Atsitiktinumų nebūna: kiekvienas susitikimas yra Dievo ženklas

Kartais mums reikia žmonių, kurie mus pažadintų ir padėtų pakeisti gyvenimo vektorių; kartais mums reikia žmonių, kurie mus pralinksmintų ir primintų, kad esame gyvi. Kai kurie eis su mumis visą kelią, o kai kurie bus tik atsitiktiniai praeiviai....

Kiekvienas susitikimas ar praeinantis pažįstamas turi tikslą....

Kartais mums reikia žmonių, kurie mus pažadintų ir padėtų pakeisti gyvenimo vektorių; kartais mums reikia žmonių, kurie mus pralinksmintų ir primintų, kad esame gyvi. Kai kurie eis su mumis visą kelią, o kai kurie bus tik atsitiktiniai praeiviai.

Mums nereikia žinoti kiekvieno keliautojo, kuris susiduria su mūsų gyvenimu, kelionės tikslo.

Visas pasaulis sudarytas iš gijų, pavadinkime jį taip, ir kiekviena gija atspindi kiekvieną iš mūsų. Visų mūsų gyvenimai daro įtaką vieni kitiems. Kartais manome, kad ši sąveika yra minimali, tačiau mūsų sąmonėje įvyksta pokytis, kai suvokiame, kad viskas gyvenime vyksta ne šiaip sau.

Ne viskas išliks ilgam. Yra susitikimų, kurie mus sulaikys nuo neigiamų situacijų, kartais apgailėtinų, net jei tas susitikimas iš pradžių bus kupinas negatyvumo. Yra tokių, kurie taps artimais draugais ir pasirodys tada, kai mums jų labiausiai reikės. Yra kas nors, kas pasirodys ir atskleis mumyse gebėjimą mylėti. Kartais Visata siunčia mums žmones, kad jie mums padėtų, net jei tai nepažįstamas žmogus, neturintis mums jokios reikšmės.

Negalime nuspėti ateities, bet galime pastebėti tokius gyvenimo netikėtumus.

Žmonės, kurie turėtų mus pažadinti, yra tie, kurie ateina pas mus ne iš karto ir iš pradžių trumpam, o po kurio laiko vėl pasirodo. Kartais jie tampa mūsų antrąja puse ir sielos draugu. Jie yra tie, kurie gali visiškai pakeisti mūsų gyvenimą.

Žmonės, kurie primena mums, kas esame. Žmonės pasiklysta - tai normalu. Kasdienio gyvenimo šurmulyje pamirštame, kuo norime būti, savo tikrąsias svajones, savo tikrąjį "aš". Tiesiog paskęstame suaugusiųjų gyvenime, užsikrauname ant savęs krūvą pareigų, kitų žmonių lūkesčių priespaudą ir atsakomybę už visus ir viską. Ir net ne apie tai, kur dirbi ar kokiame mieste gyveni, o apie savo sielą ir vidinę pasaulėžiūrą.

Kiekvienas žmogus yra svarbus, net jei jo keliai akimirkai susikerta su mūsų keliais.

Pasitaiko, kad kelyje nuoširdžiai pasikalbėsite su visiškai nepažįstamu žmogumi, ir tai bus pripildyta tokios šilumos, kokios jau seniai nepatyrėte, bendraudami su tais, kurie jums artimi. Arba paprasta abipusė šypsena praeiviui. Visa tai yra Dievo apraiška.

Kiekvienas susitikimas turi savo prasmę, net jei šis žmogus ilgai su mumis neužsibūna. Viskas šiame pasaulyje turi prasmę. Ir pats gyvenimas yra neįtikėtinai nenuspėjamas, nes niekada nežinome, kada sutiksime žmogų, kuris pakeis mūsų gyvenimą.

Tai žavi kelionė, ji tampa lengva ir įdomi, bet tam reikia duoti sau leidimą gyventi.