sezoninių ligų profilaktikai, simptomų lengvinimui ar organizmo jėgų atstatymui. Tačiau, anot jos, rimtai susirgus, esant aukštai temperatūrai, dideliam silpnumui ar pastebėjus netipiškus simptomus, yra būtina kreiptis į gydytoją ir neužsiimti savigyda. Tik gydytojas turėtų nuspręsti, kaip gydyti konkretų negalavimą ar ligą.

Šaltinis: rinkosaikste.lt