Morkų nauda organizmui

Morkos - Valgomoji morka - kilusi iš laukinės ir yra seniausiai paplitusi iš visų šakniavaisinių daržovių, jos auginamos jau apie 3 000 metų jei ne daugiau. Laukinių morkų gydomąsias savybes gerai žinojo dar senovės graikai, laikę jas šventu augalu. 

Beje, Europoje iki XII amžiaus morkos buvo vartojamos tik kaip arklių pašaras, kol ispanai sumanė jas valgyti pagardintas aliejumi, actu ir druska, o italai - su medumi - kaip desertą. Britai buvo patys originaliausi: jie morkų lapus naudojo plaukams puošti, o pačių daržovių nevalgė. 

Šiuo metu dažnas be morkų neįsivaizduoja patiekalų, be jų neapsieina nė viena šeimininkė bei šeimininkas. Jos vertinamos ne tik dėl malonaus aromato ir skonio, bet tai ir gausus vitaminų šaltinis.

Pasirodo mums įprasta oranžinė morka, gali būti labai įvairios spalvos. II–I a. pr. Kr. šios daržovės buvo įvairių spalvų. Pavyzdžiui, X a. Afganistane ir Pakistane augindavo violetines morkas. Vėliau, XIV a., Europoje morkos buvo avietinės, baltos ar geltonos. Istorijoje yra žinomos netgi juodos, raudonos ir žalios spalvų morkos.

Liaudiški patarimai kaip gydytis valgomaja morka

Morkų nauda sveikatai: 

• Pastebėta, kad suvalgant bent 25 gramus tarkuotų morkų - ženkliai sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis. 

• Harvardo universiteto tyrimas parodė - jog žmonės, kurie valgė daugiau nei šešias morkas į savaitę turi mažesnę riziką į insultą nei tie, kurie valgė tik vieną morką į mėnesį ar mažiau. 

• Morkose esantys poliacetilenai turi priešuždegiminių ir aniagregacinių savybių, stabdo žarnyno vėžinių ląstelių dauginimąsi. 

• Moterys, kurios vartoja morkas bent du kartus per savaitę - lyginant su moterimis , kurios valgo morkas mažiau nei vieną kartą per savaitę, turi gerokai mažesnę riziką susirgti glaukoma. 

• Medikai pataria moterims kuo dažniau įtraukti į savo valgiaraštį morkų ir pomidorų patiekalus. Paaiškėjo, kad kuo jos daugiau valgo šių daržovių, tuo rečiau suserga kiaušidžių vėžiu. Be to, prieš klimaksą reikalingesni pomidorai, o per menopauzę – morkos. Pakanka suvalgyti per dieną 1 morką ir per savaitę 100 g pomidorų padažo. 

• Morkų ekstraktai geba slopinti storosios žarnos vėžio ląstelių dauginimąsi. 

• Morkos, ypač sultys naudingos vaikams ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs, taip pat sergant odos ligomis. 

• Morkose yra medžiagų, būtinų geram regėjimui palaikyti. Tad, jų patariama valgyti sergant trumparegyste, blefaritu, vištakumu, augant ant vokų miežiui. Morkų arba jų sulčių patariama vartoti nevalgius, prieš pusryčius, kad visą dieną akys jaustų gerą jų poveikį. 

• Morkos vartojamos hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikai. 

• Sergant stomatitu morkų sultimis skalaujama burna. 

• Sergant mažakraujyste patariama kasdien prieš pusryčius suvalgyti po 100 g smulkiai tarkuotų morkų su augaliniu aliejumi arba grietine. 

• Iš šviežių morkų gaunamas maistinių skaidulų kiekis aktyvina žarnyno veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

• Morkas būtina valgyti vaikams, dėl kaulų bei dantų formavimosi. 

• Morkos (ypač virtos) rekomenduojamos sergant inkstų bei šlapimo pūslės akmenlige. Morkų sultys skatina šlapimo išsiskyrimą ir tirpdo akmenis. Sergant inkstų akmenlige patariama prieš pusryčius išgerti stiklinę šviežių morkų sulčių, 0 sergant šlapimo pūslės akmenlige morkų sulčių reikėtų gerti po šaukštą 3-4 kartus per dieną. 

• Morkose gausu kalio druskų, todėl šias daržoves patariama valgyti sergant širdies ir kraujagyslių bei skydliaukės ligomis. Jei kasdien valgysite morkų, kraujyje sumažės cholesterolio. Kasdien suvalgius bent po 2 morkas, cholesterolio kiekis kraujyje sumažės 10-20 procentų. Morkose itin gausu cholesterolį mažinančių tirpiųjų skaidulų. 

• Morkos labai reikalingos dažnai sergantiems infekcinėmis ligomis. Jei kasdien valgysite morkų, sustiprinsite imunitetą ir tapsite žymiai atsparesni visiems virusams. Morkos normalizuos medžiagų apykaita. 

• Taip pat, morkų sultys slopina stresą, jų patariama gerti gydant depresiją. 

• Sergant sąnarių ligomis patariama gerti morkų sulčių, nes jos sumažina druskų kaupimąsi sąnanuose. 

• Morkos valo iš organizmo toksinus ir šlakus, stimuliuoja kone visų organų veiklą. 

• Morkų sultys taip pat yra ir seleno šaltinis, o selenas yra svarbus mikroelementas, apsaugantis ląsteles nuo kenksmingų medžiagų. 

• Morkų lapuose gausu seleno, stabdančio auglių susidarymą. Jų patariama berti į salotas, sriubas, 0 iš nuplikytų lapų pasiruošti arbatos. Arbatos galima ruošti ir iš džiovintų morkų lapų: šaukštą morkų lapų užpilkite stikline verdančio vandens.

Morkų sudėtis: 

Morkos yra karotinų ir vitamino A šaltinis. 100 g šviežių morkų yra 8285 mikrogramų beta-karotino ir 16.706 provitamino A (kurio gavęs iš morkų mūsų organizmas pasigamina vitaminą A). Jeigu organizme yra pakankamai vitamino A, greičiau gyja žaizdos, sloguojant šiek tiek didesnis vitamino A kiekis palengvina kvėpavimą. 

Be to, morkose gausu biotino, vitamino K, ląstelienos, molibdeno, kalio, vitamino B6. 

Morkose esantos vitaminas C veikia kaip antioksidantas, padeda organizmui apsisaugoti nuo ligų ir vėžio neutralizuodamas kenksmingus laisvuosius radikalus. 

Morkos yra geras mangano, niacino , vitamino B1, pantoteno rūgšties, fosforo, folio rūgšties, vario, vitamino E , vitamino B2 šaltinis. 

Taip pat morkos turi daug (palyginus su kitomis daržovėmis) nikotino rūgšties – vitamino PP (0,4 mg proc.) 

Morkoje yra cukraus iki 15 proc. 

100 g morkų yra tik 34 kalorija, labai nedidelis kiekis riebalų ir jokio cholesterolio. 

Ką vertėtų žinoti geriant morkų sultys: 

• Morkų vertingosios medžiagos paprastai kaupiasi morkų odelėje, tad geriausia sultims naudoti šepetėliu labai gerai nuplautas neskustas morkas. 

• Kad organizmas esantį karotiną įsisavintų, būtina iš karto suvalgyti kokio nors riebaus maisto. Morkų sultims tiktų ir šlakelis aliejaus, ir šaukštelis grietinėlės. 

• Sultis geriausia gerti likus 30–40 minučių iki valgio arba tarp valgių. 

• Šviežiai išspaustas sultis būtina gerti iš karto, nes veikiamos deguonies, veikliosios medžiagos labai greitai yra. Net trumpą laiką laikant šaldytuve, sumažėja gydomosios sulčių savybės, nors skonis gali ir nepasikeisti. 

• Morkų sultys labai naudingos sergantiems miokardo infarktu. 

• Morkų sultys šiek tiek laisvina vidurius, todėl jas tinka gerti esant vidurių užkietėjimams ir hemorojui: reikia prieš valgį išgerti 150-200 ml šviežiai išspaustų morkų sulčių. 

• Morkų sultys stiprina imunitetą, nervų sistemą, suteikia žvalumo ir energijos. Morkų sultis gerkite rytais, prieš pusryčius, tuščiu skrandžiu - tik tada pajusite jų gydomąjį poveikį. Ryte išgerta stiklinė morkų sulčių pakelia organizmo tonusą, atgaivina veido odą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. 

• Morkų sultis rekomenduojama maišyti su kitų daržovių – moliūgų, burokėlių, špinatų – sultimis, o iš vaisių rekomenduojama maišyti tik su obuoliais. 

• Beje, būtent morkų sultys yra pirmasis gėrimas po mamos pieno ir vandens, kurį rekomenduojama pradėti duoti gerti kūdikiams. 

• Geriant sultis, reikėtų venkti dėti cukraus, jį geriau pakeisti medumi. 

• Beje, Morkų išspaudų nereikėtų išmesti, pirma jos laisvai tinkamos valgyti o antra.. užpylus aliejumi ir keletą valandų palaikius ir išspausdus per marlę, turėsite vitaminais praturtintą aliejų, kuris puikiai tiks įvairioms salotoms užpilti. 

Keli niuansai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, VALGANT morkas: 

• Kartais tenka girdėti kad morkas kaip ir morkų sultis galima naudoti kiek širdis geidžia, tačiau tai yra NEteisinga. Nesaikingas morkų valgymas gali sukelti būklę, vadinamą karotoderma, kai pagelsta (įgyja oranžinį atspalvį) oda o ypač delnai, manoma tai susiję su pernelyg dideliu karotino kiekiu kraujyje, be to yra pernelyg apkraunamos kepenys. 

• Šviežiai spaustų morkų sulčių, kaip ir pačių morkų nereikėtų vartoti viduriuojant. 

• Šviežių morkų bei sulčių negalima vartoti sergantiems kolitu bei paūmėjus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei. 

• Sergant vėžiniais susirgimais, prieš pradedant kasdien gerti bet kokias sultis, reikėtų irgi nepamiršti pasitarti su jus gydančiu gydytoju. Paprastai tokiais atvejais yra rekomenduojama ne sultis gerti, o valgyti daugiau šviežių daržovių ar vaisių (gaunama daugiau naudingos ląstelienos). 

• Fiziologai teigia, kad per valandą organizmas iš sulčių vitaminų pasisavina tiek, kiek jų yra viename gurkšnyje. Taigi sultis geriausiai gerti po 50 ml. kelis kartus per dieną. 

• Nėščiosioms, šiaip nepatartina valgyt gausiai produktų, turinčių vitamino A, tačiau juk morkose yra beta karotinas, kuris patekęs į organizmą, virsta, būtent vitaminu A. Todėl morkas prilyginti, sakykim kepenims, kuriose daug vitamino A, būtų neteisinga. 

• Preparatai iš morkų sėklų nerekomenduojami nėščioms moterims. 

• Didesnis kiekis morkų sulčių gali sukelti vangumą, mieguistumą, dirglumą, ypač vaikams (suaugusio žmogaus kepenys geriau pasisavina karotiną ir lengviau šalina iš organizmo jo perteklių). Jeigu yra tokių simptomų, reikėtų atkreipti dėmesį o kiek suvartojate morkų?. 

Beje, gaminant, morkų lapai, tiek žali tiek ir džiovinti, vartojami ir tinka visur, kur pavyzdžiui, dėtute petražolių žalumynus. 

Morkų lapus mes džioviname labai paprastai, kaip ir kitus bet kuriuos žalumynus, prisiskinam (juos reikėtų skinti 06-07 mėnesiais), nuplauname po tekančiu vandeniu ir gerai vandenį nukratome, supjaustome ir padedame gerai vėdinamoje, saulės nepasiekiamoje vietoje, išdžiūsta gana greitai. Sausus ir gerai išdžiūvusius suberiame į mažus stiklainiukus ir sandariai uždarome.

Morkų sunaudojimo normos: 

• Per dieną morkų sulčių patariama išgerti ne daugiau nei pusę litro, vaikams – iki 200 ml. 

• Norint gauti vitaminų profilaktiškai, užtenka tik pusės stiklinės morkų sulčių. 

• O pačių morkų vertėtų suvalgyti kasdien ne daugiau kaip po dvi-tris morkas. 

Ką vertėtų žinoti perkant morkas: 

• Daugiausia vitaminų yra šakniavaisio paviršiuje, be to, raudonosiose morkose jų gerokai daugiau. Iš raudonų šakniavaisių gaminami dažai sviestui, margarinui dažyti. Tad, pirkdami morkas, jas rinkitės kuo tamsesnės spalvos, nes tokiose morkose yra daugiau provitamino A. 

• Verta pasižiūrėti, kad būtų kuo mažiau pažaliavusi viršutinė morkų dalis, nes ją būtina nupjauti ir išmesti, o būtent, viršutinėje morkos dalyje visuomet daugiau karoteno, negu apatinėje, o luobelėje ir minkštime jo daugiau negu šerdyje. Taigi, ir skusti reikėtų tik plonytį morkos luobelės sluoksnį, morkų iš savo daržo apskritai patariama neskusti - pakanka kruopščiai nuplauti su šepetėliu. 

• Manoma, kad optimaliausias pasirinkimas - daugiausia vitaminų turi morkos, sveriančios apie 150 g. 

• Vyrauja tokia nuomonė, kad kuo stambesnis šakniavaisis tuo intensyviau jis sugeria nitratus. 

• Taip pat, vertėtų pirkti kietas morkas, be dėmių ir įtrūkiu, kurie rodo, kad morkos šerdis gali būti sugedusi. 

• Jei perkate morkas sultims, rinkitės morkas apvaliais galiukais - jos būna pačios sultingiausios ir saldžiausios. 

Morkų laikymo ypatumai: 

• Morkų nelaikykite drauge su obuolias: jos įgaus kartų nemalonų skonį. 

• Džiovintų morkų lapų nereikėtų laikyti ilgiau nei metus. Ilgiau laikant džiovintus žalumynus mažėja jų savybės. 

Ir pabaigai.. intriguojantis faktelis: 

• Italų mokslininkai pamėgino pasiaiškinti, koks ryšys tarp žmonių temperamento ir jų mėgstamų produktų. Buvo apklausta 1000 respondentų. Paaiškėjo, kad morkų mėgėjai – puikūs meilužiai :) Tad, ar mėgstate morkas?