Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Sausio » 17

Visa teisybė apie dietas!

Nėra istorijos pasauly liūdnesnės už šitą,

Kur kalbama apie nevykusią dietą.

Maždaug taip galima būtų perfrazuoti didžiojo Šekspyro žodžius, atsižvelgus į mūsų pokalbio temą.

Viešpatie, kiek pasaulyje yra žmonių (sveikų ir ligotų), kurie tai griebiasi vienos iš daugybės dietų, tai numoja į ją ranka, taip ir nesulaukę pageidaujamo, ilgalaikio, rezultato.

Pradėjus laikytis dietos iš pradžių lyg ir viskas būna tvarkoje, galima prisiderinti, pakentėti, bet paskui, žiūrėk, užgriūva kalnas problemų, įsuka gyvenimo kasdienybė, ir dieta savaime “pasimeta” tarp nuo vaikystės įprastų maisto produktų ir jų gaminimo būdų. Kaip vargšeliui žmogui ištverti, kaip atsilaikyti, jeigu visi galingiausi reklamos “rykliai” iš laikraščių ir ekranų tau tiesiog po nosimi bruka – tai “geriausią pasaulyje” margariną, tai “traškiausias pasaulyje” skrudintas bulvytes, tai… Ir taip iki begalybės. O ir namiškiai, pažįstami žiūri į besilaikantį dietos geriausiu atveju su gailesčiu, o dar dažniau tiesiog pasukinėja pirštu ties smilkiniu…

Žinote, mielieji mano skaitytojai, aš, žmogus, kilęs iš natūropatų giminės, daugiau kaip 40 metų besigilinantis į mitybos ir natūralaus gydymo problemas, … irgi su jais sutinku, visais 100%!!!

Kaip tai suprasti? Kad aš atsisakau savo idėjų? Neskubėkite, mano mielieji, - priešingai, mano įsitikinimai kaip tik pasiekė patį aukščiausią lygį.

  • Bet! Aš apskritai nepripažįstu jokių dietų! Nei pieno, nei vaisių, nei grūdų, nei mėsos, nei kefyro, nei daržovių, nei pagal kraujo grupes, nei pagal kūno konstituciją, nei pagal nacijas, nei pagal kokius nors kitus produktus ar kitokias klasifikacijas!

Bet kokia dieta – tai savanoriška saviapgaulė, nes mes iš anksto žinome, kad anksčiau ar vėliau mes ją, “prakeiktąją”, mesime ir vis tiek su pasitenkinimu grįšime į pilvo ir skonių puotą.

  • Ir dar vienas svarbus mano pareiškimas:

To, kuris rekomenduoja tam tikros rūšies maistą arba pats jį vartoja, siekdamas išgydyti kokią nors ligą (nesidžiaukite, rubuiliai, nutukimas – irgi liga, ir dar kokia!), žinios apie mitybą ir sveikatą prilygsta vaiko arba pradinių klasių mokinuko žinioms! Nesileiskite apgaunami – pasaulyje neegzistuoja dietų nosiai, galvai, smegenims, kepenims, širdžiai ir t.t.

Ką mes besuvalgytume ar beišgertume, tie produktai maitina (arba nuodija) ne tam tikras kūno dalis, o visą organizmą.

Maistas negali būti vienam žmogui geras, o kitam blogas, jeigu laikysimės vienos būtinos sąlygos – kad tai ne svaiginantis gėrimas ir ne rūkytas produktas ar pan., o tikras, sveikas, Žmogiškasis maistas!

Svaidytis tokiais teiginiais – tas pats, kaip pareikšti, kad viena karvė gali ėsti žolę, o kitai jos ėsti visai negalima, mat ji laikosi dietos.

  • Aš nepripažįstu ir termino “vegetariškas maistas arba dieta”. Tai irgi išsigalvotas terminas. Egzistuoja tik viena maisto rūšis – Žmogiškasis! Visa kita prieštarauja žmogaus, kaip rūšies, fiziologijai. Arba žmonės suvoks tai ir grįš prie Žmogiškosios mitybos ištakų, arba jie bus pasmerkti nesibaigiančioms ligoms, degradacijai, išnykimui. Tai ne lozungas, o logiškas Žmogaus ėjimo į Tiesą kelias (tik labai jau jis prailgo).

  • Nepripažįstu aš ir kalnų dabar gaminamų vitaminų, mineralinių priedų, maisto papildų ir kt. Tai 100% biznis, ir nieko daugiau. Tai siekimas pasipelnyti apgautų, ligų ir neprotingos mitybos bei išsigimusios sveikatos filosofijos suluošintų žmonių sąskaita.

Žmogui, kuris teisingai maitinasi, jie visiškai nereikalingi. Aš ir mano šeima (jau nekalbant apie ankstesnes šeimos liaudies gydytojų kartas) niekada gyvenime nesam skiepijęsi, niekada negėrėm jokių vitaminų, mineralų ir pan.

Žmogiškoji mityba ir žmogiško pasaulio (savo vidinio ir Visatos) suvokimo filosofija leidžia gyventi be ligų ir depresijų.

  • O dabar turbūt pats svarbiausias pareiškimas:

Aš neužsiimu savęs ir kitų gydymu!

Aš netikiu jokiais, net pačiais geriausiais vaistais, išskyrus GAMTĄ!

Viskas, ką aš turiu padaryti su savimi ir kitais – tai sustiprinti gyvybines jėgas

taip, kad ligų gydymas taptų vien tik vidine paties organizmo užduotimi.

Aš kupinas sveikatos ir energijos, nes gilinuosi į Gamtos dėsnius ir jų laikausi.

Natūraliosios Žmogiškosios mitybos dėsniai, organizmo valymo badavimu dėsniai, specialios valančiosios procedūros, nepaliečiančios žmogaus fiziologijos, fiziniai pratimai – būtent visa tai kartu lemia gyvenimą be ligų ir staigaus senėjimo.

  • Ligonių gydymas vitaminais arba mineralų koncentratais, arba ir vienais, ir kitais, ir ligų priežasčių įvairovės ignoravimas prilygsta akivaizdžiai pasenusiai medikamentinės terapijos praktikai. Tiesiog tai tik dar vienas gydytojo bandymas (ir dabar jau nemažai kainuojantis) “išgydyti” ligą, nepasistengus pirmiausia pašalinti jos priežasties. Tai lygiai taip pat beprasmiška, kaip gydyti girtuoklį nuo alkoholizmo tam tikromis svaigalų dozėmis, vitaminų ir mineralinių druskų porcijomis arba dar blogiau – vaistais.

  • Pagrindinė gydomoji mityba, dažniausiai pagrįsta skystomis, pertrinto maisto dietomis, kuri rekomenduojama sergantiems virškinamojo trakto, kepenų, kasos ir kitomis ligomis, kai kurios ribojančios mitybą dietos, gydomosios druskos, rūgštys ir šarmai, vidurius laisvinantys, valantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai – visa tai smarkiai sutrikdo virškinimą, maisto įsisavinimą ir panaudojimą. Išsigelbėjimas ne čia.

  • Atminkite ir žinokite!

Maisto neįsisavinimas – tai angliavandenių rūgimas ir baltymų irimas, o taip pat riebalų skilimas ir mineralinių druskų, vitaminų, enzimų praradimas. Jeigu maistas neįsisavinamas, nesvarbu, dėl kokios priežasties taip atsitinka, organizmas negauna riebiųjų rūgščių, aminorūgščių, cukrų, mineralų ir vitaminų. Be to, mes gauname tik pražūtingai silpnų (primityvių) rūgimo ir puvimo energijų vietoje stipriausių Saulės ir Visatos energijų. Silpnosios, žemosios energijos ir patį žmogų priverčia nusiristi į žemesnį lygį.

  • Dažnai pasitaiko, kad, suvalgius apelsinų, obuolių, kriaušių, virtų kopūstų, žiedinių kopūstų ir kt., žmogui išpučia vidurius. Kai kuriems kiaušiniai, mėsa, sūris sukelia pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, dilgėlinę, astmos priepuolius ir t.t.

Priežastys: persivalgymas (organizmo persotinimas), neteisingas produktų derinimas, išankstinis įsitikinimas (įkyri idėja), kad nuo “to” bus blogai, virškinamojo trakto sutrikimai. Pašalinkite priežastį, ir neliks problemos.

  • Žarnyno darbo kokybė parodo, koks yra mūsų vidinis ekologinis statusas.

Ir atminkite – sveika mikroflora gyvena tik sveikame žarnyne, vadinasi, ir sveikame organizme.

Disbakteriozė – daugybės ligų, atrodytų, visai su ja nesusijusių, pagrindas: mažo hemoglobino kiekio, alerginių reakcijų, vaginozės, stomatito, glosito, cheilito, uždegiminių židinių, bronchitų, pneumonijų, cholecistitų, temperatūros ir t.t. Visa tai – ne savarankiškos ligos, o disbakteriozės pasekmė.

Gydymas? Grįžimas prie Žmogiškosios mitybos, išvalant organizmą badavimu. Mūsų žarnynas užprogramuotas tam tikriems produktams ir mikroflorai. Nukrypimas – disbakteriozė – kolitas – augliai – vėžys.

  • Jeigu kalbėtume apie dietas dar griežčiau, tai galima būtų kalbėti vien apie tą tikslą, kuriam jos turi tarnauti:

  1. “Statybinė” dieta – tai fiziniam augimui reikalinga dieta, turinti daug baltymų, angliavandenių, mineralų ir vitaminų. Ji skirta augančiam vaikui, nėščiai moteriai, sveikstančiam ligoniui ir ilgai badavusiam žmogui.

  2. Palaikančioji dieta­ – tai dieta, turinti daug mineralų, vitaminų ir angliavandenių, bet mažai baltymų. Ji tinka daugumai suaugusių žmonių.

  3. Gydomoji, arba valančioji, dieta – tai dieta, turinti daug mineralų, vitaminų

(ne iš vaistinės), bet beveik visai neturinti baltymų, krakmolų (ypač virtų ir keptų), cukraus ir riebalų. Tai dieta žmogui, sergančiam lėtinėmis ligomis. Senatvė į šių ligų skaičių neįeina – ji gali ir turi būti sveika.

Sveikatos taktika ir strategija

Visa šiuolaikinė mokslinė ir praktinė medicina remiasi nesveikatos tyrinėjimu! Niekas neužsiima sveikų vyrų ir moterų tyrimais (o gal jau ir per vėlu – tokių žemėje nebeliko…?). Neatliekami sveikatos požymių ir simptomų tyrimai.

O juk įvertinti tai, kaip sveikas žmogus jaučiasi gryname ore klinika kur kas svarbiau, negu tyrinėti, kaip vargšelis ligonis jaučiasi palinkus prie jo lovos. Nėra tokių institutų, nėra tokių “sveikatos medicinos profesorių”. Visi rimtais veidais svarsto, iš kur tos ligos atsiranda. O juk jų priežastis yra viena vienintelė ir ta pati visame pasaulyje, visoms kraujo grupėms ir visų tautų žmonėms visame žemės rutulyje – toksemija, t.y. maisto, vaistų, cheminės ar kitokios kilmės toksinai (nuodai) organizmo kraujyje. Jų, šitų toksinų, šiandien pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 mln., be to, šis skaičius kasmet padidėja 200000! Neblogai šeimininkaujame, ar ne? Nuodai ardo ir kraują, ir kraujagysles, kuriomis jis teka. Vadinasi, pagrindinė visų ligų visame pasaulyje diagnozė – blogas kraujas ir blogos kraujagyslės, kuriomis šis blogas kraujas teka. Ir viskas, pabaigoje didelis taškas. Visa kita – moksliniais terminais pagražinti plepalai.

Ant šių plepalų pamato išaugo galinga šiuolaikinės farmacijos pramonės imperija, klaidingai vadinama “sveikatos apsauga”. Kokia melagystė! Čia “sveikata” nė nekvepia, greičiau jau “amžinuoju atilsiu”… Tačiau kokie pompastiški pastatai, kokia aparatūra, aptarnaujantis personalas, į kurį maloniai kreipiamasi – daktare, gydytojau…

O kokį pelną neša farmacininkams nuodingųjų chemikalų pardavimas? Nesuskaičiuojamus milijardus… Tai ką, argi mes tapome nuo jų bent šiek tiek sveikesni? Netgi priešingai. Tad kur gi, tarsi smėlyje, prasmenga visos tos lėšos? Vėl naujiems pastatams, naujai aparatūrai, naujam personalui… Šiandien Žemė primena milžinišką ligoninę. O kas bus rytoj? Ką daryti šiandien?

Pedantiškas skaitytojas sakys: “Tu čia vis nepripažįsti, nepritari, kritikuoji. Geriau pasakyk, ką ir kaip mums daryti šioje situacijoje, nes nuo pykčio, nuo ligų ir be tavo “filosofijos” graudu darosi”. Sutinku. Tačiau visas situacijos paradoksalumas slypi būtent tame, kad šiuolaikinio žmogaus šūkis yra maždaug toks: “Geriau aš nugyvensiu trumpesnį, bet kur kas malonesnį gyvenimą”!Tarsi sveikas gyvenimas būtų ne toks malonus. Ak, kaip norėčiau tokiems žmonėms parodyti perpildytas ligonines, jose besikankinančius paralyžiuotus, vėžiu sergančius žmones. Bet ten šiandien ir šiaip jau gali greitai patekti…, visos prielaidos yra. Šiandien žmogus gyvena tarsi žvakė, uždegta iš abiejų galų. Šiuolaikinis gyvenimas – tai lėtas, nuolatinis savęs naikinimas. Tai patologinė grandinė – inervacija, toksemija, uždegimas, išopėjimas, sustandėjimas, auglių atsiradimas, vėžys.

O apibendrinant šias problemas galima pasakyti taip: bet kuri liga – tai žmogaus organizmo gyvybinės veiklos dėsnių, Gamtos dėsnių nepaisymo rezultatas. Bet koks įstatymų pažeidimas yra baudžiamas, o ypač Visatos Įstatymų, Aukščiausiojo Įstatymų pažeidimas. Iš šios išvados seka pagrindinis logiškas ir Žmogaus, ir jo sveikatos atgimimo kelias: “Atgimimas ir gydymas galimi tiktai atkūrus biologinius dėsnius”.

Natūropatai įsitikinę, kad maistas (įskaitant ir vandenį) ne tik lemia kraujo sudėtį, bet ir formuoja Žmogaus charakterį, netgi jo pasaulėžiūrą.

Maistas – paveldimumo pagrindas

Nuo blogo “maisto” nyksta žemė, blogoje žemėje miršta, išsigimsta žolė, nyksta gėlės. Po jų, tarsi grandinės tąsa, žūsta gyvūnai ir mes, nuodėmingieji. Šito niekas nebandys neigti. Tačiau realybėje mes apie tai nemąstome, tiesiog gyvenam ir pasikliaujame “geru dėde” (ten, aukštybėse). Niekuo netikėkite. Tikras žmogus galvoja savo galva, netikras – leidžia kitiems už jį galvoti ir labai neblogai iš to uždirbti.

Mielieji mano skaitytojai, visada reikia atsiminti: “Gamtoje užuojauta neegzistuoja!” Todėl rūpintis savo atgimimu reikia kiekvienam asmeniškai, kartą ir visiems laikams. Visos dietos, netgi labiausiai moksliškai pagrįstos – apgaulė.

Tad kaip maitintis, kad nepažeistume organizmo, Gamtos, Visatos dėsnių? Atsakymas paprastas:

Grįžimas prie Žmogiškosios mitybos.

  1. Svarbu, itin svarbu, kad maistas maitintų visą organizmą, o ne tam tikras jo dalis.

  2. Svarbu, kad maistas ne tik tiektų mums tiek visų medžiagų, kiek mums reikia, bet ir puikiai, iš pagrindų valytų visą organizmą.

Tai svarbiausias maisto savybių derinys. Tada nebus jokių vidurių užkietėjimų, nereikės laisvinamųjų vaistų.

  1. Nemaišykite žodžio alkis su žodžiu apetitas. Apetitas – tai tiesioginė alkio priešingybė, įpročio ir praktikos vaisius (valgymo laikas, valgio skonis arba kvapas, mintys apie maistą). Nežabotas apetitas – tai liga. O šią ligą gydyti visai paprasta –kelioms dienoms visiškai atsisakykite bet kokio maisto.

  2. Valgykite tik tada, kai jaučiate alkį. Visiškai pamirškite žodžius: norėčiau ką nors perkąsti…

  3. Niekada nevalgykite, jei ką nors skauda, jei esate protiškai ar fiziškai pervargę.

  4. Niekada nevalgykite dirbdami rimtą darbą (protinį ar fizinį) arba iškart po jo.

  5. Valgydami niekada negerkite.

  6. Kruopščiai (jausdami nuolatinę vidinę kontrolę) kramtykite ir sudrėkinkite seilėmis bet kokį maistą, netgi sultis.

  7. Valgykite paprastą, o ne įvairių rūšių maistą. Geriau pasirinkti daugiau variantų dienos ir savaitės valgiaraštyje. Nepatingėkite susiplanuoti visos savaitės valgiaraštį.

  8. Iškart virkite kuo mažiau rūšių produktų ir virkite labai trumpai.

  9. Kuo dažniau stenkitės išvengti termino “virti”. Žodį “kepti” apskritai pamirškite. Pakeiskite abu šiuos terminus žodžiu “troškinti”.

  10. Gerkite tik gryną vandenį. Firmų pagamintus gėrimus palikite šių firmų vadovams “atsigaivinti”.

  11. Atsisakykite druskos ir aštrių prieskonių.

  12. Atsisakykite cukraus, kur jis bebūtų.

  13. Atminkite: grybų ir burokėlių organizmas dažnai neįsisavina arba įsisavina tik iš dalies.

  14. Visada kontroliuokite maisto kiekį – iškart galite suvalgyti ne daugiau negu telpa rieškutėse.

  15. Ant jūsų stalo turi būti tik vienas patiekalas (jokių pirmų, antrų, trečių ir t.t.).

  16. Niekada nepamirškite: kuo daugiau jūs valgote, tuo labiau save nuodijate ir tuo greičiau dėvisi jūsų organizmas.

Kaip pereiti prie Žmogiškosios mitybos

Daugelis autorių rekomenduoja lėtą “šliaužimą” nuo vienos dietos prie kitos. Pasirinkus tokį kelią gali neužtekti kantrybės, o kartais ir viso gyvenimo.

Remdamasis savo praktika drįstu tvirtinti: pereiti geriausia iškart, staiga, bet… po visiško 7-10 dienų badavimo. Tada jums viskas bus labai skanu (netgi tai, ko anksčiau nė į burną nenorėjote imti). Ir perėjimas bus natūralus, kadangi organizmas per tą laiką (kol badavote) vėl atgaus prigimtinę intuiciją ir sugebės pajusti sveiko maisto skonį.

Šį straipsnį rašau po 14 dienų trukusio badavimo, todėl galite tikėti manimi, o ne kažkieno kalbomis. Nieko nepadarysi, reikia ugdyti naują, Žmogiškąjį skonio pojūtį net ir patyrusiam natūropatui.

Prieš pasiūlydamas Žmogiškosios mitybos variantų, noriu bent trumpai apibrėžti teisingo maisto produktų derinimo svarbą ir esminius teiginius. Jų labai daug, tad aptarsime tik pagrindinius:

  1. Jokio krakmolo negalima valgyti su rūgštimis. (O kaip mes mėgstame bulvytes su raugintu agurkėliu, kopūstais, rūgpieniu… Deja…)

  • Pomidorus irgi reikia valgyti be krakmolo, geriau su kitomis daržovėmis ir riebiu maistu.

  1. Nemaišykite baltymų ir angliavandenių (t.y. duonos, bulvių, košių, makaronų) su mėsa, žuvimi, kiaušiniais ir t.t.

  2. Nevalgykite baltymų su riebalais (jokiais). O mes juk viską kepam, vis stengiamės įdėti daugiau riebalų…

  3. Rūgščių nevalgykite su baltymais.

  4. Nevalgykite kartu krakmolo ir cukraus, cukraus su riebalais (mūsų pyragaičiai, tortai, meduoliai ir kt.).

  5. Nevalgykite krakmolo su krakmolu (t.y. reikia valgyti tik vienos rūšies produktus, kurie turi krakmolo).

  6. Venkite virtų ir keptų krakmolų.

  7. Melioną reikia valgyti atskirai.

  8. Pieną reikia gerti atskirai (tai valgis, o ne gėrimas).

Kai nesilaikome suderintos mitybos principų, mūsų skrandyje vyksta ne virškinimas, o, atleiskite, - pūtimas, t.y. rūgimas, neįsisavinimas, apsinuodijimas.

Pavyzdinis Žmogiškosios mitybos valgiaraštis

  • Nesibaiminkite, kad jus vargins alkis, kentėsite, liesėsite ir blogai jausitės. Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos statistikos, vienam kenčiančiam badą tenka 99 kenčiantys nuo apsirijimo!

  • Pradžioje valgysite, kaip esate įpratę, tris kartus per dieną. Bet palaipsniui patys pereisite prie dviejų, vieno valgymo per dieną (pietūs ir vakarienė).

  • Žalių (lapinių) daržovių salotas, daržovių, vaisių salotas reikia valgyti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną, o dar geriau – 2-3 kartus.

  • Dieną pradėkite nuo vaisių (jų sultys skatina virškinimą, tuštinimąsi, žarnyno valymąsi).

  • Maiste turi būti stambių pluoštų, t.y. jame turi būti daug ląstelienos, nes ji yra žarnyną švarinanti “šluota”.

  • Pagrindinis baltymų šaltinis – riešutai, saulėgrąžų, moliūgų sėklos, linų sėmenys.

O štai ir pavyzdinis valgiaraštis:

Pusryčiai: (pateikta daug variantų, kad turėtumėte iš ko rinktis).

  1. Patiekalas, pagamintas iš kokio nors vaisiaus, duona be mielių iš stambaus malimo grūdų su medumi, daigintų kviečių paplotėliai su medumi, kavos pakaitalas arba žolelių arbata su medumi.

  2. Trys apelsinai.

  3. Greipfrutas be cukraus.

  4. 200 g vynuogių, vienas obuolys.

  5. 2 kriaušės, 8 šviežios arba saulėje džiovintos figos.

  6. Išmirkytos džiovintos slyvos, 1 obuolys (kriaušė).

  7. 2 kriaušės, sauja datulių arba figų.

  8. Obuolys (vynuogės), patiekalas iš datulių arba džiovintų slyvų.

  9. Arbūzas.

  10. Melionas (daugelį užvalgiusių jo rytą, tuščiu skrandžiu, pradeda pykinti. Vadinasi, nešvarus žarnynas).

  11. Uogos (be cukraus), galima su grietine.

  12. Persikai, galima su grietine.

Pietūs (pavakariai, pasirinktinai):

  1. Šviežių daržovių salotos (morkos, burokėliai, špinatai).

  2. Daržovių salotos + puodelis daigintų grūdų + ropė.

  3. Salieras (ridikėliai) + kopūstas (Pekino) + avokada.

  4. Daržovių salotos + morkos + žalieji žirneliai.

  5. Rūgščių vaisių salotos + 100 riešutų.

  6. Daržovių salotos (žiedinis kopūstas + kukurūzai + mangoldas (burokėlių stiebai) + įvairūs kopūstai).

  7. Daržovių salotos (ropė + kaimiškas sūris).

  8. Daržovių salotos (špinatai + riešutai).

  9. Šviežių daržovių salotos + troškintos mėsos, paukštienos, žuvies patiekalas. Orkaitėje keptas baklažanas, virti pomidorai.

  10. Virtos (troškintos) daržovės + troškinta mėsa, žuvis.

  11. Troškintos daržovės: žiediniai kopūstai, brokoliai, salieras, šparaginės pupelės, cukinija.

Vakarienė (vakare, pasirinktinai):

  1. Šviežių daržovių salotos arba šviežių vaisių salotos.

  2. Šviežių vaisių salotos + troškinta mėsa, žuvis (jeigu jų nevalgėte per pietus – mėsą, žuvį, paukštieną valgyti tik 1 kartą per dieną).

  3. Daržovių salotos, špinatai, riešutai.

  4. Šviežių vaisių salotos, obuoliai, riešutai.

  5. Daržovių salotos, kopūstai (Pekino), avokada.

  6. Daržovių salotos, kopūstai (mangoldai, burokėlių stiebai), riešutai.

  7. Daržovių salotos, ridikėliai (su lapais), riešutai.

  8. Rūgščių vaisių salotos, 100 g kaimiškos varškės.

  9. Šviežių daržovių salotos: avokada, pomidorai, agurkai, salotos ir burokėliai (prieskoniai: citrina, aliejus).

  10. Žalioji paprika, įdaryta tamsiais ryžiais.

Jeigu labai kankina alkis tarp valgymų, užvalgykite vaisių, išgerkite kavos pakaitalo, žolelių arbatos, bet be duonos.

Jeigu toks bus Jūsų įprastinis valgiaraštis, nereikės jokių dietų, vitaminų, mineralų, maisto papildų ir kt.

Pakaks mums gyventi iš visų pusių kvailinamiems tai politikų, tai medicinos, tai gamintojų. Išsigelbėjimas – mūsų pačių rankose. Nejaugi neįkyrėjo visą gyvenimą būti “pacientais” ir prašyti sveikatos kaip išmaldos prie svetimų, brangių durų?

Pradėkime Žmonijos Atgimimą nuo savęs, nuo savo šeimos. Nieko nepaisydami būkime sveiki.

Knyga "Sunkių ir onkologinių ligų gydomoji mityba ir organizmo valymas"

Autorius:  Natūropatas Anatolijus Malovičko 

Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Čia galite rašyti savo paranormalų nutikimą, pranešimą spaudai, reklaminį straipsnį, istorijas, pamąstymus, sveikatos patarimą, receptą... Prisijunkite ir rašykite!
Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar