Net 20 tūkst. žemės drebėjimų spiečius gali pabudinti Islandijos ugnikalnius

Pastaruoju metu pietinę Islandiją supurtė daugiau nei 20000 žemės drebėjimų, kurie virpino sostinę Reikjaviką ir ant pirštų galų pastatė geologus, nes visi ženklai rodo artėjantį ugnikalnio išsiveržimą.

Šias neramias žinias kovo 4 d. pranešė Islandijos meteorologijos tarnyba (IMO).

Toks žemės drebėjimų maratonas seka po seisminio aktyvumo spiečiaus, prasidėjusio vasario 24 d., kuomet netoli Islandijos Reykjanes pusiasalio, už maždaug 32 kilometrų nuo sostinės, smogė 5,7 balų stiprumo žemės drebėjimas, rašo livescience.com. 

Žemės drebėjimai, kurių stiprumas svyruoja nuo 5,0 iki 5,9 balų, yra laikomi vidutinio stiprumo ir netoliese esantiems pastatams gali pridaryti nedidelės žalos, skelbia Mičigano technologijos universitetas.

Geroji naujiena ta, kad drebėjimo epicentras buvo pakankamai toli, nuo apgyvendintų salos vietovių, taigi nepranešama nei apie padarytus nuostolius, nei apie nukentėjusiuosius.

Didžioji dauguma tūkstantinių drebėjimų, kurie sekė po vasario 24 d., buvo nedideli ir tik du iš jų viršijo 5,0 balų stiprumą, praneša IMO.

Vis dėlto, Reikjaviko gyventojai žemės virpesius juto diena iš dienos, o kai kurie „atsibusdavo ryte su žemės drebėjimu, kiti – užmigdavo su drebėjimu,“ – „The New York Times“ sakė Islandijos universiteto vulkanologijos profesorius Thorvaldur Thordarson.

Nors skamba gąsdinančiai, tačiau profesorius Thordarson teigia, kad nerimauti nėra dėl ko, nes žemės drebėjimai buvo nedideli ir pakankamai tolimi, dėl ko Reikjavikas liko nepaliestas.

Tuo tarpu IMO paskelbė perspėjimą apie išaugusią purvo nuošliaužų grėsmę Reykjanes pusiasalyje, tačiau jokių tolesnių nurodymų miestiečiams nepateikė.

© Oddur Sigurðsson, Iceland Meteorological Office 

Praeityje, panašūs į šį seisminiai spiečiai buvo stebimi prieš prasidedant vulkaniniams išsiveržimams pietinėje Islandijoje, skelbia IMO.

Magmos judėjimas ties riba, kur susiduria Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, tikėtina, sukėlė žemės virpesius, kas gali įžiebti penkis aktyvius ugnikalnius, kurie stūkso Reykjanes pusiasalyje.

Jei artimiausiomis savaitėmis, kažkuris iš pietų Islandijos ugnikalnių iš tiesų prasiverš, tuomet šie išsiveržimai bus laukti ir valdomi.

Anot Thordarson, pietų Islandijos ugnikalniai aktyvumo impulsus patiria kartą kas 800 metų ar panašiai, o paskutinysis toks impulsas vyko tarp 11-ojo ir 13-ojo amžių. Islandijai atėjo pats metas kitam išsiveržimo ciklui, teigė profesorius.

Kaip ir žemės drebėjimai, šie potencialūs išsiveržimai Islandijos gyventojams turėtų kelti tik nedidelį pavojų.

Tokie išsiveržimai tikrai neprilygtų sprogstamajam 2010 metų Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimui, kuris pelenų kolonas spjaudė į daugiau nei 9 km aukštį, privertė evakuotis šimtus žmonių ir šešioms dienoms sustabdė Europos oro eismą.

„Išsiveržimai pietvakarių Islandijoje yra skystų uolienų, vadinamo bazaltu, tipo. Tai lemia lėtai judančius lavos tekėjimo srautus, maitinamus švelniai sprogstančių kraterių ir kūgių,“ – rašo McGarvie iš Anglijos Lankasterio universiteto. „Islandijoje jie švelniai vadinami „turistiniais išsiveržimais“, nes jie yra gana saugūs ir prognozuojami.“

Gismeteo.lt