Nejuokaukite su amonio nitratu! Kaip 1916 metais susprogo britų fabrikas

Darbas su sprogiosiomis medžiagomis reikalauja ypatingo atsargumo ir griežto saugumo reikalavimų laikymosi. Kas nutinka, kai jų nesilaikoma, net ir karo metu, parodė sprogimas fabrike Feivešemo mieste (Britanija) 1916 metais.

Parako miestas

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje nedidelis Feivešemo miestelis Kente teisėtai buvo laikomas sprogstamųjų medžiagų gamybos sostine. Pirmieji parako fabrikai čia atsirado dar XVI amžiuje, o 1786 metais trys parako gamyklos miestelio apylinkėse gamino didžiąją dalį armijai ir laivynui reikalingo parako.

Išradus bedūmį paraką ir trotilą, vietinė pramonė dar labiau suklestėjo. 1873 metais kompanija “Cotton Powder Co” pradėjo statyti naują gamyklą pelkėtose pajūrio žemumose j šiaurę nuo miesto. Gamykla greitai augo ir galiausiai užėmė 500 akrų plotą. Čia buvo gaminamos beveik visos tuo metu naudotos sprogstamosios medžiagos, įskaitant dinamitą, trotilą, korditą, piroksiliną, želignitą, taip pat signalinius šovinius, detonavimo laidus ir šaudmenų sprogdiklius.

Gamykloje buvo taikomos visos tada žinomos saugumo priemonės. Statiniai buvo dideliu atstumu vienas nuo kito, iš lengvai surenkamų konstrukcijų, kad sprogimo ir gaisro atveju juos tiesiog nupūstų ir nebūtų daug skeveldrų. Visi darbininkai, pradėdami pamainą, apsivilkdavo specialius medvilninius arba lininius chalatus be kišenių (kad į gamyklą neatsineštų rūkalų) su medinėmis sagomis ir sagtimis, apsimaudavo avalynę su drobiniais arba mediniais padais.

Buvo draudžiama nešioti bet kokius papuošalus ir net plaukų segtukus. Arkliai, vežioję vagonėlius tarp cechų, buvo pakaustyti medinėmis pasagomis ir tempė krovinius mediniais bėgiais.

Visa tai buvo daroma tam, kad negalėtų kilti nė viena žiežirba. Buvo naudojami ir naujausi mokslo bei technikos pasiekimai - gamyklos teritorijoje buvo nutiestos priešgaisrinės magistralės, įrengti hidrantai ir pompos. Gamykla turėjo ir savo gaisrinės komandą, kuri buvo aprūpinta naujausia to laikmečio technika. 1912 metais šalia gamyklos “Cotton Powder Co” jos kontroliuojama kompanija “Explosive Loading Company” pradėjo statyti naują gamyklą, kurios veikla buvo “įdaryti” sprogstamosiomis medžiagomis sviedinius, jūrines minas ir torpedų galvutes.

Darbas tokiose gamyklose buvo laikomas labai prestižiniu, už riziką buvo mokami padidinti priedai. Bet ir disciplina buvo itin griežta: už bet nukrypimą nuo technologinių procesų ir už bet kokį pažeidimą būdavo skiriamos didelės baudos. Dirbti nebūdavo leidžiama tiems, kurie sukeldavo bent mažiausią įtarimą dėl savo blaivumo.

Viskas frontui!

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, abi gamyklos ėmė sparčiai plėstis. Frontui reikėjo vis daugiau šaudmenų, todėl abiejų gamyklų prie Feivešemo teritorijose dygo nauji cechai, kuriuos dirbo šimtai darbininkų.

Pasikeitė ir darbo kryptis. J sviedinius dabar buvo dedamas amatolas, kurį sudarė 20 procentų trotilo ir 80 procentų amonio nitrato. Abi gamyklos dirbo trimis pamainomis, nes reikėjo patenkinti augančius fronto poreikius.

Vykdant iškeltus planus, nuolat tekdavo “užapvalinti kampus”, pažeidžiant darbo technologiją ir saugumo taisykles.

“Explosive Loading Company” gamykloje pastatas 833 buvo serti-fikuotas kaip trotilo sandėlis, tačiau 1916 metų balandžio mėn. jame buvo laikoma 150 tonų amonio salietros kartu su 15 tonų trotilo. Dar daugiau - dėžės su trotilu ir tušti maišai nuo jo krūvomis mėtėsi atvirame ore aplink gamyklą. Vos už 30 metrų nuo pastato 833 stovėjo gamyklos katilinė su dvylikos metrų aukščio kaminais. Nors jie ir buvo aprūpinti kibirkščių gaudyklėmis, darbo saugos inspektoriai ne kartą perspėjo, kad kaminai vis vien leidžia kibirkštis ir bloškia jas į pastato 833 pusę.

1916 metų kovo mėn. dėl to net kilo nedidelis gaisras tarp dviejų pastatų, bet jį pavyko greitai užgesinti.

Tačiau svarbiausi įvykiai dar laukė ateityje.

Sprogimas

1916 metų balandžio antroji buvo karštas sekmadienis. Abi gamyklos dirbo visu pajėgumu. Tiesa, sekmadieniais moterys ir paaugliai nedirbdavo, taigi tądien gamyklose buvo tik vyriškos pamainos.

Pusiaudienį prasidėjo pietų pertrauka, ir darbininkai nuskubėjo į valgyklas. 12.02 val. statybų kompanijos, kuri statė naujus “Explosive Loading Company” gamyklos cechus, tarnautojas pastebėjo, kad iš tuščių maišų nuo trotilo krūvos prie pastato 833 kampo kyla dūmai. Nedelsiant paskelbtas gaisro pavojus.

Skirtingai nuo “Cotton Powder Co” gamyklos, kaimyninėje padėtis su priešgaisriniu saugumu buvo gerokai liūdnesnė. Vandens magistralė buvo nutiesta, tačiau nebuvo siurblių, vietinėje priešgaisrinėje komandoje buvo vos keturi žmonės ir viena rankinė pompa, trūko net gaisro gesinimo kibirų. Nors kaimynų komanda buvo iškviesta nedelsiant, tačiau ji negalėjo iš karto imtis gesinti gaisrą, pirmiausia turėjo nutiesti žarnas nuo kaimyninės gamyklos kraštinio hidranto 400 metrų iki gaisro židinio.

Gamyklų vadovybės nuomone, didžiausią pavojų kėlė dėžės su trotilu, kurios buvo sudėtos aplink smilkti pradėjusį pastatą. Todėl pirmiausia buvo stengiamasi patraukti jas saugiu atstumu.

Kol nepavyko sutvarkyti vandens tiekimo per žarną, žmonės gaisrą gesino kibirais su vandeniu, perduodami juos iš rankų į rankas.

Gaisras neatrodė labai pavojingas - amonio nitratas buvo laikomas sunkiau susprogdinamu, o trotilas, nors ir degė ryškiai, bet be sprogimo. Dėl viso pikto iš miesto buvo iškviesti vietiniai ugniagesiai, bet jie nesugebėjo greitai atvykti į įvykio vietą, nes link gamyklos vedė tik vienas blogas kelias. Krovinius į gamyklą ir iš jos gabendavo dažniausiai upės baržos.

13.20 val. į liepsnos apimtą pastatą pagaliau pavyko nukreipti pirmą žarną. Aplink buvo daug žmonių: vieni padavinėjo kibirus, kiti nešė trotilo dėžes, bet buvo ir žioplinėjančių, kurie tiesiog stebėjo įvykius per savo pietų pertrauką.

13.21 val. nugriaudėjo kurtinantis sprogimas, po jo dar du.

Pirmas sprogimas į gabalus sudraskė pastatą 833, jo degančios liekanos sukėlė detonaciją kituose trijuose cechuose: dviejuose cechuose buvo maišomas amatolas ir gaminamos jūros minos “Explosive Loading Company” teritorijoje, o viename buvo gaminamas nitroglicerinas “Cotton Powder Co” gamyklos teritorijoje.

Buvo apgriauta dar daugiau kaip šimtas statinių abiejų įmonių teritorijose, įskaitant sugriovimus “dėl požeminių smūgių, kuriuos sukėlė sprogimas”. Žuvo 115 žmonių, daugiau kaip šimtas sužeista.

Pasekmės

Gelbėjimo darbus rimtai apsunkino blogas kelias ir tai, kad Feivešeme buvo tik viena ligoninė su dešimt lovų, todėl laikinas ligonines teko įrengti visuose tam tinkamuose pastatuose. Gaisrus pavyko užgesinti tik kitą dieną, kai iš miesto atvyko kariniai junginiai.

Vyriausybė pasistengė nutylėti tragediją strateginėje įmonėje. Buvo paskelbta tik informacija, kad vienoje iš gamyklų įvyko avarija, nukentėjo maždaug 200 žmonių.

Oficialus tyrimas pagrindine sprogimo priežastimi nurodė saugumo technikos taisyklių pažeidimus, laikant trotilą ir amonio nitratą, o ugnies šaltiniu įvardintos kibirkštys iš katilinės. Atskirai buvo pabrėžta, kad nebuvo tinkamai įvertintas amonio salietros sprogumas, galintis sukelti didžiulius sugriovimus, įvykus detonacijai. Daugumą žuvusiųjų, kurių kūnus pavyko išnešti, palaidojo bendrame kape Feivešeme. Gamyklos buvo atstatytos ir tęsė darbą.

Kaip bebūtų gaila, tokia tragedija istorijoje buvo ne viena.